Žymos archyvas: politinis kalinys

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Baliui Gajauskui sukanka 90 metų (1)

Balys Gajauskas_lrs.lt

Vasario 25 d., ketvirtadienį, 15 val. Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) įvyks ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė.

Dar 1979 metais Balį Gajauską, jam kalint ypatingojo režimo lageryje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė kandidatu į Nobelio taikos premiją. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos partizano Albino Staugaičio (nuotraukos) (2)

Albinas_Staugaitis1

Mirė Lietuvos partizanas, tremtinys, politinis kalinys, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno filialo ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos steigėjas Albinas Staugaitis (1922-2015).

Dar sovietmečiu Staugaičių bute dažnai rinkdavosi kraštotyrininkai-folklorininkai-žygeiviai kai sovietinė valdžia išardydavo kurį nors jų kolektyvą ir neleisdavo rinktis. Čia buvo ruošiamasi ne vienai Rasos šventei, mokomasi liaudies dainų,… Jo įkurta Kovo 11-osios gatvės bendrija pirmoji Kaune pradėjo švęsti Žolines prie Kovo 11-osios g. 43-iojo namo kieme pastatyto kryžiaus. Šiemet šia bus švenčiamos Žolinės jau 19-ą kartą. Skaityti toliau

A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus (4)

Liudvikas Simutis | R. Kaminsko nuotr.

 Pro memoria Liudui Simučiui (1939-2014)

Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, LLKS narys Edvardas Burokas (2)

Edvardas Burokas

Balandžio 9 d. Vilniuje mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio narys Edvardas Burokas.

Edvardas Burokas gimė 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje. Ukmergės gimnazijoje subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę“, vėliau pavadintą “Lietuvos Patriotas”. Ši organizacija teikė partizanams žinias apie kariuomenės judėjimą, aprūpindavo juos spausdinimo popieriumi bei vaistais. 1951 m. Kaune kartu su Kauno matininkų kursų klausytojais ir KMI Medicinos fakulteto studentais subūrė „Lietuvos patrioto“ pogrindinės organizacijos filialą. Skaityti toliau

Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“ (1)

Kalnų parke AntanasTerleckas ir Laima Pangonytė 1989.09.02 | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 9.20 val. Seime, Parlamento galerijoje (I rūmuose) bus pristatyta paroda „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda „Laisvės šauklys“.

Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Eksponuojamos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Skaityti toliau

E.Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų… (17)

Antanas Lukša | sakieciai.lt nuotr.

Neseniai alkas.lt rašė apie keturis brolius partizanus Lukšas ir legendiniu tapusį Juozą Lukšą, apie jų motiną – Oną Lukšienę, o šįkart siūlome pokalbį su vieninteliu iš šios šeimos likusiu gyvu Antanu Lukša.

Į Mauručius atvažiuoju vieną darganotą rugsėjo sekmadienio popietę. Antanas Lukša jau manęs laukia. Užeinam į vidų. Į tą kambarį, kuriame ant sienos kabo visos tragiško likimo Lukšų šeimos nuotraukos – tėvukas Simanas, mamelė Ona, broliai Jurgis, Juozas, Stasys ir pats Antanas. Pirmą kartą Antaną Lukšą buvau sutikus prieš kokius septynerius metus, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vykstančiame tradiciniame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Skaityti toliau