Žymos archyvas: pirkia

Kaip gyvenimą kaimo troboje padaryti patogiu? (1)

Danielius.net nuotr.

Sodybos bei laisvalaikis Lietuvos gamtoje išgyvena tikrą atgimimą. Dabar kas antram miestiečiui ne tik prabangus vasarnamis kur prie ežero, bet ir iš senelių paveldėta kaimo troba ar net sodo namelis –milžiniška prabanga, leidžianti pabėgti iš miesto ir pailsėti gamtoje. Tačiau ką daryti, kad šimtametės trobos išliktų ne tik kaip brangus palikimas – akiai ir širdžiai mielas atvirukas, bet ir būtų vasarai ar žiemos savaitgaliui apsistoti tinkami namai? O gal net pasvajojame apie patogesnė, tobulesnę sodybą, gebančią sumažinti įprastų gyvenimo „ant žemės“ rūpesčių ir sodo darbų?  Skaityti toliau

Neries regioniniame parke pražys pirkios (nuotraukos) (0)

2014 m. buvo papuošta ir beveik šimtmečio senumo pirkia

Su atėjusia vasara saugomoje teritorijoje prie Vilniaus pražys ne tik aibės spalvingų, saugomų ir retų augalų žiedų, bet ir tradicine puošyba dabinami pirkių langai ir stogai. Jau antrus metus Neries regioninio parko direkcija vykdo projektą, skirtą populiarinti tradicinę Vilniaus apylinkių medinių pastatų puošybą.
Iki rudens vidurio virš regioniniame parke esančių gyvenamųjų namų langų susirangys mediniai žalčiukai ar „pražys“ stilizuotos tulpės, o stogus papuoš ornamentuotos vėjalentės ir lėkiai. Kai kurių sodybų langai pasidabins ir dailiomis langinėmis. Skaityti toliau

Atgims tradicinė pirkių puošyba (0)

Su pirmają vasaros diena Šilėnų etnokultūrinio draustinio prieigose, Neries regioniniame parke, prasidėjo ornamentų piešimo ir medžio pjaustymo darbai. Kartu su VŠĮ „Lobių dirbtuvės“, vietos gyventojais ir moksleiviais, vilniečiais bei visais besidominčiais, Neries regioninio parko direkcija įgyvendina projektą „Mūs pirkelė dailiai inrėdzyta“. Projekto tikslas – atgaivinti ir skatinti tradicinę Vilnijos krašto kaimų pastatų puošybą.

Visą vasarą Mozūriškių km., Vilniaus raj., įsikūrusiose dirbtuvėse nagingi meistrai ir kultūros paveldu besidomintys moksleiviai, vietos gyventojai ir vilniečiai gamins langų puošybos elementus, langines, Skaityti toliau

A.Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau