Spalio 20-23 d. Galerija „Meno niša“ Jolanta Kyzikaitė, Rimas SakalauskasParyžiaus meno mugėje YIA pristatys keturių Lietuvos menininkų kūrybą.
Meno mugės svečiai išvys jaunosios kartos menininkų, Jolantos Kyzikaitės, Rimo Sakalausko, Dovilės Bilkštienės ir Pauliaus Šliaupos, kūrinius. „Su šiais menininkais dirbame nuo jų karjeros pradžios. Organizuojame personalines parodas, pristatome jų kūrybą užsienyje bei ten vykstančiose meno mugėse“, – teigia galerijos direktorė Diana Stomienė. Skaityti toliau
Lietuvos dailės muziejus spalio 6 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro Juozo Budraičio parodą „Mano Paryžius“ (veiks iki gruodžio 4 d.).
Atidarymo dieną, spalio 6 d. 11 val. vyks spaudos konferencija. Joje dalyvaus aktorius ir fotografas Juozas Budraitis, vizualinės kultūros tyrinėtoja Margarita Matulytė, kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.
Paroda fokusuoja dėmesį į Paryžiuje užgimusį fenomeną – slampinėjimo (flâneurie) kultūrą. Individualus pasakojimas apie miestą kuriamas iš Juozo Budraičio 1979 m. sukurtų fotografijų, matytų prancūzų filmų, klausytų vinilinių plokštelių, Skaityti toliau
Minint Paryžiuje gyvenančio lietuvių skulptorius Adomo Stanislovo Raudžio-Samogits 80-mečio sukaktį, balandžio 29 d. 17 val. „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) atidaroma paroda „Sugrįžimas į tėviškę“. Į atidarymą atvyks ir autorius. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 20 d.
Adomas Stanislovas Raudys gimė Vilimiškės kaime greta Palangos. Menininko kūrybinis kelias prasidėjo jau Palangos vidurinėje mokykloje, kur, anot jo paties, buvo „etatinis mokyklos dailininkas“. Skaityti toliau
Balandžio 4 d. Lietuvos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, kuriai atstovavo ambasadorius Arūnas Gelūnas, kartu su UNESCO generaline direktore Irina Bokova ir UNESCO Vykdomosios tarybos (VT) pirmininku Vokietijos ambasadoriumi Michaeliu Vorbsu (Michael Worbs) UNESCO būstinėje Paryžiuje atidarė interaktyvią fotografijų parodą „Aqua Lingua – Vanduo kalba“.
Paroda skirta UNESCO Vykdomosios tarybos, kurios nare Lietuva išrinkta 2015 m. rudenį, 199-osios sesijos atidarymui.
„Šios parodos koncepcija sujungia svarbias UNESCO kompetencijos sritis – vandenį, mokslą, technologijas ir meną. Skaityti toliau
Po keturių mėnesių slapstymosi Belgijoje sulaikytas pagrindinis Paryžiaus atakų praeitų metų lapkritį įtariamasis Salahas Abdeslamas. Jis buvo paguldytas į ligoninę dėl šautinės žaizdos kojoje, bet vėliau išleistas.
Sučiuptas bėglys Salahas Abdeslamas planavo susisprogdinti prie Prancūzijos nacionalinio stadiono per Paryžiaus teroro atakas, bet persigalvojo, praneša pareigūnai.
Galutinis sprendimas dėl jo perdavimo Prancūzijai turėtų būti priimtas Skaityti toliau
Paryžiaus policija sugriovė čigonų lagerį šalia šalies sostinės Paryžiaus ant nebenaudojamų geležinkelio bėgių, rašo BBC.
Nuo praeitos vasaros čia gyveno apie 350 žmonių. Kaip praneša liudininkai, daugelis čigonų nelegalų miestelį paliko dar iki griovimo darbų.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paragino Paryžiaus valdžią laikinai apgyvendinti išvytus žmones, nes šiuo metu oro temperatūra lauke nėra aukšta. Skaityti toliau
Lapkričio 30 d., Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, vyksianti iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Skaityti toliau
Šį sekmadienį, lapkričio 29 d. 12 val. Vilniuje rengiamas „Klimato kaitos žygis“ Katedros aikštėje. Nuo čia susirinkusieji planuoja pajudėti iki šalia Vyriausybės rūmų esančios V. Kudirkos aikštės. Norintys prisijungti prie pasaulinio renginio prašomi atsinešti plakatus, kuriuose būtų reikalaujama, jog Lietuva prisiimtų ambicingesnius įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir didinant pagaminamos švarios, atsinaujinančios energijos dalį. Skaityti toliau
Terorizmas slenka į Rytus: žiaurūs teroro išpuoliai įvykdyti Paryžiuje, dabar teroristai gaudomi Briuselyje, Vokietija ir Lenkija taip pat imasi visų priemonių, kad nepasikartotų baisūs Prancūzijos įvykiai.
Vilnius irgi krūptelėjo, kai 3000 įvairiųjų specialiųjų tarnybų pareigūnų nuo šiaurinių iki pietinių sostinės pakraščių gaudė su „kalašnikovu“ iš suėmimo pabėgusį kažkokį Molotkovą. Juokas juokais, bet dažnas pagalvojo: štai prasideda ir pas mus… Tiesa, kai viskas baigėsi sėkmingai (bėglys buvo numetęs automatą ir slėpėsi bendrabučio duše, kuriame ir buvo aptiktas), žiniasklaida ir valdžios vyrai bei moterys pradėjo šaipytis: esą, policijos pajėgos buvo perteklinės, jų vadovai „dėjo į kelnes“, sukeltas toks šou, kokio nebuvo nuo Skaityti toliau
Be abejo, baisiausias savaitės įvykis – teroristų suorganizuotos negirdėtos žudynės Paryžiuje ir po jų sekę atsakomieji prancūzų bombardavimai. Sunaikinę vieną „Islamo valstybės“ vadavietę bei kelis ginklų sandėlius. Tik ar sandėliukų bombardavimas, nesvarbu, koks įnirtingas, gali apsaugoti nuo naujų džihadistų išpuolių?
Smūgis – atsakas. Vėl smūgis – vėl atsakas. Naujas bėglių srautas – naujas priėmimas. Tai jau tampa monotonija. Užtruksiančia gal 20 metų. Kol per Turkiją ir Balkanus atbėgs ir „Islamo valstybės“ prezidentas su savo svita. Skaityti toliau
Vladimiras Putinas vėl virsta pūkuotu išdykėliu, netyčia sudaužiusiu keletą brangių lėkščių iš senelių indaujos ir dėl to švelniai pabartu. Taip galima nupiešti Rusijos lyderio prisikėlimą ir pasaulio reakciją į Maskvos mėginimus išeiti iš izoliacijos. Išeitų nebloga karikatūra.
O štai lenkų kalba leidžiamas „Newsweek Polska“ vožteli smarkiau. Michalo Kacevičiaus (Michał Kacewicz) straipsnis pavadintas tiesiai šviesiai: „Paryžiuje laimėjo Putinas“. Net be klaustuko sakinio gale. Žiauru, bet ar neteisinga?
Kai prieš keletą mėnesių į Europą plūstelėjo pirmoji pabėgėlių iš Artimųjų Rytų banga, tik Skaityti toliau
Manau dauguma pamanys, kad man susimaišė protas ir aš pats pradžioje apie save taip pamaniau, kad jau nesveikuoju, bet kaip ten bebūtų, pabandysiu detaliau…
Rusijos gynybos ministerija išplatino filmą, ir dar vieną, kur nufilmuotas strateginės aviacijos panaudojimas prieš islamo valstybės objektus. Lapkričio 17 d. džihadistai užfiksavo rusiškos sparnuotosios raketos panaudojimą. Tą patį parodė ir Rusijos gynybos ministerija savo filmuke, tuo pripažindama, kad sparnuotąsias raketas jie tikrai panaudojo. Atrodytų, kas čia tokio, kaip ir nieko, bet dabar apie viską detaliau. Skaityti toliau
Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi.
Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas. Viena vertus, konstatuoji, kad teroristų sukelti šokai verčia politikus ieškoti veiksmingų sprendimų. Iš kitos pusės, jauti, kad būtini sprendimai aiškiai vėluoja Skaityti toliau
Po įvykių Paryžiuje užjaučiame nužudytųjų artimuosius, skausmas suartina. Tačiau pralietas nekaltų žmonių kraujas reikalauja atsakymo į klausimą KODĖL? Tuščių skambių šūkių apie vienybę, menamas bendras demokratijos vertybes nepakaks.
Po žudynių Paryžiuje „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinėje parduotuvėje rašiau straipsnį „Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus“ ir atsakiau į šį klausimą – visų pirma, Prancūzijos valdžia, tiesiogiai ar netiesiogiai leidusi išprovokuoti žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Kaip ir šį kartą Prancūzijos valdžia beveik viską žinojo, tačiau… žudynės įvyko. Skaityti toliau
Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.
Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau
Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau
Penktadienis ir dar lapkričio 13-oji. Tiesa, Paryžiaus laikrodis jau buvo perkopęs vidurnaktį, o Lietuvoje buvo pats įmygis. Keliose Prancūzijos sostinės centro vietose buvo pasėta mirtis. Kalašnikovais apsiginklavę ir džihadistų juostomis apsijuosę mirtininkai sušaudė 128 niekuo dėtus žmones, daugiausiai jaunus. Dar keli šimtai sužeistų, tarp jų beveik 100 – sunkiai. Tikėtina, kad išpuolio aukų skaičius augs…
Šiandien Paryžiuje laidos žuvusiuosius. Visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, tylos minute pagerbs teroristų aukas. Nulenkiame galvas visi… Skaityti toliau
Visiems akivaizdu, specialiosios tarnybos nesugeba tinkamai kontroliuoti net nedidelių nelabai profesionaliai parengtų grupuočių, veikiančių kontroliuojamose teritorijose.
Efektyviai kontroliuoti išpuolių vykdytojų praktiškai neįmanoma. Taip pat neįmanoma kontroliuoti laikinai neveikiančių grupuočių.
Galima ir kažkiek efektyvi yra organizatorių ir užsakovų kontrolė. Saugumo tarnybos turėtų turėti agentūrinius tinklus, informatorius. Tam dar turi būti visapusiškai užtikrinta teroristinių grupuočių tiekimo ir finansavimo kanalų kontrolė. Jei praleista bent viena iš šių grandžių galimų teroristinių išpuolių išvengti sunku. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d. įvykusioje spaudos konferencijoje, pirmadienį pareigas pradėsiantis eiti, naujasis Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Šimanskis (Konrad Szymański) pareiškė, kad po atakų Paryžiuje Lenkija pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotų planą migrantų priimti negali.
K. Šymanskis sakė, kad po teroristinių išpuolių Paryžiuje jis nematąs politinių galimybių šiam planui įgyvendinti ir pabrėžė, kad būsimoji Lenkijos vyriausybė nepritaria įsipareigojimui priimti ES Lenkijai skirtą dalį pabėgėlių. Skaityti toliau
Pranešama, kad vienas ar du teroristai, dalyvavę Paryžiaus žudynėse, identifikuoti, kaip į Europą neseniai įsibrovę migrantai („pabėgėliai“) iš Sirijos.
Prancūzijos institucijos paprašė graikų teisėsaugos patikrinti vieno vyro pasą, rastą prie savižudžio sprogdintojo kūno, ir pirštų atspaudus, taip pat kito vyro pirštų atspaudus, įtariant, kad jie anksčiau registravosi Graikijoje. Skaityti toliau
Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Šiąnakt Paryžiuje negalutiniais duomenimis pareikalauta 160 aukų. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir kalašnikovais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas. Skaityti toliau
Šįryt, lapkričio 14 d., po Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius saugumo padėtį aptarė su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad būtina kelti klausimą dėl išorinės Europos Sąjungos sienos stiprinimo, kreipiantis į už tai atsakingas ES šalių narių institucijas ir bendru europiniu lygiu. Premjeras taip pat paprašė užtikrinti visas reikiamas priemones Lietuvos sienų apsaugai. Vidaus reikalų ministras pažadėjo, kad tokių iniciatyvų bus imtasi. Skaityti toliau
Vėlų lapkričio 13 d. vakarą mažiausiai šešiose Paryžiaus vietose buvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai, kurių metu žuvo mažiausia 140 žmonių. Iš jų apie 100 žmonių žuvo „Bataclan“ koncertų rūmuose, kurioje teroristai įkaitais buvo paėmę lankytojus. Dar apie 40 žmonių žuvo per įvykdytas atakas kitose Paryžiaus vietose, pranešė Reuters. Vienas iš išpuolių buvo įvykdytas šalia „Cambodge“ restorano esančio netoli nuo liūdnai pagarsėjusios „Charlie Hebdo“ redakcijos.
Policijos pareigūnai teigia, kad žuvo mažiausiai 127 žmonės, sužeista 180, o 80-ties iš jų būklė sunki. Skaityti toliau
Spalio 7 d., trečiadienį, 17:30 val. „KAUNAS PHOTO“ rengėjai ir asociacija „Kauno Muravos bendruomenės centras“ kviečia atvykti į Vitebsko bibliotekos salę (P. Lukšio g. 60, 2 aukštas), kur vyks diskusija apie ukrainiečių „Shilo grupės“ parodą „Euromaidanas“, eksponuojamą Čečėnijos aikštėje iki spalio 18 dienos.
Renginyje ne tik bus išsamiai aptariami parodos naratyvai, pristatomos eksponuojamos ir dar nematytos fotografijos, bet taip pat nuotoliniu būdu Skaityti toliau
Kovo 19–22 dienomis Vilniaus miesto turizmo galimybės buvo pristatytos Paryžiuje vykusioje pasaulinėje turizmo parodoje „Salon Mondial du Tourisme 2015“.
Šiemet parodoje, šventusioje 40-ąjį jubiliejų, ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Lietuvai, šventusiai 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines.
Lietuvos ir Vilniaus vardas buvo nuolat minimas scenoje, kurioje neįprastu skambesiu Skaityti toliau
Paryžiuje sušaudyta ne tik Čarlio Hebdo (Charlie Hebdo) redakcija. Žuvo politkorektiškumo ir multikultūralizmo mitas. Bent tokia jo religiniu stabu paversta forma, kokia išbujojo Europoje. Briuselio ir didžiųjų sostinių politikieriai meistriškai vaidina, kad stabas dar gyvas. Jo niekas nelaidoja. Jau ima po truputį smirdėti.
Suprantu. Kultūrinės savižudybės nelengva atsisakyti. Ypač jei pats ją sugalvojai ir viešai skatinai. Nukris reitingų karūna – ir kas liks? Liberali plikė su iš visų pusių maskuojamai sušukuotais, kitados vešlios ir novatoriškos idėjų ševeliūros likučiais? Skaityti toliau
Kai Europą supurtė žinia apie teroristinius išpuolius ir tragediją Prancūzijoje, demokratinis pasaulis susivienijo, kad radikalams pasiųstų aiškią žinią: mūsų neįbauginsite, kova su terorizmu tęsis, kol Senajame žemyne neliks vietos smurtui ir
Būtų gerai, jei tokia pat vienybe ir pozicijos tvirtumu ES valstybės reaguotų ir kasdieninius teroro išpuolius Ukrainoje, į kuriuos deja, Vakaruose reaguojama visai nevakarietiškai.
Maždaug tuo pat metu, kai buvo išplatinta naujiena apie Rytų Ukrainoje Rusijos samdinių susprogdintą autobusą su vienuolika nieko dėtų keleivių, Europos Sąjungos žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie ES užsienio reikalų įgaliotinės Federika Mogerini (Federica Mogherini) komandos parengtus „pasiūlymus diskusijai“, kaip grąžinti bendradarbiavimą su Rusija į konstruktyvias vėžes. Skaityti toliau
Šiandien, sausio 11 dieną, Paryžiuje nuo 16 val. Lietuvos laiku, surengtas solidarumo maršas nuo Respublikos iki Nacijos aikščių, per kurį buvo pagerbtos teroro išpuolių aukos.
Virtinė teroro aktų prasidėjo Prancūzijoje trečiadienio rytą satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ užpuolimu. Per tris dienas šalyje žuvo 17 žmonių. Penktadienį per dvi operacijas trys teroristai buvo nukauti, ieškoma su jais bendradarbiavusių asmenų. Skaityti toliau
Lapkričio mėnesio pabaigoje Paryžiuje vyksiančioje jubiliejinėje 30-ojoje vaikų ir jaunimo knygų mugėje pirmą kartą bus pristatytos ir lietuviškos knygos vaikams. Mugės metu bus galima susipažinti su Lietuvos iliustracija, susitikti su iliustruotojais Sigute Chlebinskaite ir Karoliu Strautnieku, kurie ves dvejas kūrybines dirbtuves, rašoma Tarptautinių kultūros programų centro pranešime.
Tarptautinių kultūros programų centras Lietuvą pristatys Europos leidėjų salėje, kurioje įsikuria knygas ne prancūzų kalba leidžiančios leidyklos bei kultūrinės organizacijos. Skaityti toliau
Iki š.m. rugpjūčio 16 dienos Lietuvos menininkai ir organizacijos kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti tarptautiniame naujojo kino ir šiuolaikinio meno festivalyje „Les Rencontres internationales“, kuris vyks 2014 m. gruodžio 1-7 d. Paryžiuje.
Šis kasmetinis meno festivalis Paryžiuje yra vienas svarbiausių europinių renginių, skirtas šiuolaikinės audiovizualinės kūrybos sklaidai. Kasmet rodoma speciali tarptautinė programa, pristatanti įvairių ne tik garsių, pripažinimą pelniusių filmų kūrėjų, bet ir jaunųjų menininkų kūrybą bei kūrinius.
Dalyvauti gali ir pavieniai menininkai, ir organizacijos, pateikiant vieną ar kelis pasiūlymus. Galima siūlyti įvairaus žanro ir apimties kino, video ir multimedijų kūrinius. Skaityti toliau
