Žymos archyvas: Ona Voverienė
Pristatytas rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams (nuotraukos) (0)
Enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redaktorių, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininką Vytautą Zabielską kalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atsargos pulkininkas leitenantas Povilas Šimkavičius.
Š. m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ baigiamojo 10-ojo tomo pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Skaityti toliau
Vilties aukuro liepsną prisiminus (0)
Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėm, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse prie memorialo ir Vilniuje prie Aušros Vartų sienos įrengtos Atminimo lentos rengia tų įvykių minėjimus. Šiais metais Kaune minėjimas vyko spalio 20 dieną, o Vilniuje – 22 dieną. Abiejuose vietose, nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos himnams, trumpą minėjimo pranešimą padarė naujasis Vengrijos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius J. E. Zoltanas Jančis (Zoltán Jancsi), pabrėždamas lietuvių ir vengrų tautų istorinę draugystę, laisvės troškimą, dabartinį vaisingą bendravimą, Skaityti toliau
O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties… (1)
Žmogus, jeigu nori būti vertas žmogaus vardo, tai turi kiekvienoje būklėje būdamas, stengtis pildyti savo Tėvynės piliečio pareigas…
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
Kaip tik apie tai rašoma Ingridos Jakubavičienės knygoje „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (V., 2014.). Ją drąsiai galima vertinti, kaip svarbų įvykį mūsų kultūros istorijoje ir Lietuvoje jau sparčiai besiformuojančioje vienoje iš sociologijos mokslo krypčių – feminologijoje. Joje negudraujant ir Skaityti toliau
Paminėtas ginkluoto pasipriešinimo dalyvio Jono Čeponio 90-metis (nuotraukos) (0)
Su pražydusiais vasariniais žiedais ryškiomis spalvomis ryškėja ir populiariausių vardadienių puokštė. Į tą puokštę įsipynęs ir žinomo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio dimisijos pulkininko Jono Čeponio vardadienio žiedas, kuris gražia spalvų gama neseniai pažymėjo 90-tąjį savo gimtadienį.
Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Skaityti toliau
Neišsižadėkime Lietuvos šeimininko teisių: laiškas visiems už tautos likimą atsakingiems žmonėms (76)
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentę, europarlamentarus ir į visus Lietuvos žmones, atsakingus už savo ir visos tautos ateitį.
Lietuvos žmonių iniciatyva surinkta 320 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Jais reikalaujama surengti referendumą dviem tautos egzistencijai ir demokratijos plėtrai gyvybiškai svarbiais klausimais: pripažinti Lietuvos piliečiams išimtinę nuosavybės teisę į Lietuvos žemę ir sumažinti piliečių iniciatyva rengiamų referendumų kvotą iki 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Tai, kad surinktas toks didžiulis parašų skaičius, rodo, jog Lietuvos žmonių noras ir teisė dalyvauti šalies valdyme, apginti teisę į savo istorinius namus yra suvokta kaip ypatingos svarbos klausimai. Tačiau prieš šią tautos valią šiandien bandoma ne tik vesti antidemokratinę ir antikonstitucinę propagandą, bet ir ją blokuoti Skaityti toliau
Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje (5)
Lietuvoje tautotyros raidos pradžia sutapo su tautinio atgimimo judėjimu, tautinės savimonės ir tautinės literatūros formavimosi pradžia.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – vienas žymiausių XX a. lietuvių literatūros klasikų, palikęs lietuvių literatūros istorijai 13 savo kūrybos tomų: poezijos, romanų, dramų, eilėraščių rinkinių „Raudoni žiedai“ (1916), „Skalvių mergelė“ (1960), „Daktaras Gervydas“ (1960). Istorinių aplinkybių skatinamas tapo ir pirmuoju Lietuvos literatūros teoretiku bei tautotyros pradininku. Jis pirmasis konceptualizavo lietuvių literatūros istoriją, vertindamas ją kaip tautinės savimonės skleidimąsi ir meninį brendimą. Skaityti toliau
Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video) (29)
Kovo 28 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų įvyko įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginta nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.
Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.
Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau
Seime bus pagerbtas politinio kalinio Algimanto Lisausko atminimas (0)
Sausio 31 d. 14 val. Seimo galerijoje vyks popietė, skirta politinio kalinio Algimanto Lisausko (1926-1999) atminimui.
Renginyje kalbės prof. Ona Voverienė, koncertuos Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai Simona Liamo, Dainius Viešūnas, Regimantas Mažulis, Eglė Spelskytė, Martynas Stakionis, Martynas Kindurys, Viktorija Dunauskaitė, Kamilė Urbonaitė, Vismantė Ruzgaitė (vyr. mokytojas Žygimantas Lisauskas). Koncertmeisteriai Birutė Asevičiūtė, Aušrinė Garsonaitė, Alfredas Celiešius.
Renginio globėjas – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau
T.Dirgėla. Pamąstymai paskutinįjį vasaros vakarą (3)
O kai lig soties duonos prižiaumoji,
Tai ir į aslą nukrenta pluta.
Pamatęs tėvas šaukštu užsimoja:
– Pakelk, sūnau, duonelę!
Ji – šventa.
(Iš Justino Marcinkevičiaus eilėraščio Šventoji duona)
Žmona man šiandien papasakojo gan keistą nutikimą – pėdina ji Palangoje pro keletą konteinerių ir mato, kaip vienas benamis kitam kažką kiša į kuprinę. Jiedu kalbasi: Skaityti toliau
Tautos atminties sargybiniai (0)
Taip pavadinta naujausia istoriko, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininko dr. Kazio Račkausko knyga, išleista „Gimtinės“ leidykloje 2012 m. Prieš ją buvo „Aukštadvaris“ (sud. K. Račkauskas, V., 2002); „Mano tėviškė“ (V., 2002); „Žvilgsnis į Bekštonis“ (2005); „Lietuvos deimančiukai“ (V., 2008); „Tautotyros pradmenys“ (V., 2008); „Bekštonys“ (2009); „Paparčių šviesos židinys“ (V., 2010); „Tautotyros savanorių darbai“ (sud. K. Račkauskas, bibliografinė rodyklė, V., 2009) ir
Knyga „Tautos atminties sargybiniai“ skirta atminti Tadui Daugirdui (1852–1919), tautotyros pradininkui Lietuvoje, archeologui, muziejininkui, paveldosaugininkui. Išleista mokslininko 160-jų gimimo metinių proga. Skaityti toliau
E. Paškevičiūtė – Kundrotienė. Tautotyros etiudai – iššūkis kosmopolitinei nihilistinei mąstysenai (2)
Šiame globaliame ir kintančių vertybių pasaulyje jau susiduriame su tokiais teiginiais kaip tauta – ne vertybė, būti patriotu– senamadiška,tautinis tapatumas pasirenkamas, o ne įgaumnamas gimstant.
Tautos bei jos kovų istoriją žinoti ar tuo labiau tirti tampa nemodernu, nepopuliaru. Svarbu, kad vis dar atsiranda asmenybių, metančių tokioms erezijoms iššūkį. Viena jų – nepailstančioji profesorė Ona Voverienė su naujausia savo knyga „Tautotyros etiudai“ (Vilnius: Diemedžio leidykla, 2011.– 520 p.).
Kai regis specialiai kuriami institutai nagrinėti bei kelti pseudo vertybes, profesorė darsyk atsigręžia į tautą. Skaityti toliau
Lietuva užsieniečio požiūriu (1)
Lietuvos moterų lyga (LML), tęsdama apskritojo stalo diskusijas tautiškumo tema, aštuntame renginyje spalio mėnesį susitiko su švedų žurnalistu, režisieriumi, pastaruoju metu gyvenančiu Lietuvoje, Jonu Ohmanu. Susitikimo tikslas – pasikalbėti ir padiskutuoti, kaip Lietuva atrodo užsieniečio akimis.
Pristatydama svečią, LML pirmininkė prof. Ona Voverienė pagyrė jį už puikiai išmoktą lietuvių kalbą ir įsigilinimą į Lietuvos politiką. Skaityti toliau
O.Voverienė. Trys okupantai siekė Lietuvos be lietuvių (3)
Skelbiame profesorės Onos Voverienės pasisakymą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.
Pirmiausiai nuoširdžiai noriu padėkot konferencijos organizatoriams, nes ji vyksta pačiu laiku. Toliau norėčiau replikuoti Seimo nariui ponui Mečislovui Zaščiurinskui. Tiksliau, atsakyt į jo iškeltą abejonę dėl tautybės Lietuvos dokumentuose rašymo. Štai ką norėčiau pasakyti. XX a. lietuvių tautai buvo paruoštas prūsų likimas. Lietuvių tautos šioje gražioje žemėje neturėjo likt. Skaityti toliau
Dėmesys Lietuvos kaimui (video) (2)
Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje, Seimo III-uose rūmuose 2011 m. spalio 12 d. buvo organizuota konferencija „Tautos ir kultūros gyvybė – Lietuvos kaime“, kurioje dvejuose posėdžiuose perskaityti 9 pranešimai. Konferencijos organizatoriai Mišrios Seimo narių grupės Valstiečiai liaudininkai ir akademinė bendruomenė.
Pirmajam posėdžiui pirmininkavo LR Seimo narė Rima Baškienė ir Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė (viena iš konferencijos iniciatorių), Skaityti toliau
Kaune bus pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga „Tautotyros etiudai“ (0)
Spalio 14 d. 16 val. Kauno Karininkų Ramovėje (Mickevičiaus g. 19) visuomenei bus pristatyta profesorės O.Voverienės naujoji knyga „Tautotyros etiudai“ *.
Ši knyga nebus platinama knygynuose, ją įsigyti bus galima šiame renginyje.
Atsivertę knygą pirmiausia perskaitysime poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: Skaityti toliau