Žymos archyvas: praeitis

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

Sausakimšoje Prezidentūros salėje vyko filmo „Radviliada“ premjera (video) (0)

Filmo Radviliada filmavimas_FB foto

Vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vyko lietuviškojo filmo „Radviliada“ peržiūra ir susitikimas su kūrybinės grupės nariais. Valstybės institucijų atstovai, diplomatai, žinomi  kultūros veikėjai ir tiesiog kinu besidomintys piliečiai turėjo unikalią galimybę ne tik išvysti vienos iš galingiausių Europos dinastijų istoriją, bet ir gyvai pabendrauti su tiesioginiu Radvilos Juodojo palikuoniu Princu Maciejumi Radvila (Maciej Radziwill).

„Radviliada“ – tai spalvinga dokumentinio kino kelionė, kurioje susitinka dabartis ir praeitis, susilieja dokumentiniai tyrinėjimai, Skaityti toliau

„Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos) (0)

Europos paveldo dienų plakatas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.

„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau

J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą (0)

vilnius-nuo-jo-pradzios-iki-1750-metuKnygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau

Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius (3)

Lituanistai_lrkm.lt

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

„Ar lituanistika yra akademinės svarbos objektas, ar tai turi tapti tautos, valstybės kasdienybe? Turite įvairias nuomones, bet man esminis dalykas yra tai, kiek šios kalbos veda link tautos, žmogaus, kiek jis supranta sąvokas lituanistika, Lietuvos kultūra, tautos tapatybė“, – pabrėžė forume kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Skaityti toliau

Lietuvos skaitytojams išversti šiųmete Nobelio premija apdovanoto P.Modiano romanai (0)

P.Modianio romanas_Leidyklos Alma littera nuotr

Šių laikų Marceliu Prustu vadinamas prancūzų rašytojas Patrikas Modiano (Patrick Modiano) šiais metais tapo penkioliktuoju Prancūzijos rašytoju, pelniusiu Nobelio literatūros premiją. Šis apdovanojimas rašytojui skirtas už atminties meną, prikėlusį sunkiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį tikrovišką okupacijos metų pasaulį. Šios temos taip pat ryškiai atsiskleidžia ir Patriko Modiano romanuose „Povestuvinė kelionė“ bei „Iš užmaršties gelmių“, kuriuos Lietuvoje leidykla „Alma littera“ išleido vienoje knygoje. Abu romanai skaitytoją nukelia į pasaulį, matomą P. Modiano akimis. Romaną „Povestuvinė kelionė“ vertė Aurelija Leonavičienė, o „Iš užmaršties gelmių“ – Jonė Ramunytė. Skaityti toliau

A. Patackas. Obuolys nuo obels… (5)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Santykiai tarp tėvų ir vaikų, kartų problema, pasaulėžiūros tęstinumo laidavimas yra svarbi tautos išlikimo sąlyga. Ypač svarbi ji yra mums, lietuviams, nes istoriškai taip susiklostė, kad per pastaruosius du šimtus metų nepavyko užtikrinti, kad bent dvi kartos gyventų laisvoje erdvėje, nepriklausomoje valstybėje. Jau išaugo ir beveik subrendo karta, gimusi po 1990m. Kovo 11-sios.

Kokia ji bus, ką paveldės iš tėvų, ir ką įneš naujo? Ar nebus užkrėsta praeities virusais, ar atlaikys naujus, dažnai netikėtus, nebūtus ir nelauktus iššūkius, apie kuriuos mes, išeinantys, net nenutuokėme? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

O vis dėl to kokie tie lietuviai naivūs… Jų nepamokė nei lenkų agresija 1920 m., kai buvo okupuotas visas Vilniaus kraštas, nei pasaulio galingųjų abejingumas, ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo vakarinių ir rytinių agresorių, nei klastingas SSRS ir nacistinės Vokietijos sąmokslas, nei nacių garantijos išvijus Raudonąją armiją Lietuvos likimą perduoti į jos pačios rankas, nei viltingi ir neištesėti Amerikos pažadai tuoj tuoj išvaduoti ją iš sovietinės okupacijos… Ir pridursiu: vargu ar bus išmoktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokos. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

K.Masiulis prašo nestatyti Lukiškių aikštėje paminklo „Tautos dvasia“ (8)

Paminklas „Tautos dvasia“

„Paprašiau ministro apsaugoti Lietuvą nuo „Tautos dvasios“. Nors esu didelis šiuolaikinio meno gerbėjas, mėgstu ir abstrakčius, ir minimalistinius kūrinius, tačiau šiuo atveju, kai kuriamas visuomeninis projektas, negalima neatsižvelgti į daugumos visuomenės narių nuomonę. Ar teisinga yra nedideliam būrelyje nuspręsti kokio paminklo reikia Tautai, o paskui tai įgyvendinti tos Tautos mokesčiais?“ – sako parlamentaras.

Vertinimo komisijoje dirbo architektas Rolandas Palekas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Artūras Blotnys, architektas Tomas Grunskis, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Skaityti toliau

Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą (10)

Šventė meilės deivei Mildai | S.Šmigelsko nuotr.

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos, dalyvaujančios didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai gaivina ir puoselėja senąsias baltų tradicijas ir amatus. Gegužės mėnesį jie pirmą kartą Alytuje surengė šventę „Meilės deivės Mildos globoje“ ir viliasi, kad ji taps gražia tradicija, kuri kasmet suburs visus besidominčius savo tautos praeitimi.

„Galvodami apie dabartį ir ateitį, negalime pamiršti ir savo praeities, kilmės šaknų, – sako Ramunė Uždavinytė, Dailiųjų amatų mokyklos projektų vadovė. – Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje išpopuliarėjo Valentino diena, deja, ji itin komercinė. Nusprendėme visiems priminti, kad mūsų protėviai taip pat turėjo meilės šventę, ir pakvietėme ją švęsti.“

Anot R. Uždavinytės, nėra išlikę tikslių duomenų, kaip pagoniškoje Lietuvoje buvo minima meilės deivės Mildos diena. Skaityti toliau

Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai (1)

Istorinė Lietuvos prezidentūra | istorineprezidentura.lt

Trokšdami didžiuotis dabartine nepriklausoma valstybe su unikalia kultūra ir stipriu tapatybės jausmu, turime kartu atrasti bendrą, vienijantį ir tvirtais saitais su šalies ir tautos praeitimi siejantį pagrindą džiaugtis tuo, kuo buvome ir kuo tapome. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios. Be Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) negyventume dabartinėje modernioje Lietuvos Respublikoje. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuvos vynas (17)

Vytautas V. Landsbergis | alkas.lt nuotr.

I

Vakar buvo graži žiemos diena. Nusitrenkiau iki Puntuko aplankyti šventųjų ąžuolų. Jie auga kaip augę, tik nūnai jiems padarytas „euroremontas“, t.y. – už Europos pinigus jie sutvarkyti ir papuošti. Aplink medžių šaknis į žemę įleisti bei įmūryti cementiniai pamatai, o ant jų (dviem apskritimais) suguldytos masyvios grindys, idant prie ąžuolo galėtum prieiti kojų nė nesusitepdamas. Tiesa, abu ąžuolai dar apverti geležinėm grotom, kad koks nors nenaudėlis nesugalvotų prie jų prisiglausti, apkabinti. Skaityti toliau

Laiko pjūvis – anuomet ir dabar (video) (1)

Prof. Romualdas Grigas „Laiko pjūvis - anuomet ir dabar“

„Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė. Vis mažiau prasmės turi žodžiai „toli“, „arti“, „seniai“, „tik ką“, „netrukus“. Tai, kas toli, priartėja, kas arti, nutolsta, kas buvo seniai, staiga tampa dabartimi… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių…“ (Arvydas Šliogeris)

Kuo skiriasi, ir kuo panašios anuometinė nepriklausoma Lietuvos Respublika – tarpukaris, 1918-1940 m. – ir šių dienų Lietuva? Skaityti toliau

Seime pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“ (0)

Keramikė Ona Kreivytė-Naruševičienė | visitneringa.com nuotr.

Spalio 4 d. 15 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma keramikos paroda „Ateities archeologija“. Darbai sukurti ,,Harmonijos“ simpoziumų, kur susitinka skirtingų kartų menininkai, išbandomos naujos idėjos, įtvirtinami ankstesni atradimai, metu. Tai kasmetinė keramikos panorama – nesivaikanti efektų, tačiau tiksliai atspindinti dabarties pulsą.

„Vienas iš simpoziumo leitmotyvų – laiko skaičiavimas. Keramiką įprasta sieti su praeitimi, archeologija, senovės civilizacijomis. Bet ne mažiau svarbus ir futuristinis keramikos matmuo. Skaityti toliau

Miesto 509-ajam gimtadieniui skiriama konferencija „Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIX–XX a.“ (0)

Panevežio kraštotyros muziejus

Rugsėjo 7 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyksianti XIV mokslinė konferencija „Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIX–XX a.“ pradės šventinių renginių maratoną, skirtą Panevėžio miesto 509-ajam gimtadieniui. Konferencija prasidės 10 val.

Šių metų konferencijos tema ypač aktuali šiandienos visuomenei. Apie XIX–XX a. emigracijos priežastis, etapus ir mastus; emigrantų patirtis ir ryšius su tėvyne; į Lietuvą iš už Atlanto sugrįžusį paveldą ir kt. kalbės pranešėjai: dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Ilinojaus universitetas, Čikaga), dr. Vitalija Kasperavičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas), Linas Saldukas (Vytauto Didžiojo universitetas), Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje (0)

R.Flicko knygos „Paskutinis traukinys“Rytprūsių istorija, žinia, nėra Lietuvos istorija, vis dėlto ji mums sava – ir didelę to krašto dalį Mažąja Lietuva vadiname, šioje dirvoje suleistos nemenkos mūsų Raštijos šaknys,  ir dar nesena – XX-ojo amžiaus – tragiškoji istorija ne vieno  rytprūsiečio, net ir „grynakraujo“ vokiečio, likimą pavertė lietuvišku… Manau, galime pasidžiaugti, kad literatūriniame šios istorijos veidrodyje jau regime ne vien didingas Mažvydo, Donelaičio ar Herkaus Montės figūras, bet ir mažų žmonių Istorijos traiškytus likimus. Turiu galvoje istorines mūsų baltąsias dėmes naikinančius vienas po kito pasirodžiusius romanus – pirma Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, o visai neseniai ir Roko Flicko „Paskutinis traukinys“. Skaityti toliau

G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai (65)

Kolūkiečiai | efoto.lt, sventupio nuotr.

Drąsūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir beprotiškai siekiantys turto. Taip viename straipsnyje „Plėšikai, kariai, menininkai“ V.Vareikis  šiandien apibūdina lietuvius it kokius antžmogius. Ne staiga jie tokie tapo – šie bruožai atėjo iš amžių amžinųjų. Kas gi yra lietuviškasis genas – klausia autorius ir čia pat ieško atsakymo, leisdamasis į seniai praeitin nugrimzdusius laikus, kuomet baltų gentys, tarp jų ir lietuviai, traukdavo plėšti kaimynų, užkariauti naujų žemių ir susigrumti su kitomis tautomis. Taigi tuo mėginama įrodyti ar pagrįsti esą dabartiniai lietuviai, siautėjantys laukiniai nusikaltėliai, grobiantys svetimo gera, dėlto yra atpažįstami nuo Prancūzijos iki Skandinavijos, niekuo nesiskiria nuo anuometinių lietuvių. Lygybės ženklas tarp nelygybės. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasŠiandien, kovo 21 d. 11 val. Seime vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį renginį rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas  „Savastis“.

Žiūrėkite šio renginio tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ bus svarstoma: ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos bei galimybės. Skaityti toliau

Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos (7)

Apuolė | efoto.lt, Vijos nuotr.

Kovo 21 dieną 11 val. Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį forumą rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas“Savastis“.

Visuotinės globalizacijos erdvėje nykstant ir menkstant tautų istorijos paveldui, pasaulio tautos  vis intensyviau, giliau ieško savo ištakų. Pasaulio tautų iškilūs politikai, istorikai, ekspertai, genetikai, antropologai ir net kriminalistai-ekspertai, visų sričių menininkai vis drąsesnėmis įžvalgomis ieško savasties šaknų, kuria ir visomis mokslo, meno išgalėmis populiarina savo tautų kilmę, reprezentuoja savo valstybes. Skaityti toliau

Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas (2)

Aleksandras Fromas Gužutis

Gruodžio 12 d. sukako 189 m. nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu  gimimo dienos. A.Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau