Žymos archyvas: Partizanai

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, Skaityti toliau

Lazdijuose pagerbtas A. Ramanausko-Vanago atminimas (3)

Lazdijų sav. nuotr.

Kovo 11 d., Lazdijuose atidengtas paminklas 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signatarui, Pietų Lietuvos srities partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Paminklas įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Simboliška ir tai, kad aikštė prie Šv. Onos bažnyčios taip pat pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu.

„Čia yra jo šaknys ir giminės. Skaityti toliau

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video) (35)

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikia apdovanojimą Faniai Jocheles–Brancovskajai | youtube.com stop kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai

Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

Minaičiuose paminėta 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (nuotraukos) (4)

Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio raj., minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Skaityti toliau

Minaičiuose bus minimos 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Vien partizanų žuvo daugiau nei 20 000. Todėl Minaičiai mums yra ypatinga vieta. Skaityti toliau

Išslaptintuose JAV žvalgybos dokumentuose – duomenys apie partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje (1)

CaptureCentrinė Žvalgybos Valdybos (CŽV, angl. Central Intelligence Agency, CIA) išslaptintuose dokumentuose pateikia ir partizaninio karo duomenis Lietuvoje.

Parengtame CŽV slaptame dokumente buvo rašoma, kad Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. partizanų, o su sovietų kariais aktyviai kovoja 3,5–4 tūkst. kovotojų.

Duokumente pranešama, kad sovietinė valdžia padėtį valdo tik didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus, Tauragė, Palanga, Utena, Biržai ir kt.), o kaimiškose vietovėse didelę reikšmę turi antisovietinė veikla. Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

XX a. Pilėnai. 1946 m. Kalėdos Labūnavoje (2)

Kulkosvaidininkas Zenonas | I. Meškausko asmen. archyvo nuotr.

Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Kaune pristatomas filmas apie partizanų išdaviką Juozą Markulį (16)

Išdavikas Juozas Markulis | archyvinė nuotr.

Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno įgulos Karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, II aukštas) bus pristatytas dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį.

Šis filmas buvo sukurtas vykdant Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius projektą „Lietuvos partizanų gyvoji istorija I ciklas“. Šio projekto išdavoje iš viso buvo sukurti 8 filmai apie Lietuvos partizanų kovas. Filmas  apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį yra vienas iš aštuonių šio projekto filmų.

Juozas Albinas Markulis, išdavė duotą priesaiką Lietuvai ir kovojo okupantų pusėje. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

Mažeikiuose vyko gyvosios istorijos pamoka „Laisvės gynėjų keliais“ (nuotraukos) (0)

Mazeikiai.lt nuotr.

Spalio 11 d., antradienį, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, drauge su Švietimo skyriumi, Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriumi surengė pažintinę ekskursiją „Laisvės gynėjų keliais“ mokiniams ir jų mokytojams. Rengėjams talkino Tirkšlių Juozo Vitkaus Kazimieraičio ir Užlieknės pagrindinių mokyklų istorijos mokytojai.

Nepabūgę spūstelėjusio šaltuko, ekskursijos dalyviai iš dvylikos rajono ugdymo įstaigų, Skaityti toliau

Nacionaliniame dainų renginyje „Laisvės kelias“ skambės Lietuvos partizanų ir kovotojų iš Ukrainos dainos (2)

LRKM nuotr.

Spalio 14 d. 13 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (M. K. Čiurlionio g. 92) įvyks 8-asis nacionalinis partizanų dainų renginys „Laisvės kelias“. Renginyje pasirodys ne tik moksleiviai iš visos Lietuvos, bet ir dalyviai iš Punsko licėjaus, taip pat dainuos Lietuvoje besigydantys Ukrainos kovotojai ir Veronika Povilionienė.

Šis dainų renginys – tai vienas iš istorinės atminties projektų, kurie yra įgyvendinami Tarptautinės komisijos Skaityti toliau

Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas (nuotraukos) (1)

rastas-partizanu-archyvas_lrkm-lt-nuotr

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Skaityti toliau

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams (7)

Kryžkalnyje pastatyti paminklą Lietuvos partizanams | rengėjų nuotr.

Lietuvos pokario partizanų kova už Lietuvos laisvę buvo išskirtinis reiškinys. Tai ne vien didvyriška kova su daug galingesniu priešininku, neteisėtai šeimininkavusiu Lietuvos žemėje. Tai ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų subjauroti kūnai.  Tai ir daugybė asmeninių gyvenimo tragedijų, išskirtų šeimų, daug skausmo, tačiau ir daug tvirtybės, valios kovoti iki pabaigos. Tai herojiškas lietuvių tautos karas tada, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Tai karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Karas po karo truko devynerius metus, apėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. Partizanai veikė pagal organizuotą struktūrą, dėvėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Rasti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų dokumentai (nuotraukos) (0)

archyvai.lt nuotr.

Lietuvos ypatingąjį archyvą pasiekė 2016 m. gegužės 28 d. rasti Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai. Dokumentus rado ir Archyvui perdavė Telšių miesto gyventojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai, šių dokumentų ieškoję beveik 10 metų. Dokumentai rasti Telšių r. Krėpštų k. esančiame Dievo krėslo miške.

1949 m. Dievo krėslo miške buvo įsikūrusi Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų, vadovaujamų Edmundo Rekašiaus–Lakūno, stovykla. Skaityti toliau

Rasti itin svarbūs partizanų dokumentai (0)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Lietuvos centriniame valstybės archyve šio amato žinovai atkimšo butelį, kurį prieš savaitę Telšių rajono miške su partizanų paslėptais dokumentais iškasė istorijos mėgėjas Romualdas Jonušas. Radinį pavyko aptikti su metalo ieškikliu.

Manoma, kad radinį paslėpė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lakūnų būrys.

„1949 metų gegužės 21 d. šiame miške esantį bunkerį užpuolė saugumo būriai, stribai. Sužinojęs, kad jau puola jų bunkerį, Skaityti toliau

A. Zolubas. Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai (7)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos – ir brakonieriavimą. Skaityti toliau

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę (nuotraukos) (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Gegužės 15 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenant ir pagerbiant partizanus ir visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos Laisvę – vyko pėsčiųjų žygis, kurio metu aplankytos kelios Dainavos apygardos partizanų vadavietės ir bunkeriai Varėnos–Merkinės miškuose.

Žygio dalyviai įveikė 12 km atstumą keliaudami takais per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Skaityti toliau

Varėnos rajone – Lietuvos partizanų pagerbimo žygis (video) (0)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Gegužės 15-ąją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, rengiamas Lietuvos partizanų pagerbimo žygis Varėnos–Merkinės miškais ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymas.

Lietuvos partizanų pagerbimo žygyje kviečiami dalyvauti visi, pasiryžę įveikti 12 km atstumą. Kartu bus prisiminti ir pagerti partizanai ir visi kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę.

Keliolikos kilometrų ilgio takai driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Skaityti toliau

Kaune buvo susirinkę Tauro apygardos partizanai (2)

Susirinkimo pirmininkas d. mjr. Vytautas Balsys ir atkurtos  TA vadas d. kpt. Gediminas Dapkevičius | Z. Tamakausko nuotr.

Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.  Jame dalyvavo  buvę  partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas  Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera (1)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 dieną 14 val. (Lenkijos laiku)  Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą bei jų ryšininkus ir globėjus.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už laisvę! Už Lietuvą! Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! Skaityti toliau