Žymos archyvas: partija

P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video) (0)

Susitikimo dalyviai įsigijo naujausią knygą apie aktorių – teatrologės Daivos Šabasevičienės „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vasario 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko susitikimas su Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Regimantu Adomaičiu, kuris š. m. sausio 31 d. atšventė 80-ąjį gimtadienį. Susitikimą surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas) ir Vilniaus įgulos karininkų ramovė (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis). 

Pasvaliečių gimtadienio sveikinimai 

Karaliaus Gedimino didžiosios aulos scenoje puikavosi paveikslas „Teatras“ (autorius – Skaityti toliau

R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia? (33)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Nuo pat 1990 Kovo 11-osios Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias melas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas kariniame ir informaciniame ir lygmenyje padeda kariauti JAV/ES imperinius karus Artimuosiuose Rytuose, Afganistane, Irake, Afrikoje, bei atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Lietuvos vyriausybė vykdydama ES nurodymus „pabėgėliais“ rūpinasi labiau, nei eiliniasi Lietuvos piliečiais.

Taigi, kodėl Lietuvoje eiliniams piliečiams gyvenimas toliau negerėja? Skaityti toliau

P. Gylys. Ar Liberalų sąjūdžiui bus pareikšti įtarimai? (18)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Ne taip dažnai tenka sutikti su Rimvydu Valatka. Jo viešumoje išsakomi argumentai ir sakymo stilius – ne tik man – dažnai nepriimtini. Tačiau, perskaitęs jo tekstą „Mirties nuosprendis sveikam protui“, turiu pripažinti – daugelis, tiesa, ne visos, žinomo žurnalisto minčių yra pagrįstos. Nes logiškos. Turiu galvoje jo reakciją į Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio kyšio skandalą.

Gerbiamas R. Valatka, skirtingai nei dauguma jo kolegų žurnalistų, taip pat krūva politologų, neaikčioja iš susižavėjimo: „Kaip gražiai liberalų lyderis Eligijus Masiulis atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų, kaip jis šauniai palieka Seimą“. Skaityti toliau

Steigiamos partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas“ dokumentai nepatvirtinti (1)

???????????????????????????????

Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti steigiamos partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas“ pateiktų duomenų  tikrumą, įstatų ir kitų dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.

Vasario 1 d. Teisingumo ministerijai pateiktuose partijos steigimo dokumentuose buvo nurodyti 2385 partijos steigėjų, dalyvavusių partijos steigiamajame suvažiavime, duomenys. Šiuos duomenis patikrinus Gyventojų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, taip pat su kitų partijų narių sąrašais, buvo išsiaiškinta, kad nesutampa dalies asmenų vardai ir pavardės, neatitinka jų asmens kodai, dalis asmenų priklauso kitoms politinėms partijoms. Skaityti toliau

A. Jokubaitis: Susiduriame su pavojumi, kad Lietuva gali išnykti kaip politinis subjektas (7)

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

– Kartu su Raimundu Lopata esate parašęs knygą „Lietuva kaip problema“. Savo kasdienybėje girdime daug kalbų apie įvairias problemas – socialines, ekonomines, teisines, politines , tačiau jūs tarsi pakylate virš visų šių kasdienybės problemų ir kaip pagrindinę problemą įvardijate pačią Lietuvą. Kas leidžia teigti, kad šiandien jau ne kažkoks konkretus teisinis, ekonominis, socialinis ar politinis klausimas, o pati Lietuva tapo svarbiausia mūsų problema?

– Man atrodo, kad šiandien, kai į viską žvelgiame plačiau, esminė problema yra ta, jog gali Skaityti toliau

P. Urbšys. Ar tikrai, gerbiami ponai, vėl norite išbandyti lietuvio kantrybę? (5)

Povilas Urbšys | penki.lt nuotr.

Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė, pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme. Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.

Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūros ministras įžūlėja. Skelbiamas tiesioginis valdymas? (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaraisiais metais, kai Lietuvos kultūros ministerija vis dažniau yra įvardijama kaip ministerija be kultūros, vis labiau aiškėja valstybinio eksperimento, kuriuo šiai sričiai vadovauti patikėta ne kultūros ir meno lauko profesionalams, bet vadybininkams, turintiems verslo gyslelę, pasekmės.

Žinoma, tie verslininkai, tobulai išmanantys meno industrijų bei kūrybinių inovacijų subtilybes privalo būti „Darbo“ partijos nariais, nepaisant fakto, kad iki vadovavimo kultūros sričiai su ja nėra turėję nieko bendra. Beje, kaip ir pati Darbo partija, desperatiškai ieškojusi kandidato į kultūros ministro pareigas, surado geriausią, kuris šią instituciją pavertęs nuolatinių skandalų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias? (23)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Naujųjų protestantų pamokos

Amerikiečių pastorius ir apologetas Timotis Keleris (Timothy Keller) knygoje „Už ir prieš Dievą“ kelia svarbų klausimą. Jo kelyje „Karščiausiai už socialinį teisingumą pasisakantys žmonės buvo moraliniai reliatyvistai, o dorajai moralei, atrodo, nėmaž nerūpėjo visame pasaulyje tarpstanti priespauda“. Linkdamas į pirmąjį kelią, mąstytojas natūraliai priėjo klausimą: „Jei moralė reliatyvi, ar to paties negalima pasakyti ir apie socialinį teisingumą?“

Nors šis autorius pirmiausiai kalba apie JAV dešinę ir kairę, jo įvardijama takoskyra aktuali visai šiuolaikinių Vakarų politinei sistemai. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kaip proteguodamas G. Landsbergį, A. Kubilius meškos paslaugą konservatoriams darė (13)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Paskutiniųjų savaičių laikotarpiu, Lietuvos politinę padangę drebina viena įdomiausių kada nors vykusių politinių partijų pirmininkų rinkiminių kampanijų Lietuvoje: Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio „kova“ dėl TS-LKD partijos pirmininko posto.

Šie naujo TS-LKD pirmininko rinkimai sugebėjo patraukti didelį žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą. Tai šiai partijai galėjo būti politinis Renesansas po vis didėjančių politinių praradimų. Skaityti toliau

P. Šliužas įsigeidė kurti partiją (10)

Pranciškus Šliužas | DELFi nuotr.

Pranciškus Šliužas su bendraminčiais kuria politinę partiją, kurią nori pavadinti „Gimtuoju  kraštu“.

Kreipimesi, kurį iniciatoriai ketina pradėti platinti netrukus, užsimenama ir apie neįvykusį referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams, ir apie ketinimus „visuotinės diskusijos pagrindais“ keisti Konstituciją. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Diplomo šviesa kaip žaltvykslė pelkėje (0)

Medelis31-asmenine-K100

Garbė ir padorumas mūsų valstybėje vis labiau primena žaltvykslę pelkėje – tokį menkutį vis gęstantį neužgęstantį ir vėl fosforo liepsnele naktyje plykstelintį žiburėlį lyg tikros liepsnos imitaciją. Taip ir buvusio Kultūros viceministro Dariaus Mažinto biografijoje smulki apgaulė dėl vidurinės mokyklos baigimo atestato ges ir jau gęsta mūsų atmintyje kaip nereikšmingas asmens biografijos faktas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimo senatis atleido „vieną ryškiausių jaunosios kartos pianistų Lietuvoje“, tvirtinama jo asmeniniame tinklalapyje. Skaityti toliau

A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)

Aloyzas Sakalas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.

Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau

Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą (0)

Dž. O'Sulivanas | institute.sk nuotr.

Nesiliaujanti „antifašistinė“ Maskvos propaganda, nepagrįsti pareiškimai apie išpuolius prieš rusus Ukrainoje, rusakalbių kurstymas Rytų Ukrainoje, rusų pajėgos be skiriamųjų ženklų, užimančios valstybės administracijos pastatus Kryme, surežisuotas neteisėtas plebiscitas jame ir tuomet aneksija, prezidento Vladimiro Putino patikinimai, kad jis neturi tolimesnių ketinimų užimti teritorijas Europoje (nors gindamas etninius rusus, gali būti priverstas įsikišti kitur) – taip, visa tai kelia nerimą ir primena ketvirtąjį dešimtmetį.

Argi ne ten veda nacionalizmas – į fašizmą ir karą? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

Z. Šličytė: Tegu man pasako: kas tada yra Konstitucinis Teismas? Dievas? Koks nors diktatorius? Stalinas, Hitleris? (18)

Zita Šličytė | J.Valiušaičio nuotr.

Netrukus po to, kai paskelbė, jog sieks būti perrinkta prezidente, Dalia Grybauskaitė savo patarėjo lūpomis pranešė ir kitą žinią – jog įtaria, kad tikrasis referendumo dėl žemės tikslas galįs būti išstojimas iš Europos Sąjungos.

Tokiu pareiškimu šalies vadovė įsijungė į įspūdingą chorą valdžios atstovų ir tituluotų teisininkų, pastaruoju metu intensyviai kalbančių apie išstojimą, ES sankcijas, Rusijos miglas ir kitas negeroves. Peno šiems nuogąstavimams suteikė Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris viešojoje erdvėje komentuojamas kone kaip avansu duotas pažadas pripažinti dar neįvykusio ir nežinia ar įvyksiančio referendumo sprendimą prieštaraujančiu Konstitucijai. Skaityti toliau

Tautininkų sąjungos suvažiavime bus išrinktas naujas partijos pirmininkas (3)

Gruodžio 14 d., šeštadienį, 10 val., Vilniuje Lietuvos edukologijos universitete (T.Ševčenkos 31), prasidės Tautininkų sąjungos (TS) suvažiavimas. Į suvažiavimą susirinks delegatai iš visos Lietuvos.

Suvažiavime turi būti išrinktas naujas Tautininkų sąjungos pirmininkas, nauja partijos Taryba, naujos Etikos ir Kontrolės komisijos. Taip pat ketinama keisti organizacijos įstatus bei patvirtinti reikalavimus kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Skaityti toliau

J.Valatka. Noro būti valdžioje įkaitai (0)

Jonas Valatka

Konservatoriai tyčiojasi, ploja rankomis ir balsuodami palaiko – socialdemokratų  partijos dominuojama valdančioji koalicija nuosekliai tęsia ir įgyvendina konservatorių programą, tą pačią, kurią socialdemokratų partija ir jos frakcija Seime, būdamos opozicijoje, nuolatos kritikavo. Regis socialdemokratų partijoje vis dar dominuoja buvusio jų lyderio pozicija: rinkimų pažadai – vieni, o realūs darbai po rinkimų – kiti.

Socialdemokratų partijos rinkimų šūkis buvo – svarbiausia žmogus. Žmogui iš tikro daug reikia. Reikia darbo, padoraus atlyginimo, visokeriopo teisingumo – visko neišvardinsi. Bet stebint Socialdemokratų partijos valdančiųjų veiksmus kyla klausimas: Skaityti toliau

V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma (31)

vėliavaKartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.

Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau

K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai (6)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Naujieji valdovai nebenori „tarnauti žmogui“  ir Kultūros ministeriją žada atiduoti tradicinei Lietuvos kultūrai priešiškai partijai, kurios net pavadinimas konfrontuoja su Lietuvos žemių vientisumu. Ta partija lenkiškai vadinasi ne Lietuvos (w Litwie) lenkų rinkimų akcija, o Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje (na Litwie). Ta partija naikina seniausias indoeuropiečių šnektas ir net nenori žinoti, kaip kalbėjo jų protėviai.

Politinės partijos jau yra padarę  žalos valstybei, kviesdamos į koalicijas Lenkų rinkimų akciją Lietuvoje (LRAL), leisdamos jai kuruoti švietimo, kultūros, užsienio reikalų, finansų ir kitus reikalus. Toliau tai negali būti daroma: Skaityti toliau

R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas (3)

Valdemaras Tomaševskis | Alkas.lt nuotr.

Kada stalas papuošiamas raudonų gvazdikų puokšte, nuklojamas mėsytėmis ir konservuotais agurkais, o šalia įsitaiso tvarką žadantis erelis, visuotiniame šurmulyje niekas net nepastebi, kaip ant stalo atsiranda baltai raudonai padažyta neaiškios kilmės viralo puodynė.

Lietuva mėgsta pasididžiuoti, kad jos teritorijoje per amžius be rietynių sugyvendavo įvairios tautos. Visi privalėjo laikytis valstybės įstatymų, o jų rėmuose turėjo pakankamą laisvę reikštis. Dabar atėjo laikai, kai už nepadarytas skriaudas atgailaujanti valdžia nebesugeba įtvirtinti savo pačios priimtų įstatymų. Skaityti toliau

Š.Navickis. Priešpriešos (IV) (16)

Šarūnas Navickis | J.Vaiškūno nuotr. alkas.lt

Parašęs tris pirmąsias Priešpriešų dalis, buvau kaip ir tikras, kad pakaks, tačiau pats gyvenimas parodė, jog teks šią temą vystyti ir toliau. Reikalas tas, kad vienos tokios priešpriešos nebe liudininku, o dalyviu tapau aš pats.

Ne paslaptis, kad kandidatuoju į Lietuvos Seimą toje pačioje Baltijos apygardoje, kurioje balotiruojasi ir dabartinis seimūnas Evaldas Jurkevičius. Taip, tai tas pats E.Jurkevičius, kurį net jo partijos bendražygiai nureitingavo ar tik ne į 150 vietą Skaityti toliau