Žymos archyvas: pažanga

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

V. Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė (4)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos  iš Vytautas Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė. Metmenys, 1964, Nr. 8, p. 29–4

Pažanga priklauso prie tų sąvokų, kaip Dievas ir tauta, kurias nuoširdžiausiai išniekina tie, kurie jas daugiausia vartoja. Tikrųjų pažangos reiškėjų šiandien tenka ieškoti tarp tų, kurie pažanga nebetiki; ištikimiausiais Dievo ieškotojais yra palikę tie, kurie Jo nebesuranda.

***

Kaip visų laikų žmogus, taip ir mūsiškis yra reikalingas pačion egzistencijon įsigraužiančio tikėjimo, kad galėtų prasmingai gyventi. Bet labiau negu bet kada anksčiau XX a. žmogus Skaityti toliau

Lietuva pagal ekonominę laisvę – 13-ta pasaulyje, žemyn tempia darbo santykiai ir valdžios išlaidavimas (1)

Alkas.lt. A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos ekonominė laisvė vertinama vis geriau – iš 15-os vietos pakilome dar dviem pozicijomis aukščiau ir šiemet esame jau 13-ti pasaulyje. Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro vienas įtakingiausių JAV ekonominių tyrimų centrų „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“. Tarptautiniai ekspertai teigiamai vertina palengvėjusias sąlygas kurtis verslui, tačiau kritikuoja valdžios išlaidavimą ir nelanksčius darbo santykius. Lietuvos laisvosios rinkos ekspertai perspėja, kad dvi šios sritys ne tik tempia Lietuvą žemyn tarptautiniuose reitinguose, bet ir mažina šalies patikimumą, patrauklumą investuotojams. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

V. Rubavičius. „Partnerystės“ tikslas – vaikai (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius, paversdama juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skaityti toliau

Lietuva lenkia ES vidurkį pagal e-valdžios paslaugų plėtrą (0)

draugiskasinternetas.lt nuotr.

Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal pažangą elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų srityje, teigiama kasmetiniame 11-ajame Europos komisijos užsakymu atliktame tyrime.

Tyrimas buvo atliktas ES narėse ir kandidatėse – iš viso 33 Europos valstybėse su 600 mln. gyventojų. Jame buvo vertinama plačiajuosčio ryšio skverbtis, elektroninių paslaugų vartotojų skaičius, e-paslaugų vartojimo dažnis, piliečių, bendraujančių su institucijomis internetu, dalis, jų pasitenkinimas esamomis e-paslaugomis ir kiti rodikliai.

Tyrime Lietuva priskirta progresyviai e-paslaugas teikiančių šalių grupei Skaityti toliau