Žymos archyvas: partijos

Apie darbo trūkumus Z. Vaigauskas turės aiškintis Seimo posėdyje (0)

Zenonas Vaigauskas | Alkas.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas kviečiamas atsakyti į Seimo narių klausimus Seimo posėdžio metu. Kaip reikalauja procedūros, raštu klausimus Z. Vaigauskui pateikė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai.

VRK vadovo klausiama, ar jis neketina trauktis iš užimamų pareigų, nes, parlamentarų nuomone, jo vadovaujamos institucijos veikloje gausu rimtų įstatymų pažeidimų bei įsisenėjusių problemų, neatsiejamų nuo Z. Vaigausko ilgamečio vadovavimo institucijai. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta parodą „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ (2)

„Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ | rengėjų nuotr.

Vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB) įvyks tarptautinės parodos Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m. atidarymas.

Parodoje bus rodomi dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai.

Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

P. Urbšys. Didžioji Ramūno Karbauskio kaltė (75)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms, Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.

Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.

A. Kubilius nustatė, kad R. Karbauskio verslas „tiesiogiai priklauso nuo įtakingiausių Skaityti toliau

Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-174) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujai paskirti ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Naujoji Vyriausybė gavusi įgaliojimus veikti privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones savo programai įgyvendinti.

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau

D. Stancikas. Siaurųjų partijų liga (16)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kada, o Viešpatie, kada,
Siaurųjų partijų liga
Nustos mus nelaimingus ėsti?
/Maironis/

Drama verta rašytojo plunksnos: po pirmojo Seimo rinkimų turo „istorinę pergalę“ šventęs naujai iškeptas konservatorių lyderis po antrojo susinervinęs atsiprašinėjo už pralaimėjimą – po ketverių opozicijos metų konservatoriai gavo mažiau mandatų nei po krizinio valdymo. Skaityti toliau

A. Švarplys. 2016-ųjų Seimo rinkimai – „sukilimas“ prieš neoliberalistinę politiką (17)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Po antrojo turo galima tvirtai konstatuoti: žmonės ne šiaip nori permainų, o tokių permainų, nuo kurių kuo toliau būtų socdemai, liberalai ir konservatoriai.

Nėra jokio kito paaiškinimo: čia ne elektorato atėjimo-neatėjimo problema, ne apylinkių dažnesnio lankymo – nelankymo klausimas, ne kampanijos, ne reklamos, ne elektorato perėmimo ir ne joks kitas aspektas. Visa tai yra savi-apgaulės retorika. Vilkaviškio apygarda yra labai simbolinė, bušido smūgiu nuspiriamas vienos iš ilgametės neva Tradicinės partijos pirmininkas (po to jis turėtų bėgti slėptis po spalio lapais). Skaityti toliau

P. Gylys. Privačiam LRT – mokesčių mokėtojų parama (10)

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

LRT vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ypatingų politologinių tyrimų objektu. Linas Kojala ir kiti jauni, mokslinio komunizmo nedėstę politologai iš TSPMI, jau seniai turėjo įspėti mūsų piliečius: vyksta faktinė LRT privatizacija, ji degraduoja. Ji vis mažesniu laipsniu vykdo  nacionalinio transliuotojo misiją teikdama neutralią informaciją, būdama nešališka kovotoja prieš korupciją. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra užtikrinti pliuralizmą, nuomonių įvairovę viešojoje erdvėje. To sunkiau tikėtis iš privačių transliuotojų, nes jie yra išlaikomi iš privačių išteklių, tačiau VISŲ mokesčių mokėtojų Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai – renka savo Seimą 2016 (rinkimų žemėlapiai, tiesioginė transliacija, video) (17)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 9 d. Lietuvoje įvyko 2016-ųjų metų Seimo rinkių pirmasis ratas.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikslinus išankstinius Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje iki tol pirmavusią Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) aplenkė konservatoriai.

Išankstiniais duomenimis, balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje yra tokie:

PARTIJA Balsai (% ir gauti mandatai)
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 21,66 (20+2 ) 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 21,55 (19)
Lietuvos socialdemokratų partija 14,43 (13)
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 9,04 (8)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,49 (5+2)
Partija Tvarka ir teisingumas 5,33 (5)
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) 6,06 (0)
Darbo partija 4,69 (0)
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2,14 (0)
Lietuvos žaliųjų parija 1,94 (0)
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 1.72 (0)
Lietuvos liaudies partija 1,01 (0)
S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga) 0,54 (0)
„Drąsos kelias“ politinė partija 0,28 (0)

Rezultatai vienmandatėse apygardose tokie:

1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2 mand.;  2 pateko į antrą ratą
2. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2; 41
3. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 0; 42
4. Lietuvos socialdemokratų partija 0; 21
5. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 0; 11
6. Partija Tvarka ir teisingumas 0; 5
7. Darbo partija 0; 5
8. Save išsikėlę 0; 2
9. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 0; 2
10. Lietuvos centro partija 0; 1
11. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 0; 1
12. Lietuvos žaliųjų partija 0; 1

Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.

Dabartiniame kadenciją baigiančiame Seime Socialdemokratų partija turėjo 40 savo atstovų, Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 30, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1, Liberalų sąjūdis – 12, partija Tvarka ir teisingumas – 9, Darbo partija– 28, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – 8, Drąsos kelias – 7.

***

Spalio 9 d. Lietuvoje vyks 2016-ųjų metų Seimo rinkimai. Balsavimas vyks nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjai, įrašyti į savo apylinkės rinkėjų sąrašą turės balsuoti šioje rinkimų apylinkėje. Rinkėjai komisijai privalo pateikti asmens dokumentą, gavę rinkimų biuletenį – pasirašyti galutiniame rinkėjų sąraše, užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę.

Rinkėjas, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet atvykęs balsuoti ne į savo, o kitą rinkimų apylinkę, esančią toje pačioje rinkimų apygardoje, rinkimų komisijai turi:

2) palaukti (kol: bus užpildyta ir išsiųsta užklausa į jo rinkimų apylinkę, patikrinant, ar dar nebalsavo ir rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo pažymės, kad rinkėjas balsuos kitoje rinkimų apylinkėje; komisija gaus iš jo apylinkės atsakymą-sutikimą dėl jo balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje; bus atspausdinta pažyma);
3) pasirašyti pažymą balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje ir gauti rinkimų biuletenius;
4) užpildyti biuletenius ir įmesti į juos balsadėžę.
Seimo rinkimai 2016

Seimo rinkimų biuletenio pildymo pavyzdys | VRK nuotr.

Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai barjeras yra aukštesnis – 7 procentai.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos ir koalicijos:

  1. Lietuvos socialdemokratų partija;
  2. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai;
  3. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai);
  4. S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Tautininkų sąjungos ir Partijos „Jaunoji Lietuva“ koalicija);
  5. Partija „Tvarka ir teisingumas“;
  6. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
  7. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis;
  8. Darbo partija;
  9. Politinė partija „Drąsos kelias“;
  10. Lietuvos liaudies partija;
  11. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga;
  12. Lietuvos žaliųjų partija;
  13. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“;
  14. Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija (Lietuvos centro partijos ir Lietuvos pensininkų partijos koalicija).

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, spalio 5-7 dienomis išankstiniame balsavime savivaldybėse, specialiuose paštuose bei namuose jau balsavo 137 842 piliečiai, tai sudaro 5,53 nuošimčių visų rinkėjų.

Rinkimų aktyvumo žemėlapis:

Šiame žemėlapyje pateikiami duomenys apie rinkėjų aktyvumą, pradedant išankstiniu balsavimu, baigiant duomenimis gautais rinkimų dieną. Rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną pateikiamas kas valandą (nurodytu laiku yra nustatomas rinkėjų aktyvumas, o duomenys yra pateikiami su tam tikru vėlavimu):

Rinkimų rezultatų žemėlapis:

VRK spaudos konferencijos

Spalio 9 d., Seimo rinkimų dieną, VRK surengs 4 spaudos konferencijas – 11, 15, 20 ir 24 valandomis. Spaudos konferencijos vyks VRK posėdžių salėje (201 kab., Gynėjų g. 8, Vilniuje).

Spaudos konferencijas bus galima tiesiogiai stebėti ČIA, arba pasižiūrėti jų vaizdo įrašus:

11 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

vrk-tv

15 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

untitled-1

20 val. spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

vrk-tv3

Spalio 10 d. 12 val. Spaudos konferencijoje Seime VRK komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pristatys 2016 m. Seimo rinkimų vaisius.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginę transliaciją:

R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia? (33)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat 1990 Kovo 11-osios Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias melas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas kariniame ir informaciniame ir lygmenyje padeda kariauti JAV/ES imperinius karus Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Afrikoje, bei atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Lietuvos vyriausybė vykdydama ES nurodymus „pabėgėliais“ rūpinasi labiau, nei eiliniasi Lietuvos piliečiais.

Taigi, kodėl Lietuvoje eiliniams piliečiams gyvenimas toliau negerėja? Skaityti toliau

Pilietiškumas su rinkimais nepasibaigia (0)

balsavimas_wikipedia-nuotr

„Mane labiau gąsdina ne žemas rinkėjų aktyvumas, o aktyvūs neinformuoti rinkėjai“, – teigia Tomas Brejeris (Thomas A. Bryer), Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. Pasak jo, pilietiškumas neprasideda ir nepasibaigia su rinkimais – piliečiais esame kasdien. JAV tyrėjas patvirtina statistinius duomenis, rodančius, jog Lietuva į galingiausią pasaulio valstybę panaši tuo, jog tiek ten, tiek čia rinkėjų aktyvumas yra pakankamai žemas.

Skaityti toliau

Lietuvos moksleivių sprendimas: už ką balsuotų Seimo rinkimuose? (video) (1)

mokiniai-renka-seima_ktu-lt

Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnis rugsėjo 30 d. trumpam tapo atkaklių politinių debatų arena. Pagrindinių šalies partijų lyderiai, stebimi 9-12 klasių moksleivių, dėstė savo požiūrį švietimo, jaunimo ir užimtumo bei darbo politikos klausimais. Būsimieji rinkėjai politikų pasirodymą įvertino balsuodami.

Vis labiau įsisukant Seimo rinkimų karuselei, šalyje neslūgsta ir priešrinkiminių diskusijų banga. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie kandidatus į JAV prezidentus, partijų biudžetus ir darbo užmokesčio didinimą (video) (2)

Povilas Gylys | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina komunikacijos ekspertą Liną Kontrimą apie kandidatų į JAV prezidentus debatus.

Apie partijų biudžetus rinkimų kampanijos metu ir po rinkimų kalba Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato skyriaus vedėja Lina Petronienė. O Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas ir Seimo narys, profesorius Povilas Gylys aptaria darbo užmokesčio didinimo klausimus.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, Skaityti toliau

T. Baranauskas. Korupcija, naikinanti Lietuvą. Kokia išeitis? (76)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau pripratome prie bauginančios statistikos: kasmet iš Lietuvos išvažiuoja po Marijampolės ar Mažeikių dydžio miestą. Dar kokių Raseinių ar Anykščių dydžio miesto netenkame dėl natūralios gyventojų kaitos – neigiamo mirčių ir gimimų santykio. Tiesa, pastarąjį skaičių gal dar kompensuoja grįžtantys iš emigracijos – lietuviai visgi nori gyventi Lietuvoje ir linkę grįžti, atsiradus galimybei.

Tokios statistikos nebeįmanoma nepastebėti ir nesižvalgant į statistines lenteles. Tuštėja miesteliai, išnyksta kaimai, užsidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima būtų susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo šis procesas nesibaigia. Kodėl kitais metais turėtų būti kitaip? Kiek dar Marijampolių turime? Skaityti toliau

D. Stancikas. Sveikas protas (5)

Dalius Stancikas| asmeninė nuotr.

„Jo byla teisme ėjo be didesnių keblumų. Nusikaltėlis tvirtai, tiksliai ir aiškiai palaikė savo pareiškimą nepainiodamas aplinkybių, nelengvindamas jų savo naudai. Paklaustas, kas gi jį privertė ateiti ir prisipažinti, stačiai atsakė, kad vien tiktai nuoširdi atgaila. Bet nuo čia jau prasideda nauja istorija, istorija apie tai, kaip žmogus pamažu atsinaujina, apie tai, kaip jis pamažu atgimsta, pamažu pereina iš vieno pasaulio į kitą…“

Ne, ši istorija ne apie buvusį liberalų vadą Eligijų Masiulį – čia citata iš F. Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“. E. Masiulis, deja, ir toliau rūpinasi ne savo sąžine, siela ar vidiniu atgimimu, bet išorinio kailio gražinimu, todėl jo žadėta „išpažintis“ Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

T. Bakučionis. Partijos, pinigai ir politikos „maximizacija“ (0)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Politinė vasara, artėjant eiliniams Seimo rinkimams prasidėjo nuo liberalų sąjūdžio skandalo. Praėjus savaitei nuo jo, viešojoje erdvėje nuskambėjo mano įsitikinimu labai svarbi ir reikšminga mintis:  …kuo mažiau politikoje yra pinigų, tuo geriau visiems, kurią išsakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o visi kažkaip ėmė ir pamiršo, tad pats laikas tai būtų dabar priminti.

Pratęsiant Prezidentės mintį, t.y. pasakius „A“ reikėtų pasakyti ir „B“, o būtent panagrinėti, kas lemia tą didelį pinigų poreikį partijoms bei politinėms kampanijoms ir ką būtų galima padaryti minimizuojant pinigų poreikį. Reikalas tas, kad Lietuvoje pradėjus įstatymiškai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai? (43)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.

Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir Skaityti toliau

A. Zolubas. Kai partijos dėl reitingų kariauja, Seimas brakonieriauja (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kai tokie paukštyčiai – kurtiniai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas.

Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu, nelygu vagys per ilgas šventines dienas,  brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali pačią valstybę iš panosės pagrobti.

Reikia pastebėti, kad ir visuomenė ne savo valia įtraukiama ne tik į paukštyčių Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

A. Zolubas. Susimąstymui prieš Seimo rinkimus (1)

LRS | alkas.lt koliažas

Rišama avis prie kuolo priprato
Ir ganėsi taip daugelį metų.
Prigimdė ėriukų, kelios kartos jų rados,
Bet ir tie kuolą tarsi stabą tematė.

Praeivis avelę nuo kuolo paleido –
Lai ganosi pievoj nauja avių banda.
Bet nuo kuolo nutolti avelės nepuolė;
Seno įpročio visos laikėsi uoliai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vėl dainuosime „Kuba – mano meile“… (pirmadienio mintys) (5)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kol vienas kitą plakėme verbomis (sekmadienio rytą nedidelio Aukštaitijos miestelio bažnyčia buvo sausakimša), kitame pasaulio pusrutulyje atsitiko kai kas svarbaus. JAV ir Kuba pradeda savotišką santykių Prisikėlimo etapą, kuris turi ne tik regioninę reikšmę. Amerikos prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) atvyko į Havaną.

Tai pirmas tokio aukšto rango JAV atstovas Kuboje per daugiau kaip pusę amžiaus, o Amerikos prezidento – pirmas per 88 metus, kai 1928 m.  Kalvinas Kulidžas (Calvin Coolidge) nuo karo laivo denio Skaityti toliau

Nutarta panaikinti 11 politinių partijų (0)

teisingumo ministerija_tm.lt

Registrų centras priėmė sprendimą dėl 11-os politinių partijų supaprastinto panaikinimo, kadangi jos daugiau kaip metus nepateikė informacijos apie savo narius.

Reikalavimas du sykius per metus Teisingumo ministerijai pateikti politinių partijų narių sąrašus numatytas Politinių partijų įstatyme. Teisingumo ministerija  2015 m. gruodžio mėnesį Juridinių asmenų registro tvarkytojui  pateikė duomenis apie partijas, daugiau kaip metus neteikiančias duomenų. Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Nuo kada pirkti pigesnį maistą nepatriotiška? (10)

Mečislovas Zasčiurinskas | penki.lt nuotr.

Politologiška visuomenė sušurmuliavo ne juokais. Pasipylę įvairiausi spėliojimai pinasi, vyniojasi, vienas kitą papildo arba paneigia. Kaista galvos, skaičiuojami reitingai.

Kas gi nutiko? Kaip ir nieko naujo – prasideda priešrinkiminis aktyvumas. Kaip visada, nelabai garbingas ir nelabai švarus. Jau keletą pastarųjų mėnesių politiniai oponentai stengiasi ištraukti į viešumą vieni kitų kompromituojančius „skeletus iš spintų“.

Tačiau kai Premjeras televizijos laidoje driokstelėjo į Prezidentę sunkiaisiais pabūklais, nublanko net „Vijūnėlių dvarai“, „Vaikystės sodų“ darželiai ar „Premjero žentai“.  Skaityti toliau

L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau? (9)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių.  Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio  siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą,  „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei  kuo greičiau  gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis.  Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne. Skaityti toliau

23 politinės partijos galės dalyvauti Seimo rinkimuose (partijų sąrašas) (4)

Alkas.lt nuotr.

23 Lietuvoje registruotos politinės partijos, iki kovo 1 d. pateikusios Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus, galės dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Politinių partijų įstatymas numato, kad visos politinės partijos kiekvienais metais iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. privalo pateikti Teisingumo ministerijai savo partijos narių sąrašus. Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus Politinių partijų įstatymo pataisoms, politinėje partijoje turi būti mažiausiai 2 000 narių (anksčiau buvo numatytas minimalus 1 000 partijos narių skaičius). Skaityti toliau

A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?

– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Mikutienė ir A. Matulas ruošiasi pasitraukimui iš Seimo? (2)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Šią savaitę sulaukiau skambučio iš Trakų kriminalinės policijos, kad esu kviečiamas į apklausą byloje dėl šmeižto, nes neva kažkas apšmeižęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę „darbietę“ Dangutę Mikutienę jos valdose (Trakuose kandidatavo vienmandatėje į Seimą, siekė būti Trakų mere). Ją tariamai apšmeižė ­ Trakuose kai kas iškabino plakatėlius apie jos realų darbą Seime atidirbinėjant alkoholio pramonei – nugirdant Lietuvą.

Paprašiau tyrėjos tą apklausą kiek pavėlinti, kad dar spėčiau visa tai paviešinti, nes po apklausos jau viešas nuomonės išsakymas neva gali būti ikiteisminio tyrimo medžiagos neleistinas atskleidimas. Skaityti toliau