Žymos archyvas: pavardes

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (46)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Gedulo ir vilties dieną įvyks pirmieji Lietuvoje tremtinių pavardžių skaitymai (1)

Paminklas tremtiniams Vilniuje | genocid.lt nuotr.

Birželio 14 d., bus skaitomos tremtinių pavardės Aukų gatvės skvere, prie paminklo Lietuvos tremtiniams. Skaitymas bus pradėtas 13.30 val. ir tęsis per naktį, be pertraukos, perskaitant daugiau nei 22 tūkst. tremtinių vardų ir pavardžių bei nurodant jų likimus (liko tremtyje ar grįžo į tėvynę). Pavardes skaitys „Misija Sibiras“ dalyviai, skautai, šauliai, kitų jaunimo organizacijų atstovai, prisijungti galės kiekvienas norintis Lietuvos pilietis.

Tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija #Ištark #Išgirsk #Išsaugok rengiama pagal projektą „Misija Sibiras“, minint 75-asias masinių trėmimų pradžios metines. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

Steigiamos partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas“ dokumentai nepatvirtinti (1)

???????????????????????????????

Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti steigiamos partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas“ pateiktų duomenų  tikrumą, įstatų ir kitų dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.

Vasario 1 d. Teisingumo ministerijai pateiktuose partijos steigimo dokumentuose buvo nurodyti 2385 partijos steigėjų, dalyvavusių partijos steigiamajame suvažiavime, duomenys. Šiuos duomenis patikrinus Gyventojų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, taip pat su kitų partijų narių sąrašais, buvo išsiaiškinta, kad nesutampa dalies asmenų vardai ir pavardės, neatitinka jų asmens kodai, dalis asmenų priklauso kitoms politinėms partijoms. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (29)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

A. Zolubas. Galimas interesų konfliktas (9)

Gėdos stulpas | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

Svarstant svetimvardžių dokumentuose rašymo tvarkos projektą, nereikia atmesti ne tik jo autorių tautinės savimonės, bet ir interesų, susijusių su jų ar jų šeimos narių tautybe. Interesų konfliktą galima įžvelgti, kai būtent tokį svetimvardžių grafinės formos dokumentuose projektą spaudžia priimti dėl šeiminių ryšių suinteresuoti parlamentarai.

Antai vieno iš pristatomo projekto iniciatorių Gedimino Kirkilo motina rusė, žmona taip pat rusė, kitos – Irenos Šiaulienės (mergautinė pavardė Anajeva) – tėvas rusas. Tarp minimo projekto iniciatorių rasime ir daugiau asmenų, kuriems kalbos reikšmė tautos būčiai sunkiai suvokiama. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video) (38)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Užmojai dėl lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ne lietuviškais rašmenimis pasiekė apogėjų? Kai kurie Lietuvos politikai ilgus metus įvairias būdais viešai ir privačiai žadėję Lenkijos valdžiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovams įgyvendinti šį ilgametį ir atkaklų Lenkijos Respublikos politikų reikalavimą visoms Lietuvos valdžioms, pagaliau išėjo į žūtbūtinę finišo tiesiąją. Ilgą laiką dangstęsi į Lietuvą atvykusių gyventi užsieniečių ir už jų ištekėjusių moterų patiriamais nepatogumais dėl jų nelietuviškų pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose įrašų ne valstybine kalba, „stūmėjai“ pagaliau atskleidė tikruosius savo kėslus. Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau

K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos (16)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti pietryčių Lietuvos teritorinės autonomijos bei jos polonizacijos įstatymo projektą, vadinamą Tautinių mažumų įstatymu, ir Lietuvių kalbos abėcėlės keitimo įstatymą, vadinamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu. Už jų svarstymą balsavo dauguma Seimo narių, prisiekusių saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.

Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas teritorinės autonomijos projektą, melavo, kad Lietuvoje „integracija suprantama kaip asimiliacija“, esą lenkų tautinę bendriją kažkas „nori principingai asimiliuoti“, Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos (13)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.)

Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir dar neprasiveržė kitas vėl rengiamas informacinis susidūrimas, galima ramiai ir be emocijų grįžti prie šio dalyko. O grįžti reikia kad ir dėl to, jog plataus užmojo neigiama propagandinė kampanija suformavo nuomonę, Skaityti toliau

L.V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)

Linas Medelis | asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose (10)

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.

Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, Skaityti toliau

Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba (23)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 8 d. 45 lietuvių rašytojai išreiškė nepritarimą Lietuvos valdžios ketinimui įteisinti pavardžių nelietuviškais rašmenimis rašybą Lietuvos respublikos asmens dokumentuose.

Viešai išplatintame laiške prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei rašytojai priminė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase? (4)

Alkas.lt nuotr.

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro.

Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą, kuri, paplitusia nuomone, ypač gerbianti kitataučių pavardes ir vardus. Ar rasite kuriame angliškame tekste (knygoje, laikraštyje, televizijoje) tiksliai lenkiškomis raidėmis parašytas Skaityti toliau

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys (12)

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Skaityti toliau

KT vėl turės paaiškinti kaip reikia rašyti Lietuvos piliečių pavardes (18)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | diena.lt,  D.Vasiliauskienės nuotr.lt

Vasario 13 d. Kontitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad grįžta prie asmenų vardo ir pavardės rašybos tapatybės dokumentuose klausimo. Nuo teismo išaiškinimo priklausys, kokių veiksmų imsis Teisingumo ministerija.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atsisakius pateikti siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių dokumentuose, Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pats kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi (8)

Živilė Makauskienė

Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.

– Jūs perkate „paruvkes“, kraunatės jas į „rekliamuvkas“ ir laikote „lioduvkėse“, – juokauja iš Lietuvos atvykęs tautietis, apsilankęs Punsko parduotuvėje. Kovo 11-osios licėjaus mokytoja pasakoja, kaip nuvažiavusi su mokiniais į Lietuvą norėjo skradžiai žemės prasmegti, išgirdusi, kaip jie kalba: kas antras žodis lenkiškas, nesuprasi, kas mes – lietuviai ar lenkai, ar dar kažkokie.

– Su lietuvių kalba mūsų krašte yra įvairiai, negalima vienareikšmiai sakyti, kad mūsų visų kalba vien slavizmai. Pažįstu šeimų, kurios sąmoningai siekia kalbėti taisyklinga, nebūtinai bendrine, kalba, sąmoningai vengia svetimžodžių, Skaityti toliau

K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai (6)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Naujieji valdovai nebenori „tarnauti žmogui“  ir Kultūros ministeriją žada atiduoti tradicinei Lietuvos kultūrai priešiškai partijai, kurios net pavadinimas konfrontuoja su Lietuvos žemių vientisumu. Ta partija lenkiškai vadinasi ne Lietuvos (w Litwie) lenkų rinkimų akcija, o Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje (na Litwie). Ta partija naikina seniausias indoeuropiečių šnektas ir net nenori žinoti, kaip kalbėjo jų protėviai.

Politinės partijos jau yra padarę  žalos valstybei, kviesdamos į koalicijas Lenkų rinkimų akciją Lietuvoje (LRAL), leisdamos jai kuruoti švietimo, kultūros, užsienio reikalų, finansų ir kitus reikalus. Toliau tai negali būti daroma: Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė (15)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Skaityti toliau