Žymos archyvas: politikas
Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)
Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms sukaktuvėms
Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai… Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela (1)
2016 metų spalio 16 naktį mirė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, pranešė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinika.
„Visa Santariškių klinikų medikų bendruomenė apgailestauja ir reiškia užuojauta ministro artimiesiems. Dėjome visas pastangas, kad išgelbėtume J. Poželos gyvybę. Būklė per šiuos mėnesius kito ir kartais atrodė, jog galėsime drauge pasidžiaugti pasiektu laimėjimu. Deja, pankreatitas yra klastinga, sunkiai prognozuojama liga. Šiandien mums labai liūdna, jog kova su šia liga buvo nelygiavertė“, – apgailestavo VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas. Skaityti toliau
V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)
Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.
Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau
Klaipėdoje atidaroma tarptautinė tapybos paroda „Sugrįžimas į Tėvynę“ (0)
Sausio 19 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į išskirtinei istorinei asmenybei skirtą renginį – tarptautinę tapybos parodą „Sugrįžimas į Tėvynę“.
Parodos atidaryme dalyvaus: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovai, istorikė Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, knygos ,,Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje” sudarytoja ir aktorė Virginija Kochanskytė.
Istorinė epocha, kurioje gyveno Mykolas Kleopas Oginskis, suformavusi jį kaip asmenybę, menininką, seniai liko praeityje, bet mes ir šiandien gyvai jaučiame Skaityti toliau
Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui atidengiamas kitą penktadienį Vilniaus centre (0)
Kitą penktadienį, gruodžio 18 d., 12 val. prie Lietuvos banko centrinio pastato Vilniuje (Gedimino pr. 6) atidengiamas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario.
Paminklo atidengimo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, paminklo autorius Gediminas Piekuras.
Maloniai kviečiame atvykti į šį renginį vilniečius, miesto svečius ir visus tuos, kuriems brangus Vlado Jurgučio atminimas. Vlado Jurgučio biustas stovės ant postamento. Jame – tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų, buvusių apyvartoje iki euro įvedimo, vaizdai. Skaityti toliau
Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės (0)
Gruodžio 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Kovo 11-osios Akto signataro dr. Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Bronislovas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signatarai dr. Vladimiras Jarmolenko ir Mečys Laurinkus.
Bronislovas Kuzmickas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politikas, keliolikos knygų autorius.
Knygoje „Metai ir mintys“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, Skaityti toliau
Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai (0)
Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.
„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.
G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau
P. Gylys. Kaip Arūnas Valinskas milijono nepaėmė (4)
Korupcijos Lietuvoje nėra. Tai turėčiau tvirtinti, jeigu vadovaučiausi grynai asmenine patirtimi. Štai jau daugiau nei du metus vėl esu Seime, bet niekas pinigų ar paslaugų už kokį nors politinį veiksmą nesiūlė.
Tačiau, kai stebi viešąją erdvę, vaizdelis visai kitoks – korupcijos, t.y. valdžios gedimo, puvimo požymių matai gausybę. Teisėsaugos neteisingumas, landsbergių, bradauskų, mazuronių nepotizmas, kaip vėžys paplitusi biuropatologija (viešųjų interesų, kaip priedangos naudojimas privatiems interesams įgyvendinti), Skaityti toliau
Skambant M. K. Oginskio polonezams vyks knygos apie garsųjį LDK pilietį sutiktuvės (0)
Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ – pirmąją autorinę monografiją apie paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį iždininką.
„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pristatyti vienos Skaityti toliau
Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas (1)
Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ (iš „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Neparklupdyta Lietuva“) pristatymas ir diskusija.
Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Terleckas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas, Vladas Terleckas, Seimo narys Rytas Kupčinskas. Skaityti toliau
Siūloma 2015 metus paskelbti M.K.Oginskio metais (0)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario prof. Vytauto Juozapaičio iniciatyva Seime įregistruotas nutarimo projektas „Dėl 2015 metų paskelbimo Mykolo Kleopo Oginskio metais ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų metinių minėjimo 2013–2015 metų programos“.
Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. bus minimos iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės, ir šią sukaktį 2013 m. lapkričio mėn. UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai minimų svarbių sukakčių sąrašą. Skaityti toliau
V. Sinica. Polonizacijos „mitas“ (14)
Prabėgusią vasarą Valdemaras Tomaševskis ir visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su trenksmu priminė apie save akibrokštu, kai dėl lietuvių tautą žeminančio lenkų futbolo sirgalių plakato apkaltino iš pradžių Lietuvos specialiąsias tarnybas, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaidos priemones bei opozicijos politines partijas. Tai neišvengiamai priminė paskutinį panašaus lygio šio politinio veikėjo išsišokimą: 2011 m. pareiškimą, jog Vilniuje ir jo apylinkėse integruotis turi būtent lietuviai, nes jie šiose žemėse yra atvykėliai, o lenkai gyvena nuo seniausių laikų.
Nors tai pavienė radikalaus politiko tezė, tačiau atspindinti ne tokį ir marginalų požiūrį tarp Lietuvos ir Lenkijos lenkų. Vilnius ir jo apylinkės, teritorija, carinės okupacijos metais apibrėžta kaip Vilniaus vyskupija, Skaityti toliau
Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje šiemet dalyvaus ir Kolumbijos lietuvis A.Mockus (0)
Birželio 3 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre įvyks Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF). Šiemet jame lankysis ekstravagantiškasis Antanas Mockus – lietuvių kilmės Kolumbijos sostinės Bogotos meras, į Lietuvą atvykstantis retai, bet visada pabrėžiantis savo lietuvišką kilmę.
Daugybę A. Mockaus veiklų ir ryškų pėdsaką Lietuvos bei pasaulio žemėlapyje atspindi ir neįprastai ilgas tikrasis jo vardas: Aurelijus Rutenis Antanas Mockus Šivickas. Sėkmingų pokyčių įkvėpėjas, novatorius, filosofas, matematikas, politikas, topologijos profesorius A. Mockus vadovavo ne tik Kolumbijos nacionaliniam universitetui. Jis taip pat dvi kadencijas buvo 8 mln. gyventojų turinčios Bogotos meru, o 2010 m. pretendavo į Kolumbijos prezidento postą. Skaityti toliau
„Puntojazz“ klube įvyks Mariaus Kundroto ir grupės Tautosaka koncertas (0)
Balandžio 19 d., penktadienį, 19 val. Kaune, „Puntojazz“ klube įvyks Mariaus Kundroto ir grupės Tautosaka koncertas.
Tautosaka – visiškai naujai susikūrusi grupė, kurios pagrindą sudaro LTJS Kauno skyriaus nariai, debiutuosianti būtent per šį koncertą. Grupė susideda iš vokalo, smuiko ir gitaros.
Marius Kundrotas mums daugiausiai žinomas kaip visuomenės veikėjas, politikas, istorikas, publicistas. Šis lietuvių tautiniam judėjimui svarbus veikėjas ne tik paklojo pamatą Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai, Skaityti toliau
P.Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo (40)
Balsavimas dėl N.Venckienės neliečiamybės ryškiai pademonstravo, kaip moraliai puolusi yra mūsų politinė sistema ir kaip smarkiai pakirtęs mūsų šalį yra antipolitikos ir antivalstybiškumo virusas. Išoriškai vertinant, galima manyti, kad buvo suduotas smūgis N.Venckienės asmeniui, „Drąsos kelio“ judėjimui. Iš tikrųjų, giliau pažvelgus, nuostoliai yra žymiai didesni. Nukentės ne tik Venckų bei Kedžių šeimos, politiškai ir teisiškai persekiojami Klonio gatvės gynėjai, bet ir visa mūsų visuomenė. Nukentės nuo mūsų šalies nuvalstybinimo, dėl jos moralinių pagrindų, vadinasi, ir teisingumo sistemos vis didesnio deformavimo, išderinimo. Jau dabar aišku, jog pedofilijos bylos „permontavimas“, ir paskutinis teismo sprendimas A.Ūso byloje tai patvirtina, Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys) (1)
Pagaliau atitokstame: didieji snygiai baigiasi, netrukus šiluma ir lietutis tirpdins storą žiemos patalą. Tai – jos didenybė Gamta, o prieš ją, kaip sakoma, nepašokinėsi… O štai savo gyvenimą, savo likimą kalame patys. Kaip to politinės kalvystės meno praėjusią savaitę mokėsi mūsų didžiavyriai ir didžiamoterys?
***
Lyg tie pavasariniai paukščiai, premjeras A.Butkevičius irgi panūdo paskraidyti. Ilgai maitinęs pažadais, kad seniai lauktas susitikimas su Rusijos vadovais netrukus įvyks, Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys) (9)
Susijaukė pirmadienio mintys. Atrodo, kad viskas veltui – ir idėja kurti Tautinį informacinį frontą (TIF), atsveriantį prosovietinę propagandą ir tą bjaurų ideologinį srautą, kuris plūsta iš Rytų (o apsisukęs ateina ir iš artimųjų Vakarų) ir kuris randa gerą terpę čia, Lietuvoje; ir pastangos atskleisti dabartinės valdančiosios daugumos siekius kaip nors įtikti „i našim, i vašim“ („ir mūsiškiams, ir jūsiškiams“), aukojant brangiausius tautinius pasiekimus; ir ginti nuolat puolamus mūsų etnokultūrinius ūglius, skatinančius išsaugoti lietuvišką savastį, mūsų tapatybę, kuri pastaruoju metu tirpdoma visokių kosmopolitų skystime… Skaityti toliau
Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai (0)
Lapkričio 23 d., penktadienį, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune surengtos konferencijos „Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir tarpukario Lietuva“ metu paminėtos vieno ryškiausių šalies politikų 130-osios gimimo metinės.
„1927-1939 metų laikotarpis yra ne tik A. Smetonos, bet ir vieno iškiliausių Lietuvos politiko Juozo Tūbelio era. Anuomet jam teko pakelti didžiulę atsakomybę, kovojant su nepritekliumi Lietuvoje, pasauline ekonomikos krize, keliant šalies ūkį. Lietuva atlaikė išbandymus, tvėrėsi kaip valstybė, kūrė kariuomenę, kurios įsteigimo dieną minime kaip tik šiandien. Mūsų šalis išsikovojo vietą Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Skaityti toliau
Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės (1)
Lapkričio 8 d. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės.
9.30 val. Parlamento galerijoje bus atidaryta fotografijų paroda, kurią parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Parodoje eksponuojamos fotografijos nušviečiančios Gintaro Ramono gyvenimo kelią, jo politinę veiklą, darbą Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas. Skaityti toliau
Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga atstovybėje Briuselyje surengtas džiazo vakaras (1)
Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje spalio 17-ąją surengė vakarą „Laisvės džiazo improvizacijos“, skirtą pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Europos Parlamento nario, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, profesoriaus Vytauto Landsbergio 80-osioms gimimo metinėms.
Lietuvos diplomatinės tarnybos vardu jubiliatą sveikino užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius ir nuolatinis Lietuvos atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, Vyriausybės – socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Belgijos lietuvių bendruomenės – jos pirmininkas Arnoldas Pranckevičius. Skaityti toliau
Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video) (22)
Spalio 18 d. pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos pirmininkui, Kovo 11-osios Akto signatarui, ES parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.
Šia proga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patriarchą V.Landsbergį sveikina jo bendražygiai sąjūdininkai, bei visa Lietuva.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama V.Landsbergį šių neeilinių sukaktuvių proga sakė, kad jis visuomet gebėjo būti keliais žingsniais priekyje, Skaityti toliau
Atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“ (0)
Spalio 19 d. 16.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“, skirta pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio 80 metų sukakčiai paminėti.
Vytautas Landsbergis – politikas, kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, išleidęs per 100 knygų, kuriose pristatomi M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai, nagrinėjami Lietuvos ir tarptautinės politikos klausimai. Yra parašęs poezijos knygų, atsiminimų, suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Skaityti toliau
V. Landsbergio 80-mečiui – speciali programa per LRT (10)
Spalio 18 dieną pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui sukanka 80. Šia proga LRT televizija kviečia į premjerą – ketvirtadienį 18.55 val. bus rodomas ką tik sukurtas, gausia archyvine medžiaga iliustruotas dokumentinis portretas „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“.
Kartą žurnalistas, baigdamas ilgą biografinį interviu, paklausė Vytauto Landsbergio: „Tad kuo Jūs iš tikrųjų buvot?“. Atsakymas buvo lakoniškas: „Buvau Landsbergis“. Agnės Marcinkevičiūtės filme tas pats asmuo nėra kaip nors klausinėjamas ir nedėsto retrospektyvių monologų ar išpažinčių. Skaityti toliau
Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga (1)
Rugsėjo 11 dieną 18 valandą, Vilniuje, Signatarų namuose ( Pilies g.26) vyks Europos Parlamento nario V.Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia. 1941- ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ pristatymas.
„Taip jau atsitiko, kad pagarbos ženklas seniai mirusiam rezistentui Juozui Ambrazevičiui – Brazaičiui sukėlė dalyje Lietuvos inteligentijos protestų ir prieštaravimų bangą. Susidarė įspūdis, kad apie 1941 m. Birželio sukilimą ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklą tiesiog per mažai žinoma, visa matoma tik vienu tuometinės Vokietijos genocidinės politikos kampu. Todėl parengiau dokumentų rinkinį, pridėjęs ir savo požiūrius, ir taip atsirado per 100 puslapių knyga,“ – teigia Vytautas Landsbergis. Skaityti toliau
