Žymos archyvas: papročiai

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Lietuviškos Užgavėnės: tradicija ar paveldas? (0)

Uzgavenes Berzore Plungės r. Antano Vaskio sukurta More. 2009. Juozo Sorio nuotr

Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?

Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

Kurtuvėnai kviečia moksleivius susipažinti su kalėdiniais papročiais (0)

kaimiska-toba-vstt-lt

Kalėdos – tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Norinčius per Kalėdas išgirsti ne vien varpelių skambėjimą ar išsidalinti Kalėdų senelio dovanas, Kurtuvėnų regioninis parkas moksleivius kviečia į renginį „Kelias į Kalėdas“. Susirinkusieji prisimins pagrindines metų šventes, kartu gamins šiaudinius eglutės papuošalus, bus žaidžiami tradicinius lietuviški žaidimai, ragaujami Kūčių patiekalai, bus mėginama burtais žvilgtelėti į ateitį.  Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda  lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta.  Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja  mintys? Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Naujajame arsenale vyks žiemos šventėms papročiams skirtas tautinės kultūros vakaras (0)

Užgavėnės Plateliuose | A.Baltėno nuotr.

Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, (Arsenalo g. 1), rengiamame tautinės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos kraštų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie Skaityti toliau

Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa) (2)

leidėjų nuotr.

Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (0)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė. Skaityti toliau

G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai (4)

beresneviciaus-kapas

/…/ Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Skaityti toliau

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane (0)

milano-vaiku%cc%a8-klubas-mokykle%cc%87le-pabiruciai-bendruomene%cc%87s-archyvo-nuotr

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 m. iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų.

„Milano lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė „Pabiručiai“ veikia nuo 2009 m., bet 2014 m. mokyklėlės veikla buvo sustabdyta. 2016-ųjų vasarį nusprendžiau atgaivinti mokyklėlės veiklą, – pasakoja mokyklos vadovė Jolita Bagdonavičiūtė. – Taigi šis sezonas mums jau antrasis“. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos (0)

Baltarusiu Vestuvių vainikas, ХХ а. 3-4 de.

Liepos 30 d. 14 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje bus atidaryta ilgai laukta paroda „Vakarų Polesės vestuvės“, atvežta iš Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus. Parodoje pristatomi Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus fondų daiktai: šventiniai tautiniai rūbai, muzikos instrumentai, nuotraukos bei namų apyvokos daiktai, kurie papasakos Baltarusijos Vakarų Polesės vestuvių istoriją.

Baltarusijos valstybinis liaudies architektūros ir buities muziejus – vienintelis Baltarusijoje muziejus po atviru dangumi, dar kitaip vadinamas muziejumi-skansenu. Skaityti toliau

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)

Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

Skaityti toliau

Lietuvos Moksleivių dainų šventėje dalyvaus daugiau nei 22 tūkst. mokinių (programa) (0)

Moksleiviu dainu svente_smm.lt

Liepos 4 – 9 d., nuo pirmadienio vilniečius ir miesto svečius į koncertus ir kitus renginius pakvies Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“. Didžiausi iš jų – liepos 6 d. Vingio parke vyksianti Dainų diena „Tu mums viena“, liepos 8 d. Siemens arenoje – Šokių diena „Mano žemė“, liepos 9 d. Kalnų parke – Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“.

Šventėje iš viso dalyvaus daugiau nei 22 tūkst. mokinių. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau

R. Povilaitis. Kas laukia lietuvių etninės kultūros?   (3)

Kas laukia lietuvių etninės kultūros?  | R. Povilaičio nuotr.

Globalizacijos procesų poveikis mūsų visuomenei ne tik diena iš dienos įsibėgėja, bet palaipsniui pereina į kokybiškai naują tarpsnį. Vienas iš jo požymių – stiprėdama apskritai, globalizacija tampa vis mažiau pastebima. Žmonių, ypač jaunimo, jau nestebina svetimi prekių vardai lentynose ar iškabose, informacijos priemonėse ar, tuo labiau, interneto pasaulyje.  Įprantame ne tik prie keistai ištariamų kai kurių garsų gražiai lietuviškai kalbančių jaunų žmonių bei prie vis menkiau lietuviškai kalbančių, beveik nekalbančių arba visai nekalbančių lietuvių vaikučių, aplankančių savo senelius gimtojoje žemėje.

Auga karta, vis mažiau vartojanti ne tik lietuviškas raides, pilnus žodžius bei sakinius, bet Skaityti toliau

V.Daraškevičius: „Nesu abstrakčios fotografijos gerbėjas“ (0)

Vyt_Daraskevicius_valstietis.lt

Fotografas Vytautas Daraškevičius turėjo progą lankytis ne vienoje šalyje, tad jo archyvuose tūno milžiniškas kiekis įdomių fotografijų, tačiau surengti parodas ar išleisti fotoalbumus nėra taip paprasta. Kodėl? „Kultūros taryba prioritetus skiria madingam, šiuolaikiškam, bet ne visada vertingam menui“, – liūdnai konstatavo menininkas. Šią savaitę buvo atidaryta fotografo paroda „Saulės ratu“, kurioje užfiksuotos sakralinės romuvių metų švenčių akimirkos. Žinoma, parodą menininkas parengė savo lėšomis.

Meilė fotografijai gimė paauglystėje Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare – apie muzikavimo tradicijas (0)

etnines kulturos vakarai_lnm.lt

Kovo 2 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia trečiadienio etninės kultūros vakarų ciklą ir kviečia į Naujajame arsenale rengiamą vakarą, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Skaityti toliau

Olandija ir jos savitumas (II) (0)

Retas ir vertingas mėlynasis porcelianas judaizmo temmatika|Autorės notr.

Kaip olandai  švenčia  mums  Lietuvoje  irgi  žinomas  šventes, progas, datas?

Pabandysiu eiti ratu per kalendorių. Visi šventieji / Vėlinės / Halovynas – moliūgai su išpjautomis šypsenomis, persirengę vaikai, ateinantys prašyti saldainių – visa tai atsiradę tik prieš keletą metų dėl amerikietiškų filmų įtakos (ir skatinamakrautuvininkų, žinoma). O  sena tradicija uždegti žvakeles kapinėse yra atmirštanti net ir katalikiškoje dalyje – matai vieną kitą žvakelę degant, dažniausiai ant per anksti mirusiųjų kapų… Visa kapų priežiūros tradicija eina pabaigos link – daug žmonių kremuojama, ypačmiestuose. Katalikai ir kaimo vietovių gyventojai dar linkę laidoti, bet už kapo vietą reikia mokėti – Olandija didumo sulig puse Lietuvos, o joje gyvena koks 16 milijonų gyventojų, taigi galima suprasti, kad žemė turi kainą! Skaityti toliau

Tradicinė Žiemos žūklės šventė Mindūnuose vyks! (0)

Zvejai prie eketes Mindunuose_rengeju nuotr

Vasario 13 d. Mindūnuose vyks dvidešimt pirmoji  Žiemos žūklės šventė.

Molėtų kraštas garsus savo teleskopais, kurie gali „priartinti“ mus prie žvaigždžių, ir ežerais, kurie pelnė Molėtams „Žvejybos rojaus“ vardą. „Žvejybos rojaus“ krikštynos vyko praeitais metais per Žiemos žūklės šventę Mindūnuose.

Po „Žvejybos rojaus“ paskelbimo  žūklės šventė pirmą kartą bus be žūklės. Tarptautinės Žūklės varžybos, ekečių gręžimo varžybos ir senovinis stintelių gaudymas sukant „bobą“ ant Baltųjų Lakajų ežero – viskas atšaukiama dėl oro sąlygų. Skaityti toliau