Žymos archyvas: organizmas

Vaikų akis prižiūrinti gydytoja: jau geriau televizorius nei mobilus telefonas (0)

Vaikai akiniai

Iki mokslo metų pradžios likus vos kelioms dešimtims dienų, vaistinėse pagausėjo klausimų, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai. Prieš pradedant pirmą klasę arba sugrįžtant į mokyklą po vasaros atostogų, ypač svarbu pasirūpinti mažųjų akimis, mat mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai.

Morkų ir mėlynių nepakanka

Vaikų gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė sako, kad norint užtikrinti ir išlaikyti gerą regėjimą, vien liaudiškų priemonių nepakaks. Skaityti toliau

Vasara jau įpusėjo! Palengvinkite savo mitybą (0)

w8themes.com nuotr.

Mityba vasarą nereikalauja daug pasiaukojimo, juk atėjus vasaros karščiams visad lengviau kontroliuoti savo apetitą, kadangi organizmui nereikia papildomų kalorijų. Tokiu atveju verta rinktis lengvus patiekalus ir daugiau skysčių. Dažnai tokia mityba padeda ne tik  atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir pagerinti savo savijautą. Štai keletas patarimų, kaip galima suplanuoti puikią vasarinę dietą.

Daugiau vaisių ir daržovių Skaityti toliau

Kepenų ligos: nesukeliančios skausmo ir klastingos (0)

dietdoctor.com nuotr.

Dažnai manoma, jog pirmasis bet kokios ligos požymis – skausmas, tačiau mūsų organizme yra ir skausmo receptorių neturintis „tylusis“ organas, kurio veiklos sutrikimai dažnai lieka nepastebėti. Tai – kepenys. Specialistų teigimu, pradinėse ligų stadijose gali nepasireikšti jokie simptomai, tačiau, sutrikus kepenų veiklai, ilgainiui sutrikdomos ir gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos.

Kepenys – didžiausias vidaus organas, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procesuose ir saugantis organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, teršalų. Kauno klinikų gastroenterologės Sigitos Gelman teigimu, pastebėti tam tikrus funkcijų sutrikimus yra labai sudėtinga, nes kepenų ligos – itin klastingos, o ryškūs simptomai pasireiškia tik ligai įsibėgėjus. Skaityti toliau

Kaip gydytis nealinant kūno? (0)

Piene_JonoV.nuotr

Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami kūnui.

„Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios kūną vieninga darnia visuma, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija Skaityti toliau

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais (0)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Jei atkopiant saulei bei šylant orui sumažėjo darbingumas, jaučiate bendrą kūno silpnumą, esate dirglesni, neskubėkite to priskirti įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų gyvybinių jėgų kaip kilpa neveržia anemija, paprastai vadinama mažakraujyste.

Sekina visą organizmą

Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Skaityti toliau

Daugelis lietuvių skundžiasi odos bėdomis, bet ja visiškai nesirūpina (0)

thefitindian.com

Beveik pusė Lietuvos gyventojų, o ypač moterys – net 7 iš 10 – jaučia po žiemos pablogėjusią ar pasikeitusią odos būklę. Tačiau net 40 proc. lietuvių teigia, kad savo oda nesirūpina apskritai, o daugelis oda besirūpinančių, ja rūpinasi netinkamai, parodė amerikiečių bendrovės  užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Kartu su pavasariu mūsų organizmą pasitinka nepalankūs išorės veiksniai: temperatūros pasikeitimai, stipresni vėjai, vitaminų trūkumas ir pirmoji saulė – visa tai gali stipriai paveikti žiemos nualintą odą.

Skaityti toliau

Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo (1)

A. Mačiukas, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas | Rengėjų nuotr.

Ar treniruotės gali sendinti ir sukelti organizmo destrukcija? Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad taip.

„Nors lietuviai pradėjo sportuoti labai aktyviai,  sportavimas yra gan neapmąstytas. Daugelis renkasi treniruočių rūšis, kurios nėra tinkamos, ir tai rodo, kad žmonėms trūksta atsakingo ir objektyvaus požiūrio į savo sveikatą“, – teigia beveik trisdešimt penkerius metustreniruočių patirties turintis Aurimas Mačiukas. Pasak jo, dažniausios sportuojančių lietuvių klaidos – Skaityti toliau

7 žingsniai sveikesnės mitybos link (0)

 foodforthoughtireland.ie nuotr.

Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, lietuviams ne itin rūpi mityba bei jų sveikata – vos 21,3 proc. šalies gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Europos komisija prognozuoja, kad tokia situacija lems liūdnas pasekmes – dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo ateityje gali padaugėti lėtinių ligų, įvairių psichikos sveikatos sutrikimų ir kt. sveikatos problemų. Nors įpročių kaita – sudėtingas ir ilgas procesas, anot virtuvės šefo ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nario Nerijaus Ižganaičio, klausimas „rūpintis savo sveikata, ar ne“ neturėtų net kilti. Skaityti toliau

S. Veržikauskas. Geroji žinia veganams: žolė valgoma ir perkelia ją valgančius į aukštesnį dvasinį lygmenį (2)

Karvė | Uncyclopedia.wikia.com nuotr.

Humoreska

Žiūrėjau vakar filmuką apie meškinus ir jiems pavydėjau. Anie juk visavalgiai ir kol dar nėra lašišų, gali valgyti viską, kas po snukiu papuola. Įspūdinga buvo stebėti, kaip meškiukai, tarsi briedžiai kokie, ėdė žolę.

Aš, žmogus, taip pat esu vadinamas visavalgiu, tačiau mėsos valgyti negaliu, nes taip patampu netiesioginiu žudiku, teršiu karmą, tamsinu čakras ir naikinu sveikatą. Kūnas juk ne tam duotas, kad iš jo tyčiotis.

Tada pamaniau, kad jei pasistengčiau, gryna žole misti galėčiau ir aš. Bet, kad viską daryti teisingai, pasitelkiau mokslą. Karvių ir kitų žolėdžių virškinimo traktas nepalyginamai didesnis, nei žmogaus, yra net kelios virškinimo kameros. Viso to turėti negaliu, bet išeitis ir čia yra. Skaityti toliau

Kokią duoną rinktis metant svorį? (0)

Duona | LLBM nuotr.

Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai, deja, vis dar mažuma paiso visų sveikatos piramidėje nurodytų mitybos principų. Visiems gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duoną, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau pagal apklausas, tik 72,5 proc. lietuvių šių rekomendacijų laikosi. Skaityti toliau

VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais (0)

Santariškių klinikų nuotr.

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją.

Tiesioginis lazerinis rašymas yra pažangus medžiagos apdirbimo lazerinės spinduliuotės būdas, kuriuo suformuojamas norimos geometrinės formos darinys. Šiuo metodu galima suformuoti darinius, kurių erdviniai matmenys būtų milimetrų eilės, o vidinė sandara pasižymėtų dešimčių mikrometrų (ar net geresne) skyra. Skaityti toliau

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai (0)

tellyouall.com nuotr.

Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Skaityti toliau

Ar tikrai žarnyno infekcijos pavojai slypi tik vištienoje? (0)

D. Makaravičienė | asmenino archyvo nuotr.

Kampilobakteriozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų (kur kas dažnesnė, nei salmoneliozė ar šigeliozė), kurią sukelia Campilobacter bakterijos. Negydant šios infekcijos, bakterijos iš organizmo natūraliu būdu gali būti šalinamos net iki 2–7 savaičių, o žmogaus organizmas ir imunitetas smarkiai nusilpsta. Nors dėl šios ligos žmonės neretai kaltina užkrėstą vištienos mėsą, gydytojai atkreipia dėmesį, kad didelė galimybė susirgti egzistuoja ir valgant jautieną, kiaulieną, avieną ar jūrų žuvį, tačiau laikantis pagrindinių higienos taisyklių, nemalonaus negalavimo galima išvengti. Skaityti toliau

Kokios duonos geriau nevalgyti? (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių. Skaityti toliau

Kai net sveikas maistas tampa priešu (2)

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti?

Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Klasikinė maisto alergija gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Skaityti toliau

R. Cibas. Kas mes lietuviai? (23)

kuriamerespublika.lt nuotr.

Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…

Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…

Organizmas

Žmogaus ar gyvūno organizmas, didelis ar mažas – turi abipusę nervų sistemą. Skaityti toliau

Vitaminas D padeda sėkmingiau išgyventi sergant vėžiu (0)

nmvrvi.lt nuotr.

Jei krūties ar žarnyno vėžio diagnozės nustatymo metu  pacientai organizme turėjo sukaupę daugiau vitamino D, jų galimybės išgyventi ir pasiekti ligos remisiją buvo didesnės nei tų, kam vitamino D trūko, rodo didelis tyrimas.

„Gautieji rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D gali turėti įtakos ligos eigos prognozei sergantiems krūties, žarnyno ir ypač limfmazgių vėžiu“, – sako vienas tyrimo autorių Dr. H. Vangas (Hui Wang).

Kinų mokslininkų metaanalizė apėmė duomenis apie 17332 vėžiu sirgusius asmenis iš 25 anksčiau visame pasaulyje atliktų tyrimų. Apžvalgos rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Clinical Endocinology and Metabolism“, – praneša nutraingredients.com. Skaityti toliau

Skandinavai ieško, kaip senatvėje išvengti kaulų lūžių (0)

Oplife.net nuotr.

Skandinavijoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai parodė, kad magnis ir vitaminas B12 gali apsaugoti senyvų žmonių kaulus nuo lūžių ir taip palengvinti sparčiai senėjančios visuomenės funkcionavimą.

Vartojant vandenį su palyginti didele magnio koncentracija sumažėja klubo lūžių, rodo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas.

Norvegijoje geriamojo vandens sudėtis priklausomai nuo vietovės yra gana skirtinga. Mokslininkai išnagrinėjo, kiek vienur ar kitur vanduo Skaityti toliau

Kai norisi užkrimsti kreidos (0)

Gitana Skendelytė | „Medicina practica“ nuotr.

Iškreiptas skonio pojūtis – vienas iš anemijos požymių. Tačiau kartais žmogus tai priima kaip natūralų dalyką. Štai viena pacientė reguliariai valgė kreidą, o savo gydytoją įtikinėjo, kad toks jos organizmo poreikis.

Nusilpus kraujui skaniu užkandžiu gali tapti ir molis, smėlis, dantų pasta, žalios kruopos ar tešla. Anemiją leidžia įtarti ir tokie simptomai: bendras silpnumas, išblyškusi oda bei gleivinės, atminties blogėjimas, dusulys, širdies skausmai, susilpnėjęs imunitetas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai ir kt. Skaityti toliau

Vitaminas D suteikia daugiau galimybių išgyventi sergant krūties vėžiu (0)

nmvrvi.lt nuotr.

Krūties vėžiu sergančios ir daug vitamino D organizme sukaupusios moterys turi geresnes galimybes išgyventi, rodo naujas tyrimas.

Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos mokslininkai išnagrinėjo duomenis apie vitaminą D penkiuose anksčiau atliktuose tyrimuose, kurie iš viso apėmė 4443 krūties vėžiu sirgusias moteris. Tuose tyrimuose pacientės vidutiniškai buvo stebimos devynerius metus.

Mokslininkai nustatė, kad daug vitamino D organizme sukaupusioms moterims su šia diagnoze tikimybė išgyventi buvo dukart didesnė nei toms, kieno organizme vitamino D buvo mažiausia. Skaityti toliau

Nemiga gali būti paveldėta genetiškai (0)

Gedlab.com nuotr.

Spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau karjeros siekiančių žmonių kenčia dėl nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Skaičiuojama, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo miego sutrikimų kenčia beveik pusė Lietuvos suaugusiųjų. Europos miego tyrimų asociacijos narės Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės neurologijos profesorės Vandos Liesienės teigimu  –  miegas gyvybiškai svarbus, kaip oras, vanduo ar maistas.

„Ramybė ir subalansuotas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei, bet, nepaisant to,  daugėja darboholikų, Skaityti toliau

Klastingasis kačių Herpes virusas (0)

Wisegeek.org nuotr.

Kai jūsų katinui užgulta nosis – jis čiaudi, ašaroja ir sloguoja, jūs galvojate, kad jūsų augintinis tik persišaldė. Tačiau tai gali būti kačių herpes virusinė infekcija, kitaip vadinama rinotracheitu. Žmonės dažnai išsigąsta, išgirdę žodį herpes, nes mano, kad tai Herpes simplex virusai, sukeliantys ligas žmonėms. Todėl laikas nuo laiko interneto portalų forumuose vykstančiose diskusijose sukeliama panika: žmonės, gelbėkite, gyvūnėliui ant snukučio atsirado spuogai – tikriausiai jis susirgo herpesu (lūpų pūsleline).
Tuomet daugeliui iš mūsų iškyla klausimas, kas yra kačių infekcinio rinotracheito sukėlėjas, kaip juo užsikrečiama , koks gydymas ir svarbiausia – kur ir kas gali atlikti tokius tyrimus, nustatant šią ligą? Skaityti toliau

2014 metai – vaikų sveikatos metai (0)

mrconservative.com nuotr.

Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu. Pagal statistiką nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.

Šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 metų programoje įtvirtintas siekis daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius. Skaityti toliau

Birštonas pristatė naująjį ženklą (0)

Birštono logotipasVasario 28 d. Birštono savivaldybė pristatė naująjį ženklą ir siekį tapti pirmuoju sveikatinimo kurortu Lietuvoje, taikančiu unikalią Kneipo sveikatos filosofijos metodiką. Iki šiol Birštonas neturėjo logotipo, todėl visoje komunikacinėje veikloje naudojo miesto herbą. Naujasis logotipas ir išskirtinė filosofija nuo šiol taps pagrindiniais miesto komunikacijos elementais.

Iki šiol Birštonas buvo Lietuvos miestų sąraše, kurie neturi savo logotipo. Daugiausia komunikacijoje buvo naudojamas miesto herbas, tačiau nuolat atsinaujinančiam ir Skaityti toliau

Sveikuolių sąjunga kviečia į tradicinę grūdinimosi šventę Palangoje (0)

Palangos ruoniai kviečia į grūdinimosi šventęŠiemet „Palangos ruonių“ šventė Palangoje rengiama vasario 15–16 d. Be tradicinės programos ir maudynių, kadangi Lietuvos sveikuolių sąjunga ir Seimas 2014-uosius metus paskelbė Sveikos šeimos ir vaikų sveikatos metais, svečiai dalysis savo patirtimi sąmoningos tėvystės, vaikų ugdymo klausimais.

Lietuvos sveikuolių sąjunga yra holistinės sveikatos sistemos šalininkė, grūdinimasis ir žmogaus organizmo atsparumo didinimas yra vienas iš svarbiausių šios sistemos elementų. Visi holistinės sveikatos sistemos elementai šioje organizacijoje Skaityti toliau

Imuniteto stiprinimas žiemą (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Žiema – metas, kai mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms pradeda trūkti saulės energijos, sumažėja šviežių daržovių ir vaisių, susilpnėja ir organizmo atsparumas, lengviau limpa virusinės ir peršalimo ligos. Šaltasis metų sezonas – tikras išbandymas įvairaus amžiaus žmonėms. Tuo metu paaiškėja mūsų imuniteto stiprumas, pradedame dažniau sirgti peršalimo ligomis, bronchitu, gripu. Kai lauke būna šalta, arba sparčiai kinta oro sąlygos, turime daug galimybių peršalti. Todėl būtina pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, fiziniu aktyvumu bei tinkama apranga. Skaityti toliau

Šviesos trūkumas gali sutrikdyti sveikatą (0)

R.Pakerio nuotr.

Natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra labai svarbus, kad ne tik akys, vienas svarbiausių jutimo organų, patirtų kuo mažiau streso, bet ir visas žmogaus organizmas.

Natūrali šviesa žmogui suteikia gyvybingumo, pakelia nuotaiką. Jos trūkumas sutrikdo emocinę pusiausvyrą, todėl nemaža dalis Lietuvos gyventojų vėlyvą rudenį ir žiemą kenčia dėl sezoninio emocinio sutrikimo, juos apima depresinė nuotaika. Natūralaus apšvietimo stoka rudens – žiemos periodu sąlygoja pablogėjusią žmonių savijautą, galvos skausmų atsiradimą. Gavus per mažai šviesos, mūsų medžiagų apykaitai ir sveikatos sistemai trūksta energijos, todėl pradedame sirguliuoti,  jausti apatiją. Skaityti toliau

Šiandien minima Europos sveikos mitybos diena (0)

Nourishingourchildren.org nuotr.

Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas – tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Maitinkitės įvairiai ir subalansuotai – taip išsaugosite gerą sveikatą ir gražią išvaizdą. Mitybos mokslas tiria maitinimąsi atitinkančią organizmo būklę ir jo gyvybinę veiklą tam tikru metu. Jis grindžiamas maisto medžiagų subalansavimo principais, kurių laikantis organizmas geriausiai aprūpinamas maisto ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti energetinių ir kitokių maisto medžiagų kiekius maiste, kurie patenkintų gyventojų poreikius (atsižvelgiant į jų amžių, lytį, profesiją, klimatines, buitines, darbo sąlygas) ir sudarytų nepalankias sąlygas ligoms plisti. Mityba turi įtakos fiziniam bei protiniam darbui, nes maisto medžiagos teikia organizmui ne tik pakankamą kiekį energijos, bet ir kitus Skaityti toliau

Ką valgyti vasarą? (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt. Todėl vasarą svarbu ne tik gerti daug skysčių, bet ir vartoti maisto produktus, kurie leistų lengviau prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros ir su kuriais gautume organizmui reikalingų medžiagų. Skaityti toliau

Šiandien minima Pasaulinė diena be tabako (0)

RūkymasŠių metų gegužės 31-ąją minimos Pasaulinės dienos be tabako tema – tabako produktų reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo draudimas. Jos tikslas – dar kartą priminti pasauliui ir suteikti kuo daugiau informacijos apie didžiulę rūkymo žalą žmogaus organizmui. Šia diena siekiama paskatinti šalių vyriausybes imtis griežtesnių priemonių tabako kontrolės srityje. Pasaulinės dienos be tabako proga šiais, Sveikatingumo metais, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus šalies žmones „nepaleisti dūmais“ savo ir savo tautos gyvenimo. Tikimės, kad aktyviai dalyvausite įvairiose šiai dienai skirtose akcijose: „Gėlė vietoje cigaretės“, „Gimiau nerūkantis/ti“ ir kt. renginiuose. Skaityti toliau