Žymos archyvas: okupantai

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (50)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas (video, nuotraukos) (3)

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. Mauručiuose  ties Kauno ir Prienų rajonų riba, šalia automagistralės „Via Baltica“, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose, Vyties Kryžiaus kavalieriaus, generolo Kazimiero Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.

Atidengus paminklinį akmenį garbės salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai. Pagarbą Lietuvos didvyriui kartu su kariškiais atidavė ir jaunieji Lietuvos skautai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video) (11)

Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“.

Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti. Skaityti toliau

Kaune buvo susirinkę Tauro apygardos partizanai (2)

Susirinkimo pirmininkas d. mjr. Vytautas Balsys ir atkurtos  TA vadas d. kpt. Gediminas Dapkevičius | Z. Tamakausko nuotr.

Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.  Jame dalyvavo  buvę  partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas  Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau

Rusijos valdžia raginama išlaisvinti neteisėtai kalinamą Ukrainos lakūnę N. Savčenko (video, nuotraukos, peticija) (7)

Nadežda Savčenko | facebook.com nuotr.

Kovo 9 d. Rusijos Rostovo srities Donecko teisme, Rusijos pagrobta ir neteisėtai kalinama Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė, Nadija Savčenko tarė paskutinį žodį ir paskelbė, kad toliau tęs sausą bado streiką.

Teismas pranešė, kad nuosprendį lakūnei skelbs kovo 21–22 dienomis ir neleido kalinei susitikti su giminaičiais, Ukrainos konsulu ir Ukrainos gydytojais.

Nuo kovo 3 d. sausą bado streiką vykdanti kalinė tardama baigiamąjį žodį netvardė jausmų. Gimtąją kalba apstulbusiems okupantams ji sviedė tokius žodžius:  „Maidanas Rusijoje bus! Skaityti toliau

A. Račas. Ša, kolaborantai!  (45)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.

Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys) (11)

Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas | Alkas.lt koliažas

Kai kas sako: nejudinkim istorijos, nesigrąžiokim į praeitį, žvelkime pirmyn ir taip konstruokime savo santykius – ir bendruomenėje, ir tarp valstybių. Tai nuolat kartoja lenkų politikieriai, norintys, kad užmirštume praeities nuoskaudas, ypač 1920-ųjų metų Vilniaus krašto okupaciją, ir dabar vienytumės į koaliciją prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, taip tvirtina Kremliaus ideologai, siekiantys, kad neprimintumėme sovietinės okupacijos fakto, nereikalautume atlygio už jos padarytą žalą ir net patariantys užsičiaupti mūsų Prezidentei…

Kur aš taikau? Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

J. Burokas. Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą (12)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Skaityti toliau

D.Varnaitė. Žaliasis tiltas – Lietuvos pergalių simbolis (43)

wikipedia.org nuotr.

Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.

Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo.  Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau

A. Anušauskas siūlo nuimti okupantų ženklus (1)

Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas savivaldybėms pasiūlė „nuimti visus okupantų paliktus ženklus, kurie nėra įrašyti į kultūros vertybių registrus“.

„Rugpjūčio 23 dieną minėsime Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Dabartinės Rusijos agresyvios politikos ir stalinizmo balinimo fone manau, kad reikia patiems dar kartą aiškiai apibrėžti, ką darome su okupantų paliktais ženklais, kuriais reabilituojama stalinizmo politika“, – Skaityti toliau

Seimas paminėjo Pirčiupių kaimo tragedijos 70-ąsias metines (0)

Pirčiupių motina | lt.wikipedija.org nuotr.

Šiandien, birželio 3 d., Seimo posėdyje paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 70-osios metinės. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. „Praėjo dešimtmečiai, tačiau skausmas dėl žiauriai nužudytų nekaltų žmonių niekada neatlėgs. Moterys, vyrai ir pusė šimto vaikų buvo sudeginti gyvi. Šis nepamatuojamas žiaurumas primena mums, kokią didelę kainą mūsų tauta sumokėjo kovodama ir nepasiduodama, ištverdama žudynes, trėmimus, fizinį ir dvasinį genocidą. Atmintyje saugodami ne tik Pirčiupių kaime, bet ir visoje Lietuvoje nukankintų, nužudytų, ištremtų žmonių vardus, branginkime nepriklausomybę ir taiką, galimybę saugiai kurti šalies ateitį“, – kviesdama pagerbti žuvusiuosius tylos minute Seimo posėdyje sakė Seimo vadovė. Skaityti toliau

Okupantai Kryme bando užgrobti Ukrainos karines bazes. Yra žuvusiųjų (4)

RadioSvoboda.org nuotr.

Kovo 18 d. Rusijai galutinai įtvirtinus Krymo aneksiją, okupaciniai šios šalies daliniai pradėjo karinius veiksmus Simferopolyje – atakavo čia įsikūrusią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę –13-tą  fotogranmetrinį centrą. Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad atakos metu vienas Ukrainos karys buvo nušautas tiesioginiu šūviu į širdies sritį, o kiti du buvo sužeisti, vienas šūviais, kitas smūgiuojant lazdomis, armatūra ar kitais daiktais.

Užpuolikai buvo apsirengę Rusijos kariškių uniformomis be skiriamųjų ženklų ir ginkluoti automatais bei snaiperių šautuvais. Skaityti toliau

Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video) (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Kovo 7 d. vakare rusų okupantai įsiveržė į Ukrainos karinio dalinio Nr. 2355 būstinę Sevastopolyjei. Pranešama, kad Rusijos karinės pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį „KamAZ“, taranavo karinio dalinio vartus ir įsiveržė į dalinio, kuriame buvo 100 Ukrainos karių, teritoriją. Antpuolyje dalyvavo apie 40-50  smogikų.

Antpuolio metu ukrainiečių kariniai daliniai užsidarė pastato viduje, o dalinio vadas pradėjo derybas su užpuolikais.

Pranešama, kad šalia karinio dalinio užpuolimo metu budėjo du rusų sunkvežimiai ir buvo susirinkę prorusiški demonstrantai. Skaityti toliau

V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

L.Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį (22)

Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.

Šiuo metu viešojoje erdvėje itin aktualu, populiaru kalbėti tema: ar derėtų leisti parduoti gimtąją žemę užsieniečiams? Šis tekstas nebus, vienas iš tų, pateikiantis vien tik ekonominius, teisinius ar geopolitinius argumentus, už ar prieš. Šiame tekste daugiau bus kalbama apie lietuviškos žemės reikšmę mūsų tautos formavimuisi.

Valstybės viešajame politiniame gyvenime išsiskiria dvi pozicijos: viena siekia inicijuoti referendumą, Skaityti toliau

R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva

1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

Rusijos Dūmos narys: Lietuviai kovojo su rusų užkariautojais? – fašistai! (video) (33)

Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).  Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).

Rusijos Dūmos deputatas, partijos „Jedinaja Rosija“ narys Aleksandras Chinšteinas savo socialinio internetinio tinklo „Twitter“ paskyroje įkėlė nuotrauką iš Silvijos Bednar knygos „Pasaulio vėliavos vaikams“.

Rusijos dūmos narį įsiutino Lietuvos vėliavos spalvų aiškinimas vaikiškoje knygelėje (nuotr. Twitter).

„Užėjau į knygų parduotuvę, o ten prioritetinėje lentynoje guli ši knyga. Pradėjau sklaidyti. Pasirodo, raudona spalva Lietuvos vėliavoje – kraujas, kurį lietuvių tauta praliejo kovodama su rusų užkariautojais“, – rašė deputatas. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (60)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo… (28)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo – LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.

LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo fon Uracho – Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Fridriko Vihelmo fon Uracho (Frydrich Wilhelm von Urach) anūko – antrasis vizitas Lietuvoje.

Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su „šimto dienų valdovo“ palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis Mindaugu II Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui (4)

Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas | © Reuters/Scanpix

Kai Rusija mums sako „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, tai šis kalėjimo berniukų raginimas animacinio katino Leopoldo lūpomis skamba ne ką taikiau negu pliūpsnis aršiausios propagandos iš Kremliaus, na, sakysime, dėl Vilniaus gražinimo Lietuvai 1939 m. spalio 10 d.

„Žmogus be veido“ – kietas vyrukas

(Priminsiu, kad tą dieną Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“. Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas: Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė (21)

Zanavykai paminėjo 40-ąją Kalbos šventę prie Jono Jablonskio muziejaus Rygiškiuose Šakių r.(2012 06 16) G.Zemlicko nuotr.

Straipsnį pradėsiu Mikalojaus Daukšos Postilės prakalboje įrašytais žodžiais, kuriuos kaip maldą kartojome, kai išlikti buvo sunku, kai nepalankiausiomis sąlygomis reikėjo saugoti savo kalbą, kurti literatūrą, iš paskutinių jėgų atsilaikyti prieš klastingiausią prievartą.

Štai ji, toji mūsų malda: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos. Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai (18)

Vytautas V. Landsbergis

Yra istorinių temų, prie kurių nuolat grįšime ir ginčysimės. O ginčų esmė tikriausiai ta, kad skirtinga asmeninė patirtis nulemia ir skirtingą santykį su istorija. Ypač su ta, kurioje teko ir pačiam sudalyvauti. Vienokia yra ir bus Paleckio patirtis, kitokia Ramanauskaitės, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukters.

Jei paklausinėtumėm stribų, kokie motyvai vertė juos kovoti prieš Lietuvos laisvės kovotojus, atsakymai daugeliu atveju turbūt būtų pakankamai motyvuoti bei suvokiami. Antai naujajame J.Ohmano filme „Nematomas frontas“ kalba buvęs NKVD‘istas Skaityti toliau