Žymos archyvas: Parnidžio kopa

Neringoje apsilankė rašytoja Rūta Šepetys (nuotraukos) (1)

Neringa.lt nuotr.

Viena iš Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos fondo knygų „Tarp pilkų debesų“  puikuosis jos autorės Rūtos Šepetys autografu. Atvykti į Neringą lietuvių kilmės JAV rašytoją paskatino pagal minėtą knygą kuriamas filmas.

Filmas pasakoja apie jauną merginą Liną, kuri su šeima 1941-aisiais ištremiama į Sibirą. Jai pavyksta rasti stiprybės ir vilties išgyventi nežmoniškas sąlygas ir tremtyje surasti pirmąją meilę. Skaityti toliau

Kuršių nerijoje netrukus bus įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai (0)

KNNP archyvo nuotr.

Paukščių stebėjimas yra viena iš laisvalaikio praleidimo gamtoje formų. Labiausiai toks poilsis paplitęs Vakarų šalyse. Lietuvoje paukščius paprastai stebi mokslininkai, specialistai, tačiau ir mėgėjų ratas pamažu didėja. Mėgautis šiuo užsiėmimu Kuršių nerijoje labai patogu, nes šiame prie jūros ir marių įsikūrusiame nacionaliniame parke, peri įvairūs paukščiai. Iš viso pasaulyje fiksuojama apie 9 tūkst. paukščių rūšių. Europoje reguliariai lankosi apie 500 rūšių, o Lietuvoje yra virš trijų šimtų septyniasdešimt paukščių rūšių. Tai daugiau nei pusė rūšių, besilankančių Europoje. Skaityti toliau

Iškilmingai paminėtas Nidos sklandymo mokyklos 80-metis (nuotraukos) (0)

Prieškario aviatorių nuor.

Pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo čempiono Jurgio Kairio pasirodymu virš Nidos prieplaukos buvo paminėtas Nidos sklandymo mokyklos 80-metis.

Šių metų rugpjūčio 9–11 dienomis, įvairiais renginiais buvo pagerbta unikalios mokyklos, kurioje pasiekti tuometiniai Lietuvos rekordai, atmintis.

„Šešias vasaras veikusi mokykla yra svarbi Neringos ir visos Kuršių nerijos istorijos dalis. Skaityti toliau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau