Žymos archyvas: Nijolė Marcinkevičienė

Romuvos mokykloje vyks užsiėmimai, skirti baltų laidojimo apeigoms (1)

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vasario 26 d., sekmadienį, 10.30 val. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose (Antakalnio g. 25, Vilniuje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų laidojimo apeigoms.

Mokyklos lankytojai išgirs dvi paskaitas. Etnologė, laidotuvių papročių tyrinėtoja Nijolė Marcinkevičienė pasidalins savo etnografinių ekspedicijų duomenimis „Etnografiniai laidojimo papročiai Lietuvoje“. Inija Trinkūnienė papasakos apie Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atliekamas laidojimo apeigas pagal baltų papročius. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Žiogelių Balčiai (0)

Danutė Balciute ir Vytautas Balcius. 1959_asmen.nuotr

1978 m. režisierius Arūnas Žebriūnas su Lietuvos kino studijos kūrybine grupe pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką sukūrė vaidybinį filmą „Riešutų duona“. Filmuota ir sename Žiogelių kaime netoli Druskininkų. Pagrindinio veikėjo Andriaus Šato tariama gimtine tą vasarą tapo Vinco Balčiaus sodyba. Filmas laikomas pirmąja lietuvių tragikomedija, o reali šeimos, gyvenusios šioje sodyboje, istorija – tikra drama, jei ne tragedija. Apie tai papasakojo šios sodybos šeimininkė, Balčių vaikaitė Danutė Balčienė (Balčiūtė). Skaityti toliau

Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)

LK_2016

Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.

Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau

Vėlinės (1)

Margionių kaimo kapinėse, Varėnos r. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Vėlinės – mirusiųjų, esančių šalia mūsų, diena. Nagrinėjant šią temą tinka kalbėti apie mus, mirtį, apie vėlių gyvenimą ir dar daug ką.

Kas gi ta mirtis ir pomirtinis gyvenimas…

Formaliai, mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo apykaita. Žmogaus gyvenime vienintelis tikras dalykas yra tas, kad jis mirs. Kada – neaišku. Mūsų tautosakoje labai gerai žinomos sakmės apie laikus, kai žmogus žinojo savo mirties datą ir turėjo galimybę savo gyvenimu užsitarnauti lengvą ar sunkią mirtį. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)

Kūčių stalas su avižų kisieliaus dubeniu | N. Marcinkevičienės nuotr.

Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.

Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių

Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau

Kviečia pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“ (0)

Kovo 30 d., šeštadienį, 15 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) svečiuosis etnologė Nijolė Marcinkevičienė (Vilnius), kviečianti klaipėdiečius į pokalbių popietę „Mūsų Velykų stalas“. Renginys skirtas norintiems daugiau sužinoti apie Velykų stalo dengimo tradicijas, apeiginius valgius, tradicines puošmenas, išvysti senovinį sviesto mušimo procesą bei išmokti pasigaminti sviestinį avinėlį.

Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė teigia, kad mes, lietuviai, tebesaugome „idealistinį“ požiūrį į stalą. Širdy tebelaikome jam skirtą centrinį aukštą statusą namų erdvėje –  iki šių dienų stalas išliko svarbiausių apeigų  vieta, ar tai būtų mirusiojo minėjimas, ar jaunųjų užsveikinimas, ar bendras kalėdaičio valgymas, ar pasidalinimas šventintu Velykų margučiu. Skaityti toliau

„Lietuvių tradicinės vestuvės“ Vilniaus knygų mugėje (0)

Lietuvių tradicinės vestuvės (knygos viršelis) Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Litexpo parodų rūmų Konferencijų salėje 5.1 vyks Lietuvos liaudies kultūros centro išleisto filmo „Lietuvių tradicinės vestuvės“ ir kalendoriaus „Lietuvių tautinis kostiumas“ pristatymai. Jau dešimtame serijos „Gyvoji tradicija“ filme atkuriamos XIX a. pab. – XX a. pr. įvairių Lietuvos regionų vestuvių apeigos, tautosaka, išryškinami svarbiausi jungtuvių veikėjai. Renginyje dalyvaus etnologė Nijolė Marcinkevičienė, režisierius Juozas Javaitis, vestuvių fragmentą parodys folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“. Taip pat žiūrovams bus pristatytas 2011-2012 metų kalendorius „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“. Renginyje kostiumai bus parodyti gyvai akcentuojant jų dėvėseną skirtingu metų laiku, juos apibūdins menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė ir kostiumų dizainerė Danutė Keturakienė.

Tą pačią dieną 17 val. Vaikų salėje vyks tradicinių šokių rinkinio „Šoks broliukai šokinį“ pristatymas-vakaronė. Keturiose vaizdo plokštelėse nufilmuoti geriausių folkloro kolektyvų atliekami įvairių Lietuvos regionų šokiai. Mugės lankytojus pavakaroti kvies, gražius lietuviškus šokius rodys, naujų šokių mokys folkloro ansambliai „Nalšia“, „Poringė“, „Radasta“ ir jų vadovė Audronė Vakarinienė. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.Kalėdos – metas, kai į mus vėl atsigręžia motulė Saulė. Prasiveria Dangaus langai ir, stebuklinės šviesos paviliota, per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, geležiniais ratais, šilko botagais atvažiuoja Kalėda, atvežanti lašinių paltis, dešrų kartis, mergoms bielynas, riešutų maišelius, aukso kupkus, sidabro žiedus… Kalėdos dovanos – visa, kas žmogų padaro tikrai laimingą: sveikata, linksmybė, meilė, sotumas… Šventė!

Archyvinė tautosaka, nors ir menku aidu, vis dar atsiliepia vyresniųjų prisiminimuose: „Kap šara gudyna, Skaityti toliau