Žymos archyvas: Pietryčių lietuva

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (10)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Pietryčių Lietuva (video) (1)

 Ilona Šedienė, Gerimantas Statinis ir Božena Šeško | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovai: Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė – Ilona Šedienė ir šios mokyklos darbuotoja, mokymo dalies administratorė – Božena Šeško.

Pietryčių Lietuva, kurioje lietuviai mažuma. Dieveniškių pusiasalyje gyvena tik 10 % lietuvių, tačiau tai unikalus kraštas. Čia kitoks net gamtovaizdis – jame nebuvo paskutinio apledėjimo, tad kraštas žavi lėkštais kalvų šlaitais ir plačiais upelių slėniais. Po keletą kilometrų besidriekiantys senoviniai gatviniai kaimai – gyvi, ne ekspoziciniai. Jie gana tankiai užstatyti, nėra vienkiemių, tad nėra ir kaimo turizmo sodybų. Tai – pasienio zona, čia retai sutiksi nevietinį žmogų. Skaityti toliau

A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma (17)

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų  tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (31)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Siūlomas „Pietryčių Lietuvos fondas“, kuris mažintų tautinių mažumų atskirtį (video) (11)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 4 dienos spaudos konferencijoje „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė situaciją tautinių mažumų gyvenamuose Lietuvos rajonuose ir „Pietryčių Lietuvos fondo“ steigimo idėją.

Dr. L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Rytų Europos studijų centro atliktą tyrimą, analizuojantį tautinių bendrijų apklausos rezultatus 5 Lietuvos rajonuose: Vilniaus, Šalčininkų, Visagino, Vilniaus miesto ir Klaipėdos. Tai pirmasis toks tyrimas, orientuotas į tautinių bendrijų aktualijas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)

lyda-gedimino-pilis_nezin-dailininkas-1874_wikimedia-org

Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.

Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

VRM nepritarė Pietryčių Lietuvos plėtros fondo kūrimui (2)

Lenkija-ir-mes-rene-martel-knyga-K100

Vidaus reikalų ministerija nusprendė nepritarti Seime svarstomam įstatymo projektui kuriuo numatoma įkurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą (PLRPF) skirtą finansuoti nuo Lenkijos okupacijos laikų iki šiol ekonomiškai ir kultūriškai deramai neišvystytam, vienam silpniausių Lietuvos regionų, kurį sudaro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai.

Pasak VRM dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas tam, kad galima būtų vystyti regionų politiką. VRM valdininkų nuomone kurie siūlomo įstatymo projekto straipsniai gali nepagrįstai riboti Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius (28)

LLRA mitingas 2011 m. | voruta.lt, Z.  Miškinytės nuotr.

Kas yra šaukiantys „Krym naš!“, Vakarai po truputį supranta. Lėčiau, nei galėtų, bet vis dėlto. Kada supras, kas yra šaukiantys „Wilno nasze!“? Juo labiau kad abiem atvejais rėksniai daugmaž tie patys arba tarpusavyje persidengia.

Rusijos imperialistai ligšiol vadovaujasi principu: kur bent kartą įkėlėme koją, ten – mūsų žemė. Politinės provokacijos, ekonominis spaudimas, o pastaruoju metu – jau ir karinė agresija – tik skirtingos priemonės tam pačiam tikslui siekti. Latvijoje ir Estijoje Rusija naudojasi gausiais sovietinių kolonistų sluoksniais, Ukrainoje – dar ir surusėjusiais vietos Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui? (29)

L.Linkevičius atsiprašo lenkų tautos | Alkas.lt nuotr.u

Darosi akivaizdu, kad Lietuvą valdo trijų alegorinių beždžionėlių koalicija: nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nesako. Ji ir toliau leidžia menkinti Lietuvos valstybę, iš jos tyčiotis tarptautinėje arenoje ir, regis, yra pasiryžusi aukoti Lietuvos teritoriją, kalbą ir žmones. Tuomet tų politikų gal net nebebus gyvųjų tarpe, o jų privirtą košę reiks srėbti paprastiems lietuviams, kuriems teks krauju gintis nuo naujos okupacijos ir polonizacijos bangos.

Ar toliau bus pataikaujama spaudimui ir ultimatumams ar dar galime apsiginti, pasipriešinant istorijos rato pasikartojimui, kol turime savo valstybę? Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai? (14)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Sausio 9 dieną paskelbta, jog Šalčininkų rajono savivaldybės direktorius Boleslovas Daškevičius Vilniaus apygardos teismo buvo nubaustas įspūdinga 43 tūkst. litų bauda – po 100 litų už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojusio nukabinti neleistinas lenkiškas lenteles, nevykdymo dieną nuo 2008 metų. Vis dėlto dėmesio verta ne tiek pati bauda, kiek ne mažiau įspūdingas paties pareigūno cinizmas ignoruojant įstatymus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei premjero jį ginanti pozicija.

Įstatymų pažeidėjai – kankiniai Skaityti toliau

K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas? (14)

Alkas.lt nuotr.

Seimo grupės „Už ištikimybę priesaikai“ nariai yra teisingai pastebėję, kad valdančiosios koalicijos partijų politiniai susitarimai vėl keliami aukščiau mūsų valstybės vertybinių principų ir nacionalinių interesų.

Pritariame šiam pareiškimui ir jį papildome. Gruodžio 18 d. Žmogaus teisių komitetas netikėtai, skubos tvarka, iš anksto šio klausimo nepaskelbus darbotvarkėje, nepateikus medžiagos, ekspertų, konsultantų, specialistų išvadų komiteto nariams, o keliems jų prieštaraujant, balsavimu pritarė 2010 m. įregistruotam Jaroslavo Narkevičiaus Tautinių mažumų įstatymo, kuris tėra minimaliai pakoreguotas 1989 Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš? (44)

Vilniaus atgavimas

XX a. I-oje pusėje Lietuva susidūrė su trimis okupacijomis – Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. Iš jų dvi pripažino okupacijos faktą (nors viena jų savo prisipažinimą vėliau paneigė), trečia – ne. Dabartinės Lietuvos politinėje konjunktūroje dvi iš jų pripažįstamos okupantėmis, trečia laikoma strategine partnere. Ironiška, bet būtent ta, kuri įvykdytą okupaciją ligšiol neigia, maža to – jos užsienio reikalų ministerija platina propagandą, jog tikrieji okupantai – lietuviai.

Dėl teisybės reikia pabrėžti faktą, jog Lenkijai pavyko užgrobti tik dalį Lietuvos – nors ir su istorine sostine Vilniumi. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (24)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau

V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės? (48)

Alkas.lt nuotr.

Laikas spaudžia Lietuvą. Iki liepos 1 dienos – pirmininkavimo ES tarybai pradžios – ir Seimo pavasario sesijos pabaigos pasižadėta priimti visą paketą LLRA atstovų siūlomų mažumų teises užtikrinančių įstatymo projektų. Kad pirmininkaujanti Lietuva prieš visą Europą neapsijuoktų.

Apie šiuos valstybinės kalbos statusui grasančius projektus su aiškiu nerimu jau užsiminė ir prezidentė savo metiniame pranešime: „valdančiosios koalicijos susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“. Kas kelia nerimą šalies vadovei ir dešimtis tūkstančių parašų jai įteikusiems Lietuvos piliečiams? Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV) (140)

Vytautas Radžvilas

Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus paversti ištikimais ir klusniais savo valdiniais. Todėl iš tautos sąmonės buvo siekiama su šaknimis išrauti visus prisiminimus apie tarpukario Lietuvos Respubliką. Visais įmanomais būdais diegiamas įsitikinimas, kad pats šios valstybės atsiradimas 1918 m. buvo kažkokia istorinė klaida ar nesusipratimas. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I) (18)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis „Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas. Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio klausimo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį. Skaityti toliau

Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video) (19)

Nacionalinis mitingas „Už mūsų žemę, kalbą, valstybę!“

Šiandien Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje įvyko mitingas prieš Lenkų rinkimų akcijos antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus. Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ prie Seimo sukvietė dalyvauti virš 2 tūkstančių žmonių.

Anot mitingo rengėjų, šiandien susirinkti ir priešintis Lietuvos piliečius paskatino šalies valdžios vykdoma neapgalvota pataikavimo visiems kaimynams politika bei neatsakingi valdančiųjų veiksmai, tenkinant antikonstitucinius Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (60)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų? (7)

LLRA organizuotas mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų būtų dėstoma valstybine kalba | J.Česnavičiaus nuotr.

„Vorutos“ pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Gediminu Paviržiu apie viešojoje erdvėje girdimus pamąstymus dėl galimų prolenkiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklos pokyčių, šiai partijai tapus koalicine šalį valdančioje LR Seimo daugumoje.

LLRA partija tapo valdančiąja, ji įeina į koalicinę daugumą LR Seime, turi atstovų šalies vykdomojoje valdžioje. Anksčiau neretai ši partija turėdavo priekaištų šalies valdžiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kaip Jums atrodo, ar keisis LLRA pozicija šiuo klausimu? Skaityti toliau

A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas (2)

Alvydas Butkus, asmeninė nuotr.

Lenkų rinkimų akcijos ideologai, išaiškėjus ankstesniems jų melams, desperatiškai griebiasi naujų melų savo skaldytojiškai ir etnoizoliacinei politikai pateisinti. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį jie atkakliai melavo, jog Lenkijos lietuviai moksleiviai bei jų tėvai savo noru pasirenka Lenkijos istorijos ir geografijos mokymą valstybine lenkų kalba, jog Punsko gatvių pavadinimai ir valsčiaus pastato iškaba ir informacija jame yra pateikiama lietuviškai ir t.t.

Kai paaiškėjo, kad tai netiesa, šie ideologai sugalvojo kitą argumentą – esą, negalima bloginti lenkų dabartinių sąlygų, t.y. negalima Lietuvos lenkiškose mokyklose šalies istoriją ir geografiją dėstyti valstybine kalba. Skaityti toliau