Žymos archyvas: pinigai

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

Tėvai turi formuoti ir sekti vaikų finansinius sprendimus (0)

publimetro.pe nuotr.

Vis atsinaujinančios technologijos, modernėjantys įrenginiai  daugybę sprendimų priartina prie kasdienybės. Tapo įprasta mobiliuoju telefonu pasitikrinti banko sąskaitą, užsisakyti skrydį ar viešbutį. Šie sprendimai atnešė didesnį produktyvumą, tačiau taip pat ir pavojų, mat vaikams sudaromos sąlygos laisvai prieiti ir naudotis didele dalimi šiuolaikinių priemonių. Tokie pavojai – pinigų vogimas, greitieji kreditai nepilnamečiams būna ne technologijų, o pačių vaikų kaltė. Ar tėvai gali tai suvaldyti? Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Kalėdų laukimas kauniečiams prasideda gerumo parodymu (0)

kaledinis-labdaros-vakaras-kaune2015

Šventine tradicija tapęs labdaros vakaras Kaune skelbia gerumo mėnesio pradžią. Kauniečiai ir ne tik kviečiami aukoti ir tapti kalėdinio stebuklo dalimi. Surinktos lėšos šįmet bus skirtos neįgaliųjų reikmėms, o ypač šeimoms, auginančioms negalios paliestus vaikus.

Kauno valstybinės filharmonijos salė šeštadienio popietę sukvietė kelis šimtus geradarių, jau ne kartą parodžiusių savo atjautą dėl kitų žmonių nepriteklių. Čia iškilmingu koncertu paskelbtas startas kasmetinei gerumo iniciatyvai, kviečiančiai visus prisidėti prie kilnaus tikslo – padėti neįgaliems Kauno gyventojams. Skaityti toliau

Asociacija LATGA kūrėjams ir organizatoriams išdalijo per 171 tūkst. Eur (0)

socmin.lt nuotr

Lietuvos muzikos ir kino pasaulio atstovams Kalėdos atėjo anksčiau – baigiantis 2016-iesiems Asociacijos LATGA taryba paskirstė dviejų fondų – Kūrybinės veiklos ir Socialinio-kultūrinio fondo lėšas net 56 meno projektams. Iš viso – per 171 tūkst. Eur. „Nežinau, ar be LATGA finansavimo galėtumėme įgyvendinti projektus. Ši parama yra tarsi egzistencinė gija“, – sako Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) vadovė Asta Pakarklytė. Skaityti toliau

D. Zalepūga. Kokią nemalonią tiesą suprato doc. G. Navaitis? (0)

kohajone.com nuotr.

Lapkričio 4 d. Delfi portale buvo paskelbtas doc. G. Navaičio straipsnis „Azartiniai lošimai Lietuvoje: tyrimas atskleidė nemalonią tiesą“. Šiame straipsnyje doc. G. Navaitis komentuoja „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus (tyrimo užsakovas neatskleistas), tačiau nemalonios tiesos tiesiogiai neįvardija.  Todėl bandyti suprasti kokią žinią nori pateikti docentas tenka remiantis  straipsnio teiginiais: „Loterijos bilietus pirko 54 proc. apklaustųjų“; „lošiančių lošimų automatų salonuose tebuvo 1 proc.”; „Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Lietuvoje jas paminėjo Skaityti toliau

Patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą (0)

huffingtonpost.com

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

„Iš saugios namų aplinkos, kurioje visais finansiniais reikalais rūpinosi tėvai, į naują miestą atvykę studentai, tiesiog neturi pakankamai asmeninio biudžeto valdymo įgūdžių. Skaityti toliau

Monetoje pavaizduota Islandijos vėliava primena tarptautinio Lietuvos pripažinimo pradžią prieš ketvirtį amžiaus (0)

Lietuvos banko nuotr.

Mūsų valstybė mini tarptautinio pripažinimo, prasidėjusio paskelbus Nepriklausomybę, 25-metį. Šiai sukakčiai Lietuvos bankas išleido proginį sidabro pinigą, šiandien jis pristatytas visuomenei Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.

„Pinigas spalvingas, jos reverse išsiskiria Lietuvos ir Islandijos, kuri pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, vėliavos. Danijos, kuri antroji pripažino Lietuvą, ir kitų valstybių vėliavų elementai lanku išdėstyti monetoje tokia tvarka, kokia valstybės pripažino Lietuvos Respubliką, kai mūsų šalis grįžo į laisvų Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

T. Bakučionis. Partijos, pinigai ir politikos „maximizacija“ (0)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Politinė vasara, artėjant eiliniams Seimo rinkimams prasidėjo nuo liberalų sąjūdžio skandalo. Praėjus savaitei nuo jo, viešojoje erdvėje nuskambėjo mano įsitikinimu labai svarbi ir reikšminga mintis:  …kuo mažiau politikoje yra pinigų, tuo geriau visiems, kurią išsakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o visi kažkaip ėmė ir pamiršo, tad pats laikas tai būtų dabar priminti.

Pratęsiant Prezidentės mintį, t.y. pasakius „A“ reikėtų pasakyti ir „B“, o būtent panagrinėti, kas lemia tą didelį pinigų poreikį partijoms bei politinėms kampanijoms ir ką būtų galima padaryti minimizuojant pinigų poreikį. Reikalas tas, kad Lietuvoje pradėjus įstatymiškai Skaityti toliau

K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą (7)

Kristina Zamarytė–Sakavičienė | asmeninė nuotr.

Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“. Skaityti toliau

Per Lietuvos paštą ir toliau į šalį plūsta emigrantų pinigai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pašte gauta net iš 128 pasaulio šalių siųstų pinigų perlaidų. Daugiau nei po 1 mln. eurų į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš Lietuvos daugiausia pinigų išsiųsta į Rusiją ir Ukrainą.

Lietuvos pašto duomenimis, gaunamų tarptautinių pinigų perlaidų, palyginti su 2015-ųjų pirmuoju pusmečiu, padaugėjo apie 17 proc. „Tiek gautų pinigų perlaidų skaičiumi, tiek pinigine verte labiausiai augo perlaidos iš Vokietijos, Airijos ir JAV. Tai – šalys, kuriose gausiai susitelkusios lietuvių emigrantų bendruomenės“, – teigė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė. Skaityti toliau

Naujasis 50 eurų banknotas bus išleistas kitų metų balandžio 4 d. (video) (0)

Alkas.lt nuotr.

Šiandien, liepos 5 d., Lietuvos banke, tuo pačiu metu kaip ir Europos Centriniame Banke Frankfurte bei kituose euro zonos centriniuose bankuose, pristatytas naujasis 50 eurų banknotas ir jo inovatyvios apsaugos priemonės. Naujuosius 50 eurų serijos „Europa“ banknotus išleidus į apyvartą visoje euro zonoje 2017 m. pavasarį, kartu cirkuliuos ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai.

„Siekdami sklandaus naujojo 50 eurų banknoto išleidimo į apyvartą, jį pristatome gerokai iš anksto. Su grynaisiais pinigais dirbančiam verslui reikės atlikti namų darbus: Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau

Vyriausybė siūlo plėsti gaunančiųjų vaiko pinigus ratą (0)

etsleadershipseries.com nuotr.

Vyriausybė pasitarime iš esmės pritarė įstatymo pataisų projektui, numatančiam, kad vaiko pinigus nuo septynerių metų galėtų gauti ne tik gausios šeimos, bet ir visos vaikus auginančios šeimos, jei vidutinės jų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 eurai).

„Teiksime šias pataisas Seimui, siūlydami plėsti gaunančiųjų vaiko pinigus ratą. Įsigaliojus Vyriausybės siūlomoms pataisoms, nuo kitų metų į vaiko pinigus po to, kai vaikui sueina septyneri metai, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sako, juog velniai seniaus daug dažniaus rodęsi žmonėms negu dabar. Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas, tai nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi.

Tokioj senovėje panorėjo vienas žmogus vesti. Bet, būdamas neturtingas ir turėdamas prie savęs didelę šeimyną, negalėjo nė kokiu kitu būdu išpildyti tą savo norą, kaip tik eidamas svetur ant uždarbio.

Išėjęs ant vieškelio netoli savo namų, susitiko su velniu. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų:
– Kurgi dabar eini?
– Einu ieškoti uždarbio. Norėčiau pačią vesti, bet neturiu kuo pradėti gyvenimo, – atsakė Skaityti toliau

Kaip JAV dolerio centas susijęs su Lietuva ir Marsu? (1)

Viktoras Baranauskas | wikipedia.com nuotr.

JAV doleris – visame pasaulyje žinoma ir vertinama valiuta. O dolerio vieno cento autorius, pasirodo, yra žydų kilmės lietuvis Viktoras Baranauskas, gimęs 1871 metais Šiauliuose.

Amerikoje V. Baranauskas buvo žinomas Viktoro Davido Brenerio (Victor David Brenner) vardu.

Ko gero, pats žinomiausias Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Skaityti toliau

Vokietijos verslo semiotikas: Net ir šiuolaikinė šeima veikia kaip verslo įmonė (0)

Klaus M. Bernsau_ktu.lt

„Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai būna išbandę visa kita. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“, – juokauja Klausas M. Bernsau, įmonių konsultantas, Duisburg-Esseno (Vokietija) universiteto mokslininkas, savo metodus pristatysiantis Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančiame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese („ICoN‘2016“).

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“. Skaityti toliau

A. Šapkauskienė: Taupymas – tai mokėjimas sau (1)

Alfreda Šapkauskienė | asmeninė nuotr.

„Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kiekvieną dieną mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tai kodėl gi nesusimokėjus ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslų siekimą bei jų įgyvendinimą?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Alfreda Šapkauskienė.

KTU lektorės teigimu, santaupos padeda užtikrinti finansinį saugumą įvykus nenumatytiems įvykiams.

Taupymas taip pat yra geriausias būdas išbristi iš skolų bei įgyti finansinę laisvę, tuo pačiu stengiantis padidinti ir savo pajamas. Skaityti toliau

Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d. (1)

Įspėjamasis mokytojų streikas |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Vasario 3 d. įvykęs reikalavimus pernai įteikusių švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas Vyriausybėje rezultatų nedavė. Nepavyko susitarti nei dėl vieno iš reikalavimų vykdymo.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus ir Finansų ministerijos atstovė sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus siūlymus reikalavimams įgyvendinti.

Profesinės sąjungos dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta streiko, net buvo atšauktas sausio pabaigoje planuotas streikas. Skaityti toliau

T. Tomilinas. Banknotai jau kaip Vokietijoje, tik retas, kas jų turi (1)

Tomas Tomilino | asmeninė nuotr.

Atrodo, kad tragedija Kėdainiuose ir paskui ją sekusios kelios Daukanto aikštės komandos klaidos iš esmės pakeitė diskusijos dėl socialinės politikos klimatą Lietuvoje. Politikai iš pradžių pabandė seną triuką – susiaurinti problemą. Pradėjo kalbėti apie institucijų kūrimą, pareigūnų ir vaiko teisių tarnybų atsakomybę. Tačiau žiniasklaida ir ekspertai laiku sureagavo ir pradėjo kalbėti apie sistemines problemas, kurios sudaro sąlygas tokioms tragedijoms. Vaikų skurdas, itin menkos šeimų pajamos ir net regionų politika tapo viešosios diskusijos pagrindine tema. Pagaliau. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl kyla ekonominės krizės? (video) (0)

ekonomines krizes_mokslosriuba.lt

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas – logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų. Skaityti toliau

1 proc. pačių turtingiausių žmonių valdo tiek turto, kiek ir likusioji pasaulio žmonių dalis (2)

socmin.lt nuotr

Britanijos labdaros organizacija „Oxfam“ praneša, kad 1 proc. pačių turtingiausių žmonių ( 75 mln. asmenų) valdo tiek turto, kiek ir likusioji pasaulio žmonių dalis.

Ši organizacija taip pat skelbia, kad 62 turtingiausi žmonės valdo pusę turto pačių neturtingiausių žmonių. 2010 metais 388 turtingiausių pasaulio žmonių valdė 50 proc. visos žmonijos turto.

„Oxfam“ naudojosi vieno iš didžiausių pasaulio bankų „Credit Suisse“ duomenimis. Skaityti toliau

M. Rudnickis. Kaip šeštokas Lenkijoje rinko pinigus, kad padėtų Lietuvai (6)

M. Rudnicki. asmen. nuotr

„Ką aš, šeštokas, galėčiau padaryti Lietuvai“, – galvojau naktį, apsuptas nevilties, jausdamasis visiškai bejėgis… Ir sugalvojau!“, – feisbuke plintančiame įraše rašo Lietuvoje gyvenantis Michalas Rudnickis (Michal Rudnicki). Socialiniame tinkle jis pasidalijo prisiminimais, kaip jis, būdamas dar moksleivis Lenkijoje, padėjo Lietuvai.

„Norėčiau pasidalinti savo prisiminimu apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje.

Tada man buvo 12 metų. Aš – šeštos klasės, Varšuvos priemiesčių mokyklos mokinys. Asmeniškai labai stebėjau ir pergyvenau dėl to, kas vyksta Vilniuje Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų finansai: sunkmetis baigėsi, įprotis taupyti pasiliko (0)

Asta Ivanauskienė | asmeninė nuotr.

Baigiantis 2015-iesiems Lietuvos gyventojų optimizmas auga – jie vis geriau vertina ir šalies ekonomikos, ir asmeninių finansų padėtį. Nepaisant to, leisti atliekamų pinigų naujiems pirkiniams ar pramogoms didžioji dalis jų kol kas nelinkusi. Net 44 proc. gyventojų laisvas lėšas skiria taupymui. Tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje.

Pastaruoju metu gerėjančias Lietuvos gyventojų nuotaikas rodo augantis vartotojų pasitikėjimo indeksas, skaičiuojamas apibendrinant Skaityti toliau

Seimas priėmė 2016 metų biudžetą (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 10 d. Šiandien Seimas priėmė 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Juo siekiama skatinti ekonomiką, didinamos išlaidos žmonių gerovei, šalies gynybai ir viešajam saugumui, kartu laikantis fiskalinės drausmės reikalavimų.

„Patvirtintas biudžetas atitinka realias valstybės galimybes. Dėl padidintų minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamo pajamų dydžio daugiau pajamų gaus mažiausiai uždirbantys žmonės, Skaityti toliau

Devyni mėnesiai KGB tardymo izoliatoriuje – už antikvarinių monetų rinkinį (video) (1)

 „Aš už tave pakalbėsiu“ | rengėjų nuotr.

Kitų metų sausio 8 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys kino filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ neseniai uždaręs dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“. Šiuo metu kūrybinė grupė labai ruošiasi sausio mėnesyje įvyksiančiam filmo pasirodymui Lietuvos kino teatruose.

„Aš už tave pakalbėsiu“ pasakoja septynias jaudinančias nuo KGB nukentėjusių žmonių istorijas, tarp jų kunigo Juliaus Sasnausko, 15 metų psichiatrinėse kalinto rezistento Algido Statkevičiaus, buvusio operatyvinio KGB darbuotojo Dano Arlausko, buvusio KGB tardytojo Vytauto Urbono bei kitų. Skaityti toliau

ACME įmonių grupė skatina jaunimą dirbti ir gyventi Lietuvoje (1)

Jaunieji ACME įmonių grupės darbuotojai_imones nuotr.

ACME įmonių grupė jau antrus metus iš eilės sudarė sąlygas vasarą įsidarbinti darbuotojų vaikams. Projekto tikslas – skatinti jaunimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2010 m. emigracija Lietuvoje mažėjo: 2010 m. iš šalies išvyko 83 157 žmonės, 2011 m. – 53 863, 2012 m. – 41 100, 2013 m. – 38 818, 2014 m. – 36 621. Nors emigracijos srautai kas metai vis mažėja, „protų nutekėjimo“ problema vis dar skaudi ir aktuali. Lietuvos Darbo biržos duomenimis, liepos mėn. 1 d. šalyje buvo 26,8 tūkst. bedarbių jaunesnių kaip 30 m. amžiaus.

Nuo liepos 1 dienos ACME įmonių grupėje įdarbinti 15 jaunuolių, kurių amžius nuo 14 iki 19 metų. Priklausomai nuo jų noro ir galimybių, jaunuoliai įdarbinti laikotarpiui nuo 1 iki 8 savaičių. Skaityti toliau

Lietuvos bankas dažniau skelbs išsamesnę finansinę informaciją (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos bankas (LB) pirmą kartą skelbia balansą, kuris sudarytas pagal suderintą euro zonos centrinių bankų balanso struktūrą. LB balansas papildytas su euro zonos pinigų politikos vykdymu susijusiais duomenimis, taip pat kita skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei didinančia informacija. LB balansas nuo šiol bus skelbiamas ne tik metų ataskaitoje, bet ir kiekvieną ketvirtį.

Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir Lietuvos bankui tapus Eurosistemos nariu, LB balansas buvo pertvarkytas pagal euro zonos centrinių bankų naudojamą Skaityti toliau