Žymos archyvas: polonizacija

A.Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)

Alkas.lt piešinys

Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.

Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau

Virš lietuviškų mokyklų Lenkijoje pakibo Damoklo kardas (8)

Navinykų k. moksleivės | Punskas.pl nuotr.

Damoklo kardas – tai nuolat gresiančio pavojaus simbolis. Pagal senovės graikų mitą, Sirakūzų tironas Dionisas, norėdamas parodyti tariamą valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą šalia savęs, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.

Neformaliai ir sąlyginai 2011-uosius metus galima vadinti neapykantos tautinėms mažumoms, lentelių tepliojimo, jų priverstinio kabinimo, lietuvių kultūros paminklų niekinimo metais. 2012-ieji galėtų vadintis vėjo jėgainių metais, kai valsčiaus tarybos posėdžio metu atsistatydino, o vėliau į savo postą sugrįžo Punsko valsčiaus viršaitis. Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Ar naujoji valdžia pasiduos Maskvos diriguojamai Lenkijai? (30)

Alkas.lt nuotr.

Klausimas retorinis. Nes naujoji valdžia yra promaskvietiška. Tai nedviprasmiškai rodo daugybė jos daromų ar numatomų daryti žingsnių. Dauguma Lietuvos piliečių net nesuvoks, į kokį žaidimą jie yra įvelti, ir kas yra šio žaidimo užsakovas.

Maskva pagal geriausias šimtametes tradicijas žaidžia plataus masto geopolitinį žaidimą prie Baltijos. Ji jau suprato, kad raktas į šį regioną yra Lenkijoje. Didžiausią ir įtakingiausią iš Baltijos šalių – Lietuvą – su Lenkija sieja pilna šešėlių istorinė praeitis. Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o kartu ir didžiausia postkomunistinė šalis, kurioje KGB (ir jos lenkiškoji pavaldi organizacija) turėjo plačiausią ir įtakingiausią agentūrinį tinklą. Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

Lenkijos lietuviai skelbia pavojų (6)

„Punskas.pl“ nuotr.

Lenkijoje gyvenantys lietuviai skelbia, kad Lenkijos vyriausybė ir toliau diskriminuoja lietuvių tautinių mažumų mokyklas. Jie net nebeabejoja, kad Lenkijos vyriausybė iki kitų metų neparengs naujo tautinių mažumų mokyklų finansavimo modelio.

Pavyzdžiui, Seinų Žiburio gimnazijai Lenkijos vyriausybė skolinga apie 300 tūkst. litų, skolinga ir Seinų savivaldybė. Kaip teigia gimnazijos direktoriaus Algirdas Vaicekauskas, jeigu ne lėšos iš Lietuvos, gimnaziją tektų uždaryti. Kasmet Lietuva skiria 400 tūkst. litų. Direktoriaus manymu Lenkija eina asimiliacijos keliu Skaityti toliau

Lenkai sulaužė susitarimą su Punsko lietuviais (8)

Seinų apskrities taryba priėmė prieštaringą sprendimą atšaukti Seinų seniūną Ričardą Gžybovskį (Ryszard Grzybowski) ir jo pavaduotoją lietuvį Romualdą Vitkauską. Už tai balsavo 10 tarybos narių, 4 buvo prieš, 1 susilaikė. Iš 15 deputatų apskrities taryboje trys yra lietuviai.

Seinų apskritis yra viena mažiausių Lenkijoje. Ji sudaryta prijungus prie jos Punsko valsčių, kur 80 procentų gyventojų yra lietuviai. Skaityti toliau

R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai (7)

Ryšard Maceikianiec

„Aušra“: Lenkija kaltina Lietuvą, kad Vilnius vykdo asimiliacinę politiką lenkų atžvilgiu, kad Lietuvoje kyla jau net ne nacionalizmas, bet šovinistinės nuotaikos. Ar susiduriate su tuo?

Ryšard Maceikianiec: Ne. Lietuviai, lyginant su Lietuvos lenkais, žymiai pažengė pirmyn, ramindami nacionalistines nuotaikas. Kai Lietuvos prezidentūros pašonėje dalijamos Lenko kortos, kai tokie žmonės kaip Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – LLRA – pirmininkas, europarlamentaras – red.) kursto antilietuviškas nuotaikas ir jas palaiko, nes tai naudinga jo politiniams tikslams, Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I) (16)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Dviejų kaimyninių valstybių santykiuose radosi įtampa. Nesiimkime, bent jau iškart, nurodinėti, kuri pusė yra šios įtampos iniciatorius. Tokiuose nurodymuose jau savaip slypi kaltinimai, o jų nesunkiai suranda ir viena, ir kita pusė. Abi jos tariasi tiktai reaguojančios į nepriimtinus kitos valstybės veiksmus.

Tokiais konfliktiniais atvejais valstybės reakcijos į kitos valstybės veiksmus solidumas priklauso pirmiausia nuo to, kaip giliai ir teisingai ji išsiaiškina kitos valstybės poziciją ir jos ketinimus. Skaityti toliau

J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II) (1)

Justinas Karosas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.Kultūrinis tautos elitas yra ta jos viršūnė, kuri natūraliai skleidžia savo įtaką apačion, jis yra autoritetas vadinamajai prastuomenei, kuri iš jo kad ir negeba mokytis, tai dažnai bent mėgina jį pamėgdžioti. Taip palengva ir plėtėsi niekinantis požiūris į savo tautos kalbą, ir beveik stebuklu galima laikyti tai, kad šis procesas netapo negrįžtamu, kad vis dėlto radosi tokių elito atstovų, kurie atrado savyje jėgų ir kuriems nebuvo gėda sugrįžti prie savo prastuomenės kalbos.

Bet nekartokime šių per daug gerai žinomų tiesų, o tenkinkimės būtiniausia išvada: be XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasiveržusio tautinio atgimimo, kurio šerdis – grįžimas prie savo kalbos ir pagarba jai, Skaityti toliau

V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje (20)

Vytautas Visockas

Žūtbūt reikia priešintis parsiduoti Lenkijai bandantiems Lietuvos politikams, kur jie bebūtų: Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Priešintis reikia ir kalbininkams (deja!), ir istorikams, kitiems inteligentams, kurie sako, kad Vilnijoje lenkiški gatvių pavadinimai – smulkmena, kurią reikia atiduoti “skriaudžiamai” tautinei mažumai. Jeigu taip atsitiktų, padarytumėm nepataisomą klaidą.

Taip veikiausiai ir atsitiks, nes esame mėmės. Lietuvos nepriklausomybės nevertinantys politikai ir kultūros veikėjai nerimsta. Kažkada buvo populiarus šūkis: Skaityti toliau