Žymos archyvas: pogrindis
Už tautiškumo ir dvasinių vertybių ugdymą apdovanotas Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis (nuotraukos) (3)
Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas įteikė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“. Šis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, teigiamų sumanymų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.
Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ komisijos pirmininkas, prof. Bronius Genzelis paskelbė, kad šiemet šis garbingas apdovanojimas yra skirtas 16-ai laureatų, tarp jų ir Tautinio žinių ir gyvenimo būdo portalo Alkas.lt redaktoriui, „Alko radijo“ įkūrėjui Audriui Antanaičiui. Skaityti toliau
Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)
Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.
Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau
G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas (5)
Vienas po kito mus šiandien palieka žymūs sąjūdininkai. Rūsčiais žingsniais iškeliauja jų įkūnyta lietuviškojo Atgimimo istorijos ir pasišventimo šviesesnei Lietuvos ateičiai dvasia.
Atsigręžus į jų praėjusius gyvenimus ir nuveiktus didžius darbus, į jų mums visiems atiduotą laiką, apima nerimas, kokia nedidelė šios gyvosios kūrybinės energijos dalis šiandien bepasiekia lengvabūdiškumo ir savinaikos apimtą Lietuvos sąmonę. Nejaugi viskas taps šitaip beprasmiška ir kartu su šiais žmonėmis nebūtyje išsisklaidys tikrojo Lietuvos prisikėlimo ir didžiojo jos kelio svajonė? Nejaugi visa, kas buvo pastatyta ir mums perduota, suės smulkiame savo pasaulėlyje Skaityti toliau
V. Keršanskas. Algirdas Patackas – tikras Dievo ir Tėvynės karys (12)
Lietuva neteko tikro savo kario. Jai iki paskutinio atodūsio dirbusio ir savo gyvenimą paaukojusio Algirdo Vaclovo Patacko. Taip vienas po kito išeina jie – tikri Dievo ir Tėvynės kariai, palikę milžinišką ir nebeištrinamą įspaudą ne tik istorijoje, bet ir daugelio iš mūsų gyvenime.
Pagal išsilavinimą – inžinierius, tačiau viduje visada buvęs gilių ir nuolatinių apmąstymų būsenoje. Jo pasaulėžiūroje darną rado baltiškoji senovės lietuvių kultūra ir krikščioniška tradicija. Skaityti toliau
Juvelyrų kūrinius įkvepia senųjų tautų mitologija (0)
Kovo 19 dieną, 18 val., (AV17) galerija (Aušros Vartų g. 17) kviečia į juvelyrų Rūtos Petronytės (Lietuva) ir Raineris Kasikas-Aslavas (Rainer Kaasik-Aaslav) (Estija) jungtinės parodos „Pogrindis“ atidarymą.
Parodos pavadinimas „Pogrindis“ atspindi temą, kuri įkvepia šiuos jaunus menininkus, ji taip pat yra jų kūriniuose dažnai pasitaikantis motyvas. Pogrindis – tai kita realybė, pasaulis, kuris egzistuoja kažkur paraleliai mūsų kasdienybės, arba po ja (jei gilinsimės į tiesioginę šio žodžio prasmę – „po grindimis“). Šioje vietoje galioja savos taisyklės, Skaityti toliau
A. Patackas. Aūū, redaktoriai… Kur jūsų laisvė? (59)
Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako. Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje Skaityti toliau
A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus (4)
Pro memoria Liudui Simučiui (1939-2014)
Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Skaityti toliau
Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)
Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.
Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.
Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau
Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video) (5)
Sausio 3 d. Vilniuje, Pilies g. 26 įsikūrę Signatarų namai sunkiai talpino sugužėjusius svečius. Tą dieną Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas visuomenei pristatė naują savo knygą „Litua“, sutelkusią svarbiausius jo kūrinius nuo pirmųjų spausdintų dar XX a. 7-ojo dešimtmečio savilaidinėje pogrindžio spaudoje iki pastarojo meto rašinių.
Signatarų namų salėje tą vakarą tvyrojo ypatinga dvasia. Visa esybe jutai – čia jau ne vien knygos pristatymas, čia ypatinga akimirka, šventas pagarbos atidavimo vakaras Skaityti toliau
A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)
Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..
Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau
P. Maksimavičius. Slaptieji agentai ir KGB (5)
Kai 1981 m. gruodžio 13 d. generolas Jaruzelskis (Jaruzelski) įvedė Lenkijoje karo padėtį, Lenkijos pasienyje esančiuose sovietiniuose kariniuose daliniuose ir kitose „jėgos struktūrose“ buvo paskelbta aukščiausioji kovinė parengtis, suderinti ryšio dažniai, išdalintos dujokaukės, maisto atsargos, koviniai šoviniai. Tankų varikliai buvo šildomi jau kelias naktis anksčiau. Daugelis atsimename, kokia snieginga ir šalta buvo 1981/82 metų žiema. Esant reikalui, per Rakelijos, Aradnykų, Alnų ir kitus Seinijos kaimus tankai būtų įvažiavę į Liaudies Lenkijos teritoriją, kad sustabdytų „Lenkijos revoliuciją“. Šios informacijos negaliu pagrįsti jokiais istoriniais šaltiniais ar archyviniais dokumentais. Skaityti toliau
A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais (5)
Laimos Purlienės straipsnyje „Atneškime dvasinės šilumos“ įsivėlė klaida. Apmaudu, kad klaidos kartojamos ir rimtuose leidiniuose: Juozapo Romualdo Bagušausko knygoje ,,Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam rėžimui ir jo slopinimas“ (Vilnius: Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999) dvi atskirai veikiančios jaunimo grupės suplaktos į vieną. Nurodoma visai ne ta priesaikos davimo vieta, ne tas tekstas, ne tie žmonės. Dar keisčiau atrodo tas pats įvykis Algimanto Nako knygoje „Vardan Lietuvos“ (Vilnius: Technika, 2008) . Šioje knygoje skaitome, kad 1961 metais iš Kauno politechnikos instituto pašalinti studentai Mykolaitis, Laurinavičiūtė ir asistentas Bagdonas, o kad tuo pačiu metu iš tų pačių grupių su triukšmingu viešu teismu pašalinti Skaityti toliau
A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę (0)
Lapkritį Lietuvos knygynuose pasirodys daugelio skaitytojų jau laukiamas Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo Antano Šileikos romanas „Pogrindis“. Lietuviškai jį leidžia leidykla „Versus aureus“, į lietuvių kalbą išvertė Irma Šlekytė. Ir nors lietuviškas romano leidimas tik keliauja į spaustuvę, „Donelos studija“ jau įsigijo teises jį ekranizuoti. Filmo dar teks palaukti, tuo tarpu jau kitų metų vasarį rašytojas žadėjo atvykti į Vilnių ir dalyvauti Vilniaus knygų mugės renginiuose.
Romano originalą 2011-ųjų pavasarį išleido Kanados leidykla „Thomas Allen Publishers“ ir tais pat metais jis buvo išrinktas į geriausių 2011 metų Kanados knygų 100-uką. Skaityti toliau
A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)
„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.
Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau
A.Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune (1)
1956 metų rudenį buvau abiturientas, mokiausi Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje miesto centre, Laisvės alėjoje (buvusioje „Aušros“ berniukų gimnazijoje). Neramus buvo tų metų spalio mėnuo; Vengrijos sukilimas kaitino ir gimnazistų galvas, daugelis gaudėme žinias apie ten vykstančias kovas, vengrų ginkluotą priešinimąsi sovietų armijai, laukėme, kad vengrų pavyzdys uždegs kitas tautas, gal ir Lietuva pakils.
Nors Lietuva, nukraujavusi ką tik užgesusiame partizaniniame kare, išsekinta masinių trėmimų, atvirai kovai neturėjo jėgų, valdžia bijojo pogrindžio, viešų antisovietinių akcijų, Skaityti toliau
