Žymos archyvas: popiežius

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)

Gediminas | dail. Artūras Slapšys

Šiemet sukanka 700 metų, kai  Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos  „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.

/…/

Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau

L. Palmaitis. Romos vyskupo ir teroristinės valstybės emisaro istorinė deklaracija (2)

Benediktas XVI | Alkas.lt nuotr.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos Skaityti toliau

R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas? (nuotraukos) (6)

Rimvydas Valatka | delfi.lt, M. Ažušilio nuotr.

Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį? (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie popiežiaus kalbą EP ir savivaldos rinkimus (video) (1)

Zenonas Vaigauskas | Penki.tv stop kadras

Šioje „Penki TV“ apžvalginę laidą „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas su filosofu ir diplomatu Vytautu Ališausku kalbasi apie istorinę popiežiaus Pranciškaus kalbą Europos Parlamente.

Su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Algiu Marcinkevičiumi aptariamas pasirengimas po trijų mėnesių vyksiančius savivaldos rinkimams. Skaityti toliau

Romos katalikų bažnyčia nepadarė nuolaidų gėjams (4)

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Spalio 18 d. baigėsi neeilinė dvi savaites trukusi Romos katalikų bažnyčios Vyskupų Sinodo asamblėja (VSA) šeimos klausimais: „Šeimos pastoraciniai iššūkiai evangelizacijos kontekste“.

Popiežiaus prašymu Sinodas paskelbė didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį dokumentą šeimos klausimais: Relatio Synodi. Tai Sinodo metu vykusios diskusijos apie šeimą baigiamoji ataskaita.

Katalikų vyskupams po specialaus sinodo šeimos klausimais, nepavyko pasiekti sutarimo dėl Bažnyčios durų atvėrimo gėjams, išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems asmenims. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

Romos katalikai išsirinko popiežių (video) (17)

Popiežius Pranciškus I | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 d. krikščionys – Romos katalikai išsirinko naują popiežių. Juo tapo Argentinos kardinolas Jorge Bergoglio pasivadinęs popiežiumi Pranciškumi pirmuoju.

Naująsis popiežius J.Bergoglio yra jezuitas, Buenos Airių kardinolas, jam yra 77 metai.

Teigiama, kad atsistatydinusio popiežiaus Jozefo Racingerio (Joseph Ratzinger) įpėdiniu tapęs J.Bergoglio yra ne visai tvirtos sveikatos, dėl to per šiuos rinkimus ne daug kas tikėjo, kad būtent jis gali būti išrinktas naujuoju popiežiumi. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie banko griūtį, sveikatą ir popiežiaus atsistatidinimą (video) (0)

Č.Iškauskas, „Savaitės pjūvis“

Šioje prieššventinėje laidoje – nieko šventiško. Interviu su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Broniumi Bradausku apie Ūkio banko griūtį ir idėją kurti naują valstybinį banką. Prisiminsime pokalbį su Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovu Alvydu Navicku apie daug diskusijų sukėlusį Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio įsakymą, suvaržiusį privačių psichiatrų paslaugas, bet netrukus pataisytą. Laidos autorius Česlovas Iškauskas komentuoja visiems netikėtą popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Skaityti toliau

Perkūnas palaimino Romos popiežiaus atsistatydinimą (video) (12)

Perkūnas laimina Popiežiaus atsistatydinimą | Alkas.lt nuotr.

Romos popiežius Benediktas XVI netikėtai paskelbė atsistatydinąs. Katalikų bažnyčios istorijoje tai laikoma neeiliniu įvykiu, nes joks popiežius nėra savo laisva valia pasitraukęs iš pareigų jau 700 metų.

Vasario 11 d. per vadinamą kardinolų konsistoriją (taip vadinama popiežiaus pirmininkaujama kardinolų taryba), 85-erių metų Benediktas XVI  perskaitė  lotynų kalba parašytą kreipimąsi, kuriuo paskelbė, kad kad vasario 28 dieną 20 valandą atsistatydinsiąs, nes dėl senyvo amžiaus nebegalįs deramai atlikti savo pareigų sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Skaityti toliau

M.Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

J.Užurka. Nepatogi tiesa, bet šventa… (19)

Jonas Užurka

Kuo toliau tuo vis garsiau girdisi, kaip ar ne tik pagal vieną signalą, vis garsiau falsifikuojami istoriniai įvykiai ir tiesos. Vis dar nenutylant maskvėnų balsams apie prūsų žemes kaip apie „russkyje iskonnyje zemli“, jau vis garsiau pasigirsta [ar ne tik labai gabių maskvėnų mokinių] Vilnijos krašto gyventojų  pritariantys balseliai: „Vilno – istorinės mūsų žemės, Vilno – naše“. Jeigu Valdemaras Tomaševskio ir jo akcijos narių istorijos pažinimas prasideda gėdinga, kruvinai purvina Vilniaus krašto okupacija 1919 metais, laikau pareiga nors trumpai priminti kur kas didingesnius ir gilesnius istorinius laikus. Skaityti toliau

V.Kinčinaitis. Naikintuvai virš Kryžių kalno (27)

Alkas.lt koliažas

Nėra didesnio prieštaravimo už triumfuojančią bažnyčią – nei didesnio neskoningumo. Nuo jo nukentėjo ir Šv. Petro bazilika Romoje. Josifas Brodskis

Kiekviena valdžia inertiškai naikina buvusius stabus ir ridena ant postamentų naujus. Kaskart atboginamas vis įstabesnis paminklas, vis didesnei kančiai įamžinti. Žmogui, žinoma, būtų kur kas smagiau, o ir jo protui sveikiau, jei visi šie stabai, užuot demonstravę savo didžiąsias istorines žaizdas ir pylę druską ant kitų, šoktų sau rateliu miestų aikštėse ir užmiesčių laukymėse primindami kančios ir valdžios reliatyvumą. Skaityti toliau