Žymos archyvas: Pilsudskis

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920) (5)

Sigitas Jegelevičius | T. Vyšniausko nuotr.

Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu.

Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas [Buldurių konferencija arba Rygos konferencija – Estijos, Latvijos, Skaityti toliau

R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva

1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

P.Gylys: Politikams nevalia skatinti priešpriešos tarp lietuvių ir lenkų (9)

Povilas Gylys

„Aušra“: Profesoriau, kas, Jūsų nuomone, sugadino lietuvių ir lenkų santykius?

Prof. Povilas Gylys: Manau, kad žmonių santykiai nėra jau tokie blogi. Štai mūsų universitetas bendradarbiauja su Vroclavo ekonomikos universitetu, palaikome specialius santykius, pavasarį skaičiau ten paskaitas. Šiuo požiūriu lyg ir viskas neblogai. Bet valstybių santykiai yra prastos būklės. Tą būklę galima paaiškinti tuo, kad mes, lietuviai, ko gero, neužėmę adekvačios pozicijos. Daugeliu požiūrių elgiamės pagal principą – nusileisk, įtik. Pavyzdžiui, sutinkame, kad mūsų jungtinės valstybės istorija yra tokia, kokią ją įsivaizduoja dauguma lenkų. Bet juk dauguma lietuvių širdyje kitaip vertina mūsų gyvenimą po Liublino unijos. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lenkija kurčia (46)

Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvįNėra Lietuvos?

Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje Skaityti toliau

Grupė Seimo narių prašo Etikos komisiją įvertinti Lenkų rinkimų akcijos atstovo Seime J.Narkevičiaus pasisakymus (audio) (7)

Jaroslavas Narkevičius, 15min.lt nuotr.

Šiandien, kovo 17 d., grupė Seimo narių reaguodama į Seimo nario atstovaujančio Lietuvos Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavo Narkievičiaus kalbą po naujojo švietimo įstatymo priėmimo išplatino pareiškimą kuriame reiškia susirūpinimą dėl melagingu ir provokuojančių minėto Seimo nario  išsakytų teiginių ir prašo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti ir įvertinti šį atvejį.

Pareiškimo autoriai taip pat reiškia susirūpinimą dėl iki šiol neišspręstų ir deramai tarpvalstybiniu mastu neįvertintų Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių praeityje ir siūlo Seimui priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos atsakingomis institucijomis Skaityti toliau

Kaip būti lietuviu (6)

Žurnalas  „Liaudies kultūra“, 2007, Nr.6.

Gedimino pilis, marius.day.lt nuotr.

Apie Pietryčių Lietuvą, lietuvybės rūpesčius joje Liudviko Giedraičio pokalbis su trimis buvusiais šio krašto mokyklų direktoriais: Algimantu Masaičiu (Marijampolis), Vytautu Dailidka (Eišiškės), Stanislovu Budraičiu (Rimdžiūnai, Turgeliai).

Liudvikas Giedraitis: Gerai žinoma, kad baltų, lietuvių ribos daugelį am­žių siaurėjo. Apie tai, kas į pietus, rytus, vakarus nuo Lietuvos – tegalim surašinėt netekčių, lietuvybės siau­rėjimo statistiką, bet apie Pietryčių Lietuvą, manau, turim ne tik teisę, bet ir prievolę kalbėti, ieškoti būdų, kaip susigrąžinsim šį nutautėjusį, nutautintą kraštą. Skaityti toliau