Žymos archyvas: pilis
Kviečia paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ (1)
Balandžio 2 d., 14 val. Kaune, Pažaislio vienuolyno sveikatingumo komplekse „Monte Pacis“ (T. Masiulio 31) bus atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“.
Lietuvos valstybė turi ilgą ir šlovingą istoriją. Savo geografine padėtimi, išsitiesusi tarp rytų ir vakarų, Lietuva visada būdavo istorinių verpetų sūkuryje.
Buvo pilami piliakalniai ir juosiamos gynybinės tvoros, statomos medinės pilys. Net šiais laikais priskaičiuojama apie 2000 išlikusių piliakalnių. Užsitęsus kovoms su Kryžiuočių ordinu, Lietuvoje buvo pastatyta ir Skaityti toliau
Įdomusis paveldas. Panemunės pilis: pavadinimų daug, pilis – vienintelė! (0)
Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta, Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.
Perskaitę Vilniaus dailės akademijos knygelę „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ sužinosite visas pilies kaitos peripetijas: statybas ir perstatymus, nuosmukius ir pakilimus keičiantis šeimininkams.
Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Skaityti toliau
Bus pristatytas atnaujintas Panemunės pilies pietinis korpusas (0)
Spalio 27 d., ketvirtadienį, Panemunės pilyje (Pilies I kaimas, Skirsnemunės sen., Jurbarko r.) Vilniaus dailės akademija pristatys dvejų metų trukmės projekto – Panemunės pilies pietinio korpuso tvarkybos darbų – vaisius. Atlikti tvarkybos ir remonto darbai, įrengtas turizmo centras, atkurta istorinė virtuvė.
Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto, priklausti Vilniaus dailės akademijai. Tai architektūros paminklas patenkantis i Nemuno, Skaityti toliau
Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos! (15)
Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma“, kurios darbuotojai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo pateikę 6 dalyviai.
„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas – netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės darbuotojai turi ir kultūros paveldo Skaityti toliau
Sisinherstas: kas mūsų laukia ir ką daryti toliau (0)
Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.
Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau
Trakai – tarp 10 įspūdingiausių senovinių pasaulio vietovių (0)
Puiki žinia – keliautojų bendruomenė „Places to See in Your Lifetime“ senąją Lietuvos sostinę Trakus įtraukė tarp 10 pačių įspūdingiausių pasaulio senovinių miestų ir miestelių.
Pasaulio keliautojų pamėgtoje „Places to See in Your Lifetime“ interneto svetainėje ir Facebook paskyroje paskelbtas dešimtukas įspūdingiausių senovinių pasaulio miestų ir miestelių, tarp kurių įstabūs vaizdai iš Fenghuango (Kinija), Marburgo (Vokietija), Džodhpuro (Indija), Rondos (Ispanija), Bergamo (Italija), Trakų (Lietuva), Songzanlino (Kinija), Alberobelo (Italija), Civita di Bagnoregio (Italija) ir Piodao (Portugalija).
Keliautojams pažymima, kad senoviniai miestai ir miesteliai – geriausias pasirinkimas Skaityti toliau
Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)
XIII-XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – jauna valstybė. Palyginus su kaimynais, karyba buvo labiausiai išvystyta valstybės sritis. Kitos pažengė ne tiek daug: mūro pastatai – reti, pinigų sistema – ankstyva, savojo (baltiško) rašto nėra. Tai sąlygojo įtempta tarptautinė situacija: vakaruose plėtėsi Kryžiuočių, o šiaurėje – Kalavijuočių (nuo 1237 metų – Livonijos) ordinai, kėlę LDK grėsmę.
Senosios Lietuvos monarchai nuo XIII a. palaipsniui vienydami baltiškas gentis po LDK vėliava, plėsdami valstybės žemes į rytus, statydami medines ir mūrines pilis, modernizuodami kariuomenę, XIV a. sukūrė valstybę galinčią mesti Skaityti toliau
P. Gylys. Kodėl V.Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės? (56)
Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti pilietinės valios išreiškime. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa NEPILIEČIU bent jau pagal vieną požymį. Taigi, kodėl jis taip pasielgė? Skaityti toliau
Prasideda darbai Gedimino pilies vakariniame bokšte (1)
Vilniaus širdyje esančios Aukštutinės pilies vakariniame bokšte, su pasididžiavimu vadinamame Gedimino pilimi, prasideda fasadų plytų mūro tvarkybos darbai. Vakarinio bokšto liekanos, priklausančios Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklas.
Bus atlikti bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai. Sienų mūras bus valomas nuo purvo, samanų, ﾄgrafiti” piešinių ir vario skardos patamsėjimų. Vėliau bus restauruotas ir protezuotas sueižėjusių plytų paviršius, įstatytos ištrupėję plytos ir iškritę akmenys, užpildytos mūro siūlės. Restauruoti mūrai bus padengti Skaityti toliau
Kauno savivaldybė skelbia, kad kauniečiai išreiškė pritarimą tolimesniam Kauno pilies atstatymui (0)
Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyris išplatino pranešimą, kad šiemet Kauno miesto tarybos sprendimu atliktos kauniečių apklausos rezultatai, dauguma Kauno miesto gyventojų pritaria Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui.
Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui visiškai pritaria 42,5 proc. apklaustųjų, dar 19,8 proc. apklaustųjų pritaria iš dalies. Taigi pritariantieji III etapo įgyvendinimui iš viso sudaro 62,3 proc. respondentų. Nepritariančių šiam projektui yra gerokai mažiau – 18,1 proc. Skaityti toliau
Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus (0)
2013 m. gruodžio 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, kviečia į paskaitą „Panemunės pilies istorinių ir architektūrinių tyrimų raida bei problemos“ skaitys menotyrininkė dr. Rasa Butvilaitė. Ši paskaita tai vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejus šiemet vėl rengiamo tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ renginių.
Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje iškilusi Panemunės pilis − autentiškiausia iš išlikusių XVII−XVIII a. rezidencinių Lietuvos pilių. Skaityti toliau
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse (14)
Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.
Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių Skaityti toliau
Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)
Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.
Miestelis prie Asvejos
Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau
Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose? (0)
Spalio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) archeologas dr. Gintautas Zabiela skaitys paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“
Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet vėl rengia naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“. Pirmasis vakaras jau įvyko spalio 10 d. Tuo kart istorikas Vytautas Volungevičius skaitė įvadinę paskaita „Kas yra pilis?“
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais buvo medinių pilių kraštas. Iš šių pilių iki mūsų dienų išliko tik jų vietos – piliakalniai ir pilis minintys negausūs rašytiniai šaltiniai. Paskaitoje buvo apžvelgtos pagrindinės paskutinio dešimtmečio Skaityti toliau
Šachmatų figūrų simbolika (1)
Tikriausiai kiekvienas žino, kas yra šachmatai. Jau prieš kelis šimtmečius buvo iškelta versija, kad šio neįprastai intelektualaus ir daugybę amžių populiarumo vis neprarandančio stalo žaidimo „protėvis“ gimė kažkur senovės Persijoje ar Indijoje, o europiečiai jį perėmė iš arabų. Savo pergalingą žygį po Europą šachmatai pradėjo iš Viduržemio jūros baseino pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje ir netrukus paplito visuose kraštuose. Kaip ir pats žaidimas, europietiškoji šachmatų istorija be galo įdomi ir kupina paslapčių, tačiau čia pasistengsime nušviesti ne istorinius šachmatų kelius, bet galimus simbolinius šio žaidimo aspektus.
Viduramžiais neabejota, kad toks paslaptingas ir mįslingos simbolikos kupinas žaidimas galėjo būti perimtas tik iš Rytų, nors jo autorystė neretai priskirta seniesiems graikų filosofams ar antikinių legendų personažams. Dažniausiai ne itin įmantrios arabiško šachmatų pirmtako Skaityti toliau
Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)
Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.
Ne Valdovų rūmai
Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau
Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)
Liepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.
„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau
Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria? (14)
Šių metų kovo 22 d. Vilniuje įvyko eitynės, kurių dalyviai taip pagerbė rusų nužudytą 1863 m. sukilimo vadą Kostą Kalinauską. Lietuvių žiniasklaidoje šį įvykį aprašė „Lietuvos rytas“, kuris parašė, esą gudai užkopė su vėliavomis į Gedimino bokštą, o juos iš ten išvarė policija.
Kas įvyko iš tikrųjų? Kokią apskritai reikšmę turi šie įvykiai?
Skelbiame apie tai Alesio Mikus (pokalbį su vienu iš šių eitynių rengėjų Anatoliu Michnaviecu (Анатоль Міхнавец), visuomeninės iniciatyvos „Baltarusių nacionalinė atmintis“ (Беларуская нацыянальная памяць) pirmininku. Skaityti toliau
Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio) (17)
Vasario 24 d., sekmadienį, Vilniuje ir Šilalės rajone bus prisimintas Pilėnų žygdarbis.
15 val. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Pilėnų didvyrių minėjimą surengs Bilionių seniūnija, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Šventės dalyviai mėtys kovos kirvius, šoks, dainuos. Pasirodys žemaičių kariai su savais žemaitukų veislės žirgais.
17 val. Vilniuje ant Gedimino Kapo kalno Pilėnų minėjimą pratęs Vilnius. Čia margirio kovotojų atminimas bus pagerbtas karinėmis dainomis ir aukomis dievams. Skaityti toliau
Parodos „Kalėdinė Trakų pilies pasaka“ atidarymas (0)
Gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 12 val. Trakų salos pilyje vyks Tarptautinio vaikų ir jaunimo kalėdinių meninės kūrybos darbų konkurso „Kalėdinė Trakų pilies pasaka“ parodos atidarymas. Paroda vyks trijose pilies vakarinių kazematų salėse. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Trakų meno mokykla.
Trakų salos pilis – unikalus Lietuvos valstybingumo, istorijos bei kultūros paminklas, vienas svarbiausių valstybės simbolių. Daugiausia lankytojų ši amžius menanti pilis ir joje įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija sulaukia šiltuoju metų laiku. Skaityti toliau
Trakų istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Stanislovo Mikulionio atminimui (0)
Spalio 22 d., pirmadienį, 10 val. Trakų istorijos muziejuje (Kęstučio g. 4, Pusiasalio pilies teritorijoje) vyks renginys, skirtas architektui, Trakų miesto ir pilių tyrinėtojui, kultūros paveldo vertintojui ir žinovui Stanislovui Mikulioniui atminti. Renginio metu bus pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Stasį Mikulionį prisimenant“.
„Prieš du dešimtmečius, 1992 m. spalio 11 d. šis garbus ir iškilus žmogus išėjo Anapilin, palikęs daug nebaigtų darbų, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Povilūnas. – Trakų istorijos muziejaus darbuotojai, pagerbdami S. Mikulionio atminimą, Skaityti toliau
Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje (1)
Dabar tai – Liubčia pavadintas miestelis Naugarduko (Gudija) apylinkėse. Piliavietėje yra išlikęs tvirtovės bokštas, galingas įvažiuojamųjų vartų su bokšteliu statinys ir keli istorizmo stiliaus dviaukščiai pastatai. Šiuo metu lėtai atstatinėjami pilies kuorai – gal vienus pabaigus nesugrius ir kiti statiniai? Aišku viena – jokiomis sąlygomis nesikeis nuostabus vaizdas į Nemuno vingį, miškus, kuriuose, kaip pasakojama padavimuose, medžiojo karalius Mindaugas.
Istorikas Teodoras Narbutas studijoje „Lietuvių tautos istorija“ (T. 4, Wilno: A. Marcinowski, 1838, p. 508–510) rašė apie ankstyvąją valstybės istorijos dalį, be kita ko, paminėdamas ir Liubčią bei jos valdytojus: „Kai Lenkijoje buvo pradėtas kurti Dominikonų ordinas, palaimintasis Vitas, trokšdamas dvasiškai apaštalaudamas padėti tamsumoje, tai yra stabmeldystėje skendinčioms tautoms, prisidėjo prie šventojo Jackaus: apsivilko vienuolio abitą ir tapo jo mokiniu ir apaštališko žygio bičiuliu. Skaityti toliau
„Naktis Trakų salos pilyje“ – su riteriais, muzika ir lobio ieškojimu (0)
2012 m. gegužės 18 d. Trakų istorijos muziejus (TIM) jau septintąjį kartą Salos pilies menes lankytojams atvers sutemoms gaubiant Galvės ežerą ir kviečia dalyvauti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje.
Tik kartą per metus muziejus suteikia galimybę naktį susipažinti ir pabendrauti su viduramžių pilies gyventojais – amatininkais, kilmingomis damomis ir jų riteriais, mažakalbiais vienuoliais, didžiuoju kunigaikščiu, dvaro dailininku bei paslaptingomis pilies dvasiomis.
„Šis renginys nuo pat pirmojo karto sulaukė didelio lankytojų dėmesio, – sakė Virgilijus Poviliūnas, TIM direktorius. – Todėl, nepaisant to, kad vėlyvi renginiai reikalauja daugiau pastangų ir įdirbio, Skaityti toliau
J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio) (36)
1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.
„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Skaityti toliau
Gytis Paškevičius. Mano kraštas (video) (1)
Šitą žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris
Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai Skaityti toliau
