Žymos archyvas: persirengėliai
D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos) (32)
Viešoje erdvėje pasklidę kaltinimai ir Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas, kad lietuviškos tradicinės Užgavėnės pasižymi nacistine simbolika ir sudaro galimybes naujo žydų holokausto pradžiai, sukėlė didžiulį šios šventės tradicijas puoselėjančių žmonių nerimą. Tokie kaltinimai žiniasklaidoje buvo pateikti neatsakingai, nevengiant melo ir dirbtinų montažų, visiškai iškreipiant kaukių ir pačios šventės esmę. Šią esmę daug geriau suvokė britų dienraštis „The Guardian“, kuris lietuviškąsias Užgavėnes 2017 m. įtraukė į geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuką. Skaityti toliau
J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)
Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?
– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau
Rumšiškių Užgavėnės viliojo blynų gausa (nuotraukos) (0)
Vasario 25 d. kasmetinė Užgavėnių šventė Rumšiškėse sukvietė gausų būrį lankytojų. Permainingų orų nepabijojusios šeimos bei nuotaikingai nusiteikę persirengėliai plūdo į Lietuvos liaudies buities muziejų, ieškodami ne tik pramogų, bet ir tradicinių Užgavėnių patiekalų. Senuosius Užgavėnių kulinarinius papročius naujai perteikė „Gyvasis blynų muziejus“, lankytojus vaišinęs ne tik tradiciniais lietuviškais, bet ir netikėtais blynų skoniais.
Kepamų blynų kvapas Rumšiškėse nesisklaidė visą dieną. Ypač lankytojus viliojo pirmą kartą Užgavėnėse pristatytas „Gyvasis blynų muziejus“, tradicinį Užgavėnių atributą – Skaityti toliau
A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)
Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?
Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau
Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)
Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.
„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)
Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.
Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau
Artėja Užgavėnės (0)
Žemaitijos nacionalinio parko Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Užsukite į Platelius vasario 9 – Užgavėnių dieną.
Platelių apylinkėse persirengėlių vaikštynės, vadinamos „Užgavėnių žydais“, buvo rengiamos nuo senovės. Tais laikais ši šventė vyko ne vieną dieną. Dar iki šiol Plateliuose pirmadienį vaikštinėja mažieji „žydukai“, o antradienį – jau didieji. Pirmadienį po pietų eidavo „ubagais“. Tai buvo nedidelės grupelės po dvi, tris ar keturias moteris ir pusmerges, anksčiau moterys „žydais“ neidavo. Antradienį vaikščiodavo didieji „žydai“ (vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais). Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: seniausieji – gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni – žydai, Skaityti toliau
Artėja Užgavėnių mugė Vilniuje (0)
Vasario 6 d. siautulingos, linksmos, per barzdą taukais varvančios Užgavėnės Vilniuje kviečia vilniečius ir miesto svečius Gedimino prospekte visą dieną šėlti, triukšmą kelti ir visaip kaip šaltą žiemą iš Lietuvos kuo toliau varyti.
Užgavėnės – bendruomenės šventė. Jos visais laikais būdavo puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir nepiktai pašiepti kaimo bendruomenės narius, su humoru į viešumą iškelti kasdienybės aktualijas, už ką niekas nepykdavo (šiais laikais tą kiekvieną dieną daro kai kurios televizijos laidos). Skaityti toliau
Ž. Šaknys. Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės (5)
Lietuvių šnekamojoje kalboje neretai išgirsi žodžius „aukštaitis“, „žemaitis“, „dzūkas“, „suvalkietis“, kai kada (tiesa, vis dažniau) ir „lietuvininkas“, „mažlietuvis“. Taip nusakoma žmonių kilmė, paveldima iš tėvų ir / ar (ypač jei tėvai – iš skirtingų kraštų, o žmonės nuo mažens gyvena kitoje etnografinėje srityje (regione)) įgyjama gyvenant viename ar kitame Lietuvos krašte. Rečiau vienai ar kitai etnografinei sričiai save gali priskirti žmonės, gimę dideliame mieste ar nelietuviai. Etnografinė sritis (regionas) svarbi konstruojant etninio tapatumo jausmus. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas dvasinis ir emocinis prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine. Skaityti toliau
Palangoje galima pamatyti vaikščiojančius grafus Tiškevičius (0)
Kurorto istoriją palangiškiai pasakoja kiek neįprastai – ją pristato po Birutės parką vaikštinėjantys grafai Tiškevičiai ir jų šeimos nariai. Tiesa, tai – persirengėliai, tačiau yra ir tikinčių, kad į kurortą grįžo ponai, skelbia LRT televizijos naujienų tarnyba.
Tačiau jie atrodo ir vaidina taip įtikimai, kad viena pagyvenusi palangiškė net priėjo prie grafo ir paprašė jo pinigų savo poezijos knygai išleisti. O negavusi norimo atsakymo nuskubėjo į Gintaro muziejų skųstis, kodėl grafas su ja nebendravo. Skaityti toliau
R .Baškienė. Festivalis „Skamba skamba kankliai“ šiemet jau gali nebeskambėti (10)
Visos pasaulio sostinės puoselėja ir remia savo tradicines šventes, o miestai ir miesteliai rungtyniaudami didžiuojasi amžiumi, tradicijomis, legendomis ir festivaliais. Didžiuojasi, nes žino, kaip labai svarbu būti įdomiems ir pastebėtiems!
Svečiai mėgsta šventes ir festivalius, sukuriančius gerą nuotaiką mieste, tad atvykę mielai leidžia pinigus, o miestai turtėja.
Vilnių jau ne vieną dešimtį metų garsina tarptautinis folklorinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Pavasariui įsibėgėjant Senamiesčio aikštes ir kiemelius užtvindo muzikantai, šokėjai, Skaityti toliau
A.Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)
Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau
Lietuva švenčia Užgavėnes! (nuotraukos) (2)
Šiandien visa Lietuva Švenčia Užgavėnes. Tamsa, pyktis, ligos ir visas blogis – Užgavėniu apeigomis išvaromi iš mūsų gyvenimo, kad galėtumėme pradėti naują šviesesnį, šiltesnį, gražesnį gyvenimo tarpsnį.
Štai kur galima švęsti:
2013 02 12, antradienį, 11 val. KAUNE Užgavėnių šurmulys Žaliakalnyje
J. Grušo memorialiniame muziejuje, Kalniečių g. 93. Rengėjai: Kauno tautinės kultūros centras, J. Grušo muziejus. Įėjimas nemokamas. Skaityti toliau
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai švęs šurmulingą Užgavėnių šventę miesto Teatro aikštėje (0)
Vasario 10 d., sekmadienį, 14 val., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras miestelėnus ir svečius kviečia į šurmulingą Užgavėnių šventę, vyksiančią Teatro aikštėje.
14.00 val. nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę. O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai ir kiti riebūs bei saldūs skanėstai. Skaityti toliau
Per Užgavėnes dirbti negalima – važiuojame linksmintis į Rumšiškes! (5)
Vasario 9 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse – vėl Užgavėnės! Pirmą kartą nuo 1981 metų, kai pradėta rengti ši kasmetinė žiemos šventė, renginys įvyks ne sekmadienį, o šeštadienį. Tad Užgavėnės keičia nusistovėjusią tvarką, o dalyviams bus daugiau laiko atsipūsti, pailsinti nuvargintas kojeles, išsidžiovinti batus ir skvernus po šėliojimo sniege muziejaus sodybose ir pakelėse.
Kad greičiau „šalčių pramonės su ledais sugaištų“, žiema turi būti ujama su triukšmu, o kad į žemę kuo greičiau ateitų pavasaris, reikėtų kaip aukštaičiams dainuoti – „Ei džium vesilija, silkė lašinį išvijo“. Atvykę į renginį muziejuje, visi bus įtraukti į linksmą kaukėtų persirengėlių, dainų, šokių ir žaidimų šėlsmą: seni ir jauni, maži ir dideli, stiprūs ir silpnesni. Skaityti toliau
Užgavėnėms artėjant (9)
Lietuvos jaunimo ramuva artėjant Užgavėnėms kviečia į kaukių kūrimo užsiėmimus (vasario 2 d. 12.30 val.) Vilniaus etninės kultūros centre.
„Svarbu pasigaminti prasmingas kaukes, todėl reikia suprasti Užgavėnių simboliką. Neseniai išleistoje J.Vaiškūno knygoje „Skaitan dangaus ženklus“ atkuriama ir Užgavėnių apeiga, visi tradiciniai persirengėliai sutampa su atkurtuoju Zodiaku,“ – sakė Lietuvos jaunimo ramuvos atstovai.
Jeronimo Prahiškio liudijimu XV a. pradžioje lietuviai tikėję, jog Saulę jiems išvadavę Zodiako žeklai. Kadangi persirengėliai taip pat vaduoja Saulę iš ją užsėdusios piktos Morės, Skaityti toliau
Lietuviški Kalėdų papročiai (7)
Daugelis iš mūsų nemažai žino apie Kūčių tradicijas: 12 patiekalų stalas, burtai, ateities spėjimai. O lietuviškos Kalėdų tradicijos lieka užgožtos iš svetimų kraštų atkeliavusių veikėjų ir jų elgesio scenarijų. Tad kokios gi jos – senosios lietuviškos Kalėdų šventimo tradicijos?
Kalėda
Lietuviškoje tradicijoje pirmoji Kalėdų diena yra šeimos ir poilsio. Tądien niekur nebūdavo einama (tik anksti ryte į bažnyčią). Skaityti toliau
Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio) (0)
Šiandien – Užgavėnės! Ta proga Lietuvos radijo informacinė laida „Lietuvos diena“ kalbina etnologą Joną Vaiškūną. Skaityti toliau
Trijų karalių šventė Kaune (1)
Sausio 6 d., 15.30 val. Kaune vyks Trijų karalių šventė.
Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-oji nuo seno švenčiama kaip Atarašų arba Krikštų šventė. Dar ikikrikščioniškoje Lietuvoje tą dieną namų durys ir kai kurie daiktai būdavo kreida ar anglimi žymimi („krikštijami“ ar „aprašomi“) trimis kryžiukais. Krikščionys šiai dienai suteikė savo prasmę susiedamui su šia diena mitą apie tai kaip gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė vadinamieji Trys karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės? (0)
Vėl šurmulingosios Užgavėnės! Užsimaukšlinę kuo baisesnes, kuo juokingesnes ir kuo keistesnes kaukes, pokštaujame, šėlstame, deginame Morę, skardendami: Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Dabar Užgavėnės – tik linksma žiemos išvarymo šventė, užpildyta pramogomis ir atrakcijomis. Bet tai, kas mums atrodo linksmu pokštu, smagia pramoga, seniau yra buvę rimta religine apeiga.
Žiemą varyti apeigomis – naivu. Tai metų laikas ir tiek. Ji netruks pasibaigti ir be apeigų. Bet yra svarbių dalykų, kurie priklauso nuo mūsų ir be mūsų pastangų gali nepraeiti ir nesibaigti. Skaityti toliau
