Žymos archyvas: pranciškonai
Visuomenės veikėjai Lietuvos valdžiai: Pranciškonų vienuolyno ansamblis turi likti Lietuvai (27)
Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie Lietuvos Respublikos Premjero Sauliaus Skvernelio planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Lenkijos Gdansko provincijos vienuoliams. Keli į Lietuvą atvykę Lenkijos pranciškonai jau ne pirmus metus mėgina įsitvirtinti Vilniaus Pranciškonų vienuolyne, pretenduodami į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.
Kovo 24 d. 14 Lietuvos visuomenės veikėjų, susirūpinusių Premjero S. Skvernelio Skaityti toliau
G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (27)
Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau
S. Skvernelis nusprendė Lenkijos ordinui atiduoti Pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje (46)
Kovo 13 d. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atiduoti šiuo metu valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą (5 pastatus) Vilniuje, Pranciškonų g. 1, Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui. Pagal nutarimo formuluotę, Gdansko provincijos jurisdikcijoje esančių lenkų pranciškonų grupei „atkuriamos“ nuosavybės teisės į Vilniuje esantį vienuolyną.
Šios nuosavybės teisės įgytos, kai okupacinis Lenkijos režimas 1938 metais šį pastatų kompleksą perdavė Lenkijos pranciškonų konventualų nuosavybėn. Saulius Skvernelis ir kultūros ministrė Lina Ruokytė Jonson (Jonsson) šiuo sprendimu įtvirtino okupacijos padarinius. Skaityti toliau
A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)
Šiemet sukanka 700 metų, kai Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.
/…/
Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau
Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį (13)
Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.
Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau
I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)
Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.
Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau
V.Kinčinaitis. Naikintuvai virš Kryžių kalno (27)
Nėra didesnio prieštaravimo už triumfuojančią bažnyčią – nei didesnio neskoningumo. Nuo jo nukentėjo ir Šv. Petro bazilika Romoje. Josifas Brodskis
Kiekviena valdžia inertiškai naikina buvusius stabus ir ridena ant postamentų naujus. Kaskart atboginamas vis įstabesnis paminklas, vis didesnei kančiai įamžinti. Žmogui, žinoma, būtų kur kas smagiau, o ir jo protui sveikiau, jei visi šie stabai, užuot demonstravę savo didžiąsias istorines žaizdas ir pylę druską ant kitų, šoktų sau rateliu miestų aikštėse ir užmiesčių laukymėse primindami kančios ir valdžios reliatyvumą. Skaityti toliau
