Žymos archyvas: palydovas
Lietuviai ruošiasi išskirtinei kosmoso misijai (0)
Balandžio 12 d. – tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.
Liepą į kosmosą pakils antrasis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir VU pradedančiosios įmonės UAB „NanoAvionika“ su partneriais baigiamas konstruoti palydovas „LituanicaSAT-2“. Vienas pagrindinių misijos tikslų – išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą. Skaityti toliau
Po kosmosą klaidžiojęs japonų zondas vis dėlto pasiekė Venerą (0)
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Lietuva žengia antrą žingsnį į kosmosą – kils antrasis palydovas (4)
Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas, kurį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.
Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skaityti toliau
„LitSat-1“ baigė dangiškąją misiją (2)
„LitSat-1“ baigė dangiškąją misiją. Tautos žinutė „Lietuva myli laisvę“ iš kosmoso išsiųsta 1,3 mln. kartų
Vakar vakare amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė.
Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. Skaityti toliau
Lietuviški palydovai jau atvirame kosmose! (atskriejo trys lietuviški žodžiai iš palydovo) (3)
Šiandien, vasario 28 d., 9.30 val. Lietuvos laiku iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą vienas po kito sėkmingai išleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis į atvirą kosmosą išleistas Kauno technologijos universiteto „LitSat-1“ palydovas ir iš karto po jo – Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1“.
Šiuo metu Kauno technologijos universitete įrengtoje naujoje ryšio stotyje budi „LitSat-1“ komanda – tikimasi, kad pirmąjį ryšį pavyks Skaityti toliau
Pirmieji lietuviški palydovai pakilo į kosmosą! (tiesioginė transliacija) (0)
Sausio 9 d. 20:07 val. Lietuvos laiku startavusi raketa „Antares“, savo krovininėje kapsulėje „Cygnus“ iškėlė į kosmosą ir 2 pirmuosius lietuviškus palydovus „LituanicaSAT-1“ bei „LitSat-1“.
Erdvėlaivis „Cygnus” prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) turėtų prisijungti, kaip ir planuojama, sausio 12 d., ašeštadienį, pie 13:20 val. o pirmieji lietuviški palydovai į kosminę orbitą iš TKS bus paleisti po 43 dienų. Skaityti toliau
Patikslinta data, kada pirmasis lietuviškas palydovas LitSat-1 bus pakeltas į kosmosą (0)
Naujausios žinios iš Hjustono: patikslinta data, kada pirmasis lietuviškas palydovasbus pakeltas į kosmosą.
Penktadienį pranešta, kad keičiasi Kauno technologijos universitete sukurto pirmojo lietuviško palydovo LitSat-1 skrydžio į Tarptautinę kosminę stotį data. Apie tai, kad erdvėlaivis, pakelsiantis šį ir kitos lietuvių komandos pagamintą palydovą į kosmosą, kils gruodžio 15-ąją, o ne 8 -ąją, Hjustone šiuo metu besilankančius „LitSat- 1“ komandos narius susitikime informavo „Orbital sciences“ viceprezidentas Frankas DeMauro. Skaityti toliau
„Mokslo sriuba“: apie lietuviškus kosmoso palydovus (2 dalis) (video) (0)
Jei pirmieji Lietuvos palydovai bus sėkmingai paleisti, mes tapsime kosmine valstybe. Kas galėtų pagalvoti! Bet… Kokia iš to nauda? Kas pasikeis? Ar pagerės mūsų gyvenimas? Jaunieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai pabandė atsakyti į klausimą.
„Pagrindinis LitSat-1 komandos tikslas – parodyti visuomenei, kad Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai gali sukonstruoti veikiantį kosminį aparatą. Tai yra išbandymas ir garbė.
Antrasis tikslas „ apšilti ir pasiruošti 2015 metais Skaityti toliau
Pirmasis Lietuvos palydovas LitSat-1 jau pasiekė NASA bandymų centrą (0)
Tuo metu kai centrinė Lietuvos žiniasklaida skambiai reklamuoja, kad pirmas lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“ šį vakarą (spalio 24 d.) iškilmingai iš LRT studijos bus palydėtas į NASA būstinę, kitas pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“ į NASA būstinę kelionę pradėjęs spalio 9 d. jau pasiekė savo kelionės tikslą!..
Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1“ sėkmingai Skaityti toliau
Vilniuje iškilmingai pradėtos Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos (video) (1)
Spalio 11 diena nuo šiol Vilniaus universiteto (VU) istorijoje bus pažymėta kaip Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) statybos pradžia. Ją vainikavo simbolinė kapsulė su laišku ateities mokslininkams, įkasta integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Saulėtekis“.
Didžiausioje Baltijos šalyse mokslinėje įstaigoje bus sutelktos mokslininkų pajėgos, mokslinė įranga padės spręsti bendras problemas ir vykdyti tarptautines mokslines programas. Naujasis centras taps ir viso „Saulėtekio“ slėnio branduoliu. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Pavasariniai sugrįžimai (pirmadienio mintys) (1)
Pagaliau – proveržis: kliokia pavasariniai upeliai, dangus suplyšta į vaiskią žydrynę, per anksti sugrįžę gandrai ir kiti paukščiai maisto ieško prie kelių ir sodybų, o jausmuose kažkokia kilnaus laukimo būsena… Taip, tai pavasaris, kurį prisimenu iš ižą varančio Nemuno gausmo, iš malonios saulės atokaitos žemuogių įkalnėje, neišpasakyto jėgų antplūdžio.
***
Su pavasario paukščiais, nors ir vėlyvais, grįžta Lietuvon ir prof. V.Landsbergis, pretenduosiantis į TS-KDP pirmininko postą. Ar jis bus geresnis už buvusius šių atskirų partijų ir junginės politinės jėgos lyderius, dar sunku pasakyti, bet aišku, kad jis mums puikiai žinomas, vienų mėgstamas, kitų keikiamas, nelinkęs visko vynioti į vatą, visada turintis aiškią savo nuomonę ir drįstantis ją nuosekliai deklaruoti. Skaityti toliau
Estija pasiruošusi iškelti pirmąjį Žemės palydovą (video) (0)
Pirmasis Estijos palydovas pavadinimu „ESTCube-1“ jau paruoštas kosminiam skrydžiui ir jau išgabentas į Europos kosmoso centrą Prancūzijos Gvianoje.
Tikimasi, kad Estija kosmine valstybe taps balandžio pradžioje, kai už 680 kilometrų nuo Žemės 1,33 kg masės palydovas, dar vadinamas nanopalydovu pradės veikti ir nusiųs pirmąjį signalą į Tartu observatoriją.
„ESTCube-1“ – pirmasis Estijos palydovas, sukurtas Tartu universitete. Skaityti toliau
Prie Plutono atrastas dar vienas jo palydovas (0)
Hablo kosminis teleskopas („Hubble“) aptiko penktąjį palydovą, skriejantį aplink nykštukinę Plutono planetą.
Naujasis palydovas, kosminio teleskopo darytose nuotraukose matomas kaip taškelis, kaip manoma, yra netaisyklingos formos ir maždaug 10–25 kilometrų skersmens.
Didžiausias Plutono palydovas Charonas atrastas 1978 metais. Vėliau su tuo pačiu kosminiu teleskopu 2006 metais buvo atrasti dar du palydovai – Hidra ir Niksė. Po penkerių metų dar vienas palydovas. Skaityti toliau
Sovietų sąjungos palydovas nukrito Antarktidoje (0)
Pirmojo Sovietų Sąjungos orų palydovo „Meteor-1“ nesudegusios atmosferoje liekanos antradienį, 1 val. 17 min. Lietuvos laiku, nukrito Antarktidoje.
Pirmasis iš „Meteor“ programos palydovų 1969 metų kovo 26 dieną buvo iškeltas „Vostok“ raketos. Zondas veikė tik truputį ilgiau nei metus – iki 1970 metų liepos.
„Meteor-1“ teikė duomenis apie Žemės oro sistemas, debesų dangą, ledo ir sniego laukus, atspindimą ir skleidžiamą radiaciją. Skaityti toliau
Likimo ironija: rusų palydovo „Meridian“ nuolaužos krito į Kosmonautų gatvę (Video) (4)
Už maždaug 100 km nuo Novosibirsko esančio Ordinsko rajono Vogaicevo kaimo Kosmonautų g. 5a su žmona gyvenantį Andrejų Krivoručenką Energetikų dienos pavakare išgąsdino smarkus jų namą sudrebinęs trenksmas. Laukan išėjęs namo šeimininkas apstulbo pamatęs, jog jo namo stoge žioji maždaug 2 metrų pločio skylė, o viduje – maždaug 5 kg svorio metalinė skeveldra. Paaiškėjo, jog tai – naujausio iš nukritusių Rusijos palydovų („Meridian“) titaninė nuolauža. Skaityti toliau
Nukrito nebeveikiantis Vokietijos palydovas (0)
Sekmadienį nebeveikiantis Vokietijos palydovas nukrito į Žemę, greičiausiai kažkur pietrytinėje Azijos dalyje, skelbia telegraph.co.uk, cituodamas JAV mokslininką.
Dauguma automobilio dydžio ROSAT palydovo dalių turėjo sudegti dar krentant, o apie 30 dalių, kurių svoris – 1,87 tonos, galėjo nukristi, pranešė Vokietijos kosminių tyrimų centras. Skaityti toliau
Spalio pabaigoje į Žemę nukris dar vienas palydovas (0)
Spalio pabaigoje į Žemę nukris Vokietijai priklausantis palydovas – orbitinis teleskopas. Tai trečiadienį pranešė šios šalies Aviacijos ir astronautikos centras.
Palydovinis teleskopas ROSAT šiuo metu yra už 327 kilometrų nuo Žemės paviršiaus ir spalio 20-25 dienomis įskries į jos atmosferą maždaug 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.
ROSAT yra rentgeno spindulių orbitinė observatorija. Į kosmosą buvo paleista 1990 m. Ši observatorija sudarė dangaus žemėlapį rentgeno spindulių diapazone. Skaityti toliau
Kuriamas pirmasis Lietuviškas dirbtinis palydovas (video) (0)
Jonas VAIŠKŪNAS, www.alkas.lt, www.init.lt
Dar visai neseniai Lietuvos žiniasklaida pokštavo balandžio 1-os proga pokštavo esą į kosminę orbitą paleistas pirmasis Lietuviškas Žemės palydovas: “Pirmasis lietuviškas palydovas – GPS alternatyva Rytų Europos navigacijos prietaisų savininkams”, “Orbitoje – pirmasis lietuviškas palydovas” ir panašiai…
O neseniai Lietuvai apsisprendus stoti į Europos kosminės erdvės tyrimo agentūrą – ESA šis balandžio pokštas tampa tikra realybe. Stebėdamas Lietuvos pažangą šioje srityje negali nejusti, kad gyvename mokslo ir technologijų proveržio laikais, kur svajonės ir pastangos naikina ribas tarp juokų ir tikrų galimybių.
Jau šiemet numatoma pradėti pirmojo lietuviško palydovo projektavimą ir gamyba. Skaityti toliau