Žymos archyvas: piliakalnis

Neries regioninis parkas pasipildė dar vienu piliakalniu (0)

Neries krantai-V.Balkuno nuotr.

Balandžio 1 d. pėsčiųjų žygio metu visuomenei buvo parodytas prie Neries, ties Karageliškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., esantis piliakalnis, apie kurį iki šiol žinojo tik vienas archeologas. Šio piliakalnio atradimo istoriją galima pavadinti tikru detektyvu.

„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. Skaityti toliau

Seimo narys N. Puteikis paragino paveldosaugininkus ir politikus ginti naikinamą kultūros paveldą (1)

 
Naglis Puteikis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti svarbias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį ketinama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau.

N. Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio Skaityti toliau

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios Skaityti toliau

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai (0)

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu | A. Strazdo nuotr.

Šių metų pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams –Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II. Abu  piliakalnius, esančius Kretingos r. sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k., 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.

Simboliška, kad šie piliakalniai, išlaukę bemaž pusę amžiaus, atrasti ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti Lietuvai minint Piliakalnių metus. Skaityti toliau

Šienavimo talka ant Bridvaišio ežero ledo (1)

Talkininkai_vstt.lt

Sausio 28 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcija jau trečią kartą surengė žiemos šienavimo talką. Nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai,  gelbstint ežerą  nuo užžėlimo.

Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Vietinių gyventojų ir lankytojų mėgstamas, lengvai pasiekiamas, viliojantis savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu. Giliausioje vietoje ežero dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, o pakrantės pakankamai seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams. Skaityti toliau

Gamtos paslapčių mėgėjus kviečia žiemos žygis po Karmazinų kalvas (0)

ziema_Neries RP nuotr

Sausio 28 d., Neries regioniniame parke rengiamas žygis po Karmazinų kalvas. Mažai tyrinėtas, žmonių visai nelankomas, laukines ir paslaptingas. Žygio pradžia – 10 val. Jis truks apie keturias valandas.

Susitikę netoli Karmazinų pilkapyno, žygeiviai kops į piramidžių formos kalvų grandinę, keliaus šernų, elnių ir stirnų takais, aplankys vos prieš kelis metus atrastą piliakalnį, apžiūrės suopio lizdą, lapių urvus, barsukų urvų koloniją. Aplankys ir mišką, kuriame gyvena didžiosios miegapelės. Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Bus sutvarkytas Ukmergės piliakalnis (2)

Ukmerges piliakalnis_ukmergeinfo.lt

Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų Europos Sąjungos plėtros fondo lėšų.

Vilniaus regiono plėtros taryba jau patvirtino Vilniaus regiono projektų sąrašą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“.  Pirmasis projektas sąraše – Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa (0)

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Tūkstančio piliakalnių šalimi Lietuvą vadina lietuvių kilmės muzikantas Džeimsas Zabiela (James Zabiela)  ir džiaugiasi, kad šių istorijos paminklų dar  neužgožė naujos statybos.  Nuo piliakalnio pasižvalgę, ne tik toliau matome…Bebėgdami (paknopstom?) beskubėdami kitus pasivyti, pamirštame paprastą tiesą: kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savos praeities… Gal todėl 2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais?

Kad žodžiai neskambėtų perdėm patetiškai,  Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) nariai iš Kauno ir Vilniaus, vadovaujami Juozo Pugačiausko, birželio 10-ąją išsirengė tvarkyti Skaityti toliau

Nuo Medsėdžių piliakalnio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas (0)

Medsėdziu piliakanio vaizdas_I.Kaminskaites nuotr.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta Medsėdžių piliakalniui su priešpiliu, esančiam Platelių kaime, Plungės rajone. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pernai surastas piliakalnis yra vienas iš svarbesnių piliakalnių, iš kurio galėjo būti kontroliuojamas visas Platelių ežero regionas.

Skaityti toliau

Prašoma visuomenės pagalbos dėl Kejėnų piliakalnio suniokojimo (2)

Kejenu piliakalnis_M.Tuco nuotrpg

Dubysos regioninio parko direkcija kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono komisariatą dėl Kejėnų archeologijos komplekso Raseinių r. Ariogalos sen. Kejėnų k. niokojimo, kaip spėjama, keturračiais motociklais.

Parko direkcija prašo visus neabejingus raseiniškius bendradarbiauti su parko direkcija, policija, dalintis informacija ir  padėti  išaiškinti pažeidėjus.

Archeologinis Kejėnų kompleksas patenka į parko Betygalos kraštovaizdžio draustinį. Kompleksą sudaro piliakalnis dar vadinamas Kaukuru, Skaityti toliau

Rengiamas žygių ciklas „Atrask Sirvėtos salą“ (0)

Sirvetos sala_vstt.lt

Rytų Lietuvoje, įvairiomis kalvelėmis net iki 289 metrų virš jūros lygio iškyla Švenčionių aukštuma. Aukščiausių kalvų grandinė, nutįsusi iš pietų į šiaurę, atskiria dviejų upių baseinus – vakarų pusėje Nemuno, o šiaurės rytuose Dauguvos. Nuo 1992 metų šiame kalvų vandenyne yra skalaujama Sirvėtos regioninio parko sala. Saugomos teritorijos direkcija šiais metais organizuoja pažintinių žygių ciklą, kuris skirtas „Benduomenių metams“ ir kviečia iš naujo atrasti, ištyrinėti kalvotąją „Sirvėtos salą“.

Pagrindiniai šių žygių, kurių numatoma po vieną kiekvieno mėnesio pabaigoje, principai yra vengti įprastų kelių, maršrutų, keliauti miškų keliukais, senais, dabar gamtos glėbyje Skaityti toliau

Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną (5)

800px-Naujasodis003

Turbūt kiekvienam svarbiausias yra savo kraštas kuriame gimėme, esame ir tikimės išlikti savo vaikų atmintyje. Mūsų gimtas kaimas yra Žibėčiai, besantis atkampiausiame Molėtų rajono kampelyje, besiribojančiame su Utenos ir Anykščių rajonais. Žibėčių kaimas mažai žinomas, bet mums labai svarbus. Mes nuo seno žinojome ir tikėjome, kad kaimo pakraštyje prie kelio Alunta-Utena besantis Dirvės kalnas yra piliakalnis, nuo kurio ir radosi Žibėčių kaimas. Pagal legendą, senais laikais ant Dirvės kalno žibėdavo žiburėlis, nuo jo ir kilo Žibėčių kaimo pavadinimas. Tačiau į Lietuvos piliakalnių atlasą, išleistą 2005 metais, Dirvės kalnas kažkodėl nebuvo įtrauktas. Skaityti toliau

Prie Saidės iškils prof. R. Kazlausko atminimui skirtas koplytstulpis (0)

R Kazlauskas-prie-Saides-upelio-NeriesRPD-nuotr

Rugsėjo 18 d. 14 val. prie Saidės upelio, Saidės pažintiniame take (Stirnių km., Trakų raj.) bus atidengtas tautodailininko Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis skirtas prieš metus mirusio gamtininko prof. Ričardo Kazlausko (1927 09 14 – 2014 09 06) atminimui. Neries regioninio parko direkcijos sumanymą pastatyti šį koplytstulpį visokeriopai parėmė ir apmokėjo Trakų miškų urėdija.

Ši vieta koplytstulpiui pasirinkta neatsitiktinai. Neries regioniniame parke tekantis Saidės upelis – tai vietovė, kurią labai mėgo ir jos apylinkes tyrinėjo prof. R. Kazlauskas. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams (1)

Paberzes_p_I_pylimas_ir_griovys_is_R_D.Stonciaus nuotr.-K100

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Skaityti toliau

17 piliakalnių atradėjo D.Stončiaus aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre (0)

Stasenu piliakalnnis_griovys_pylimas_is_PV_dr.Dariaus Stonciaus nuotr

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.

„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų.

Skaityti toliau

Atrastas nežinomas piliakalnis prie Neries (0)

grabijolu piliakalnis2-K100

Vasario 20-ąją, pirmą saulėtą ir šiltą šių metų dieną – puikus atradimas Grabijoluose (Elektrėnų sav.). Ilgame šio kaimo archeologinių ir mitologinių vertybių sąraše nebuvo piliakalnio ir jį, vienas kitam padedami, surado Neries regioninio parko darbuotojai: Karolina Tamašauskaitė, Audronė Žičkutė, Saulius Pupininkas ir Gintaras Malmiga. Archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui, kuris tądien svečiavosi su paskutiniąja, jau ketvirta iš eilės 2007 m. Neries ekspedicijos knyga, liko maloniausia dalis – apžiūrėti, išmatuoti ir… palinkėti šeimininkams jėgų tvarkant šį vaizdingą, miške skendintį piliakalnį (LKS-94: 555434, 6078416).

Grabijolų piliakalnis įrengtas net pusšimtį metrų iškylančių stačiašlaičių Neries aukštumų kyšulyje. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

Biršone atrastas naujas piliakalnis (1)

????????

Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.

Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?! Skaityti toliau

Penktadienį vyks Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventė (4)

Samylų piliakalnis |  turizmogidas.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. 14 val. ant Samylų II piliakalnio (Samylų km., Kauno raj.) Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į Baltų vienybės dienos, Rudens lygiadienio ir Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventę.

Lietuva turi daugiau negu tūkstantį piliakalnių, tai iškilūs istorijos paminklai. Piliakalniai, gynybinės sistemos niekada neegzistavo pavieniui. Štai ir neseniai atrastas Samylų II piliakalnis randasi netoli Samylų I piliakalnio Kauno marių regioniniame parke.

Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės kolektyvas ėmėsi iniciatyvos Skaityti toliau

V. Tumėnas. Žilvinas Danys – kraštovaizdžio sakralumo dailius (nuotraukos) (0)

Žilvinas Danys prie aukuro Duburių šventvietėje, Zarasu r. 2014.

Žilvinas Danys – savitą meninę kalbą, gamtinę pasaulėjautą ir regioninę tapatybę aktyviai puoselėjantis jaunasis menininkas.

Jo sukurtas fotografijos ir tapybos darbų ciklas „Geografinės plotmės“, neseniai eksponuotas Zarasų kultūros centre (2014.04.15 – 05.15), originaliai liudija itin savitą, kitokį, nei perša masinė kultūra, požiūrį į gimtinės ir protėvių žemės kraštovaizdžio sakralumą, necivilizuoto pirmapradžio grožio kultūrinę reikšmę.

Tai savitas poetizuotas jauno šiuolaikinio menininko savojo rytinių Europos Sąjungos ir Lietuvos pakraščių gamtovaizdžio lyginimas su priešingu vakariniu pakraščiu – Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Vilniuje nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas (nuotraukos) (11)

Nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas

Rugpjūčio 31 d. susirūpinę vilniečiai pranešė, kad Užupyje, Krivių gatvės 24-to namo sklypo paribyje rugpjūčio 28-30 dienomis naudojant techniką buvo nukastas piliakalnio vadinamo Gedimino kapo kalnu šlaitas. Darbai vyksta toliau.

Užupio seniūnijos, Pilies seniūnaitijos seniūnaitis Sakalas Gorodeckis dėl šio įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorių Artūrą Blotnį bei  Kultūros paveldo departamento vadovus prašydamas paaiškinti ar apie šią veiklą žino atsakingos už tai institucijos ir ar šiems darbams buvo išduotas leidimas. Kol kas atsakymai negauti. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia (9)

Jonas Trinkūnas | asmen. nuotr.

Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą  „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.

Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau

Besikeičiantis Indijos piliakalnio vaizdas (0)

Tvarkomas Indijos piliakalnis | Valstybės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Pagramančio regioniniame parke, Akmenos upės dešiniajame krante, atskiroje kalvoje įrengtas Indijos piliakalnis su priešpiliu taps patrauklus vietiniams gyventojams ir regioninio parko lankytojams. Trijų institucijų – Šilalės rajono savivaldybės administracijos, Pagramančio regioninio parko direkcijos bei Tauragės miškų urėdijos bendromis pastangomis tvarkomas Indijos piliakalnis (Šilalės r.). Skaityti toliau

Kasmetinis menų festivalis kviečia ant Medvėgalio piliakalnio (0)

Medvėgalio piliakalnis | efoto.lt Živilės nuotr.

Liepos 28 dieną ant Medvėgalio kalno vyks šeštasis „Medvėgalio menų festivalis“. Retai į provinciją atvyksta klasikinės muzikos atlikėjai. Atvykę paprastai sukviečia žiūrovus į sales ar kitas uždaras erdves. Medvėgalio menų festivalis populiariosios klasikos atlikėjus ir jų gerbėjus suburia ant aukščiausio Žemaitijos kalno – Medvėgalio. Besiklausydamas muzikos garsų žiūrovas grožisi puikiais apylinkių vaizdais, kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdžiu, Medvėgalio archeologiniu kompleksu.

Ant Medvėgalio savo kūrinius jau atliko Lietuvos klasikos atlikėjai: Vytautas Juozapaitis, Virgilijus Noreika, Regimantas Šilinskas, Sigutė Stonytė, Evelina Sašenko, Rafalilas Karpis, Kristina Siurbytė, vyrų vokalinis kvartetas „Opus vokalis“, Vilniaus miesto „Šv. Kristoforo kamerinis orkestras“ su vadovu ir dirigentu prof. Donatu Katkum ir daug kitų žymių atlikėjų. Skaityti toliau

Tradicinis lauko seminaras „Vaistinė po kojomis“ (programa) (0)

efoto.lt | Henriko nuotr.

Birželio 8 d. visi, norintieji daugiau sužinoti apie vaistažoles, geriau jas pažinti arba tiesiog rasti laiko prisirinkti žolių kvapniam arbatos puodeliui, kviečiami į Lyduvėnus, kur vyks lauko seminaras „Vaistinė po kojomis“. Renginys nemokamas. Ilgai nesvarstykit ir žvarbią žiemą Jus džiugins vasaros skonis ir kvapai iš padubysio pievų, miškų, palaukių, žadindami šviesius prisiminimus.

Seminaro programa

09.30–10.00 val. – Dalyvių registracija prie Lyduvėnų bendruomenės namų. Skaityti toliau

Tikslinami Kryžių kalno duomenys Kultūros vertybių registre (1)

Kryžių kalnas | Alvydo nuotr. efoto.lt

Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba pradėjo tikslinti Kryžių kalno vertingąsias savybes. Jos ekspertų posėdyje dalyvavo ir nuomonę dėl šio objekto išsakė Šiaulių Vyskupijos Kurijos kancleris, prof. Dr. Paulius Subačius, Šiaulių vyskupo kancleris kun. Evaldas Alūza ir Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas.

Buvo pristatytos kultūros paminklo Kryžių kalno siūlomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Jas pasiūlyta padidinti nuo 4,5 ha iki 5,3 ha. Ribos didinamos dėl to, kad sutapdinamos su Registro – kadastro sklypų ribomis. Skaityti toliau

Septintoji Aukštaitijos regiono sutartinių šventė archajiškame Švenčionių krašte (4)

Lazdinių - Adutiškio folkloro ansamblis

Šiais metais gegužės 5 d. Švenčionyse jau septintąjį kartą nuskambėjo Aukštaitijos regiono sutartinių šventė. Tai iš rajono į rajoną keliaujantis renginys, į kurį susirenka sutartinių atlikėjai iš visos Aukštaitijos – giedotojos, ragininkai, skudutininkai iš Kupiškio, Ignalinos, Visagino, Pasvalio, Vilniaus rajono, Panevėžio, Zarasų, Ukmergės. Pirmoji regioninė sutartinių šventė „Kokių sutarysma” surengta 2006 m. Kupiškyje. Šventės sumanytoja – Kupiškio kultūros centro etnografė Alma Pustovaitienė. Šventėje dalyvavo  kupiškėnų „Kupkėmis”, Pasvalio „Rags”, Biržų „Siaudela”, Zarasų „Seluona”, Šiaulių „Vaiguva”, Salamiesčio „Vijunytė” (Kupiškio raj.), rokiškėnų „Gastauta”. Skaityti toliau