Žymos archyvas: netektis

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

Bus paminėtas garsaus etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio K. Kalibato atminimas (nuotraukos) (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Jau artėja mėnuo, kai vasario 25 d. netekome Kazimiero Kalibato. Jis buvo talentingas violončelės pedagogas, išugdęs gausią talentingų muzikantų kartą. Dar labiau jis išgarsėjo šalia savo profesinės veiklos įsitraukęs pats ir kitus įtraukęs į folklorinę veiklą Lietuvos etninei kultūrai stiprinti. Siekdamas įgyvendinti savo tikslą, jis sukūrė labai daug folklorinių ansamblių, rengė  ir pats dalyvavo ne vienoje kraštotyros ekspedicijoje, padėdavo kitiems vadovams, kūrė folkloro gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių bendruomenę. Skaityti toliau

Anapilin iškeliavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Gediminas Ruzgys (3)

Gediminas Ruzgys | kam.lt, G. Maksimovič nuotr.

Eidamas 95-sius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis, Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas, dimisijos vyresnysis leitenantas, LLKS narys, architektas Kazimieras Gediminas Ruzgys.

Kazimieras Gediminas Ruzgys gimė 1920 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Nuo 1930 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Aktyvus sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė skautų draugijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo draugovės adjutantas. Skaityti toliau

Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas (0)

Juozapas Girdzijauskas (1935-2015)

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Simučio (video) (5)

Liudvikas Simutis  | R.Kaminsko nuotr.

Vakar, lapkričio 4 d., mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis. L. Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d.  Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje.

1955 metais L. Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje.

1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Skaityti toliau

Maskvoje mirė disidentė Valerija Novodvorskaja (video) (0)

Valerija Novodvorskaja | wikipedia.org nuotr.

Liepos 12 d. 19:05 val. Maskvoje eidama 65-uosius metus mirė garsi visuomenės veikėja, žmogaus teisių gynėja ir disidentė, nepriklausoma žurnalistė, partijos „Demokratinė sąjunga“ („Demokratičeskij sojuz) įkūrėja. Valerija Novodvorskaja.

Lifenews.ru pranešė, kad ji mirė nuo infekcinio-toksinio šoko. Liepos 11 d. ji buvo paguldyta į Maskvos 13-osios klinikinės ligoninės reanimacijos skyrių. Į ligoninę ji buvo atvežta dėl aukštos temperatūros ir stipraus skausmo kairėje kojoje. Jai buvo nustatytas išplitęs pūlinys, vadinamoji flegmona. Pasak Valerijos artimųjų jau prieš pusmetį sužeistą koją ji bandė gydytis pati Skaityti toliau

Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui (3)

Jonas Trinkūnas

Sausio 21 d. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškia nuoširdžią užuojautą dėl Lietuvos Romuvos Krivio, etnologo, folkloristo Jono Trinkūno mirties jo artimiesiems, draugams ir bendražygiams ir šią sunkią liūdesio valandą palinkėjo stiprybės visiems Velionį pažinojusiems asmenims.

Seimo Pirmininkė pabrėžė svarų J.Trinkūno indėlį į etnokultūros ir tautiškumo puoselėjimą. Priminusi, kad  dirbdamas Vilniaus universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriuje, Pedagoginiame universitete Skaityti toliau

Netekome didžio kino meistro Arūno Žebriūno (video) (1)

Arūnas Žebriūnas (1930-2013)

Netekome didžio kino meistro, nacionalinės premijos laureato, režisieriaus, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Arūno Žebriūno, informuoja LRT televizija. Didžiąją gyvenimo dalį skyręs kinui, A.Žebriūnas išgarsėjo kaip menininkas, sugebėjęs sovietmečiu išvengti griežtos cenzūros rankos ir gvildenęs žmogui artimas temas.

Dėl režisieriaus A. Žebriūno mirties užuojautą pareiškė šalies vadovė D.Grybauskaitė ir Premjeras A.Butkevičius.

Režisierius lietuvių kine pasirodė 6-ajame dešimtmetyje. Prieš daugiau nei 50 metų Dailės institute baigęs architektūrą, Skaityti toliau

Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai) (0)

Vytautas Vilimas Skripka (1943 - 2013) | A.Žižiūno nuotr.

Eidamas septyniasdešimtuosius metus Vilniuje netikėtai mirė poetas Vytautas Skripka.

Vytautas Skripka gimė 1943 metų gegužės  20 dieną Laičiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje, 1962 metais baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku. Vėliau Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene“.

Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1960 metais, o debiutavo 1969 metais poezijos rinkiniu „Dangiškos eglės“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pavasaris ir mirtis (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt-nuotr.

Netikėtu šilumos gūsiu kvėptelėjęs pavasaris atnešė ne tik vilties ir atsinaujinimo pojūtį, bet ir skaudžią netektį. Iš gyvenimo pasitraukė garsus aktorius Vytautas Šapranauskas. Iškreipta gyvenimo grimasa: kuo žmogus žinomesnis, kuo jis daugiau žinomas publikai ir rodosi ant aukšto visuomenės pjedestalo, tuo jo netektis ar tragedija yra svarbesnė? Taip, tai klausimas mums, kurie nuolat lydime Anapilin savo artimuosius ir visai nežinomus žmones – nuo kaimo močiutės – vargo pelės, iki visos tautos švyturių.

Vytautas mus linksmino, juokino, vieni jį smerkė, kiti kvatojosi iš jo sąmojo, neretai nusileidžiančio žemiau bambos, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. In Memoriam Sąjūdžio Dainiui Justinui Marcinkevičiui (video) (1)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

2011 vasario 16-tąją Lietuvos laisvės atgavimo dieną Lietuva neteko poeto, dramaturgo, prozininko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario ir savo didžiojo XX a. Lietuvos laisvės kovų Šauklio ir Dainiaus Justino Marcinkevičiaus.

Mus gimusius ir augusius pavergtoje sovietinėje Lietuvoje Justino Marcinkevičiaus žodis lydėjo nuo mokyklos suolo iki žilo plauko. Mes visada žinojome, kad greta svetimųjų trypiamos Lietuvos, suvaržytos mūsų gimtosios kalbos ir dvasios, šalia mūsų visų nuoskaudos, skausmo ir liūdesio yra Žmogus, kurio žodis mūsų Skaityti toliau