Žymos archyvas: netektis
Pro memoriam Jurui Požėlai (video) (0)
Skiriama Juro Požėlos (1982 04 12 – 2016 10 16) 35–osioms sukaktuvėms
Šiandieną pakelkime taures už ramybę,
Uždekime atminties žvakelę ir pabūkime daruge,
Prisiminkime tuos, kurių jau mūsų gyvųjų tarpe nėra…
Liko, nebaigti rašyti rankraščiai, neperskaityti ir neatsakyti laiškai,
Liko neišsakytos mintys ir nebaigti darbai,
Liko tik atminimas šviesus ir nusidriekę į amžinybę takai… Skaityti toliau
Mirė sąjūdininkas, mokslininkas prof. V. Nezgada (2)
Kovo 14 d. mirė buvęs Lietuvos sąjūdžio Kauno V tarybos pirmininkas, inžinierius, išradėjas, mokslininkas, visuomeninkas, profesorius Vytautas Nezgada.
Sunkią netekties valandą velionio šeimas ir visiems artimiesiems bei bendražygiams pareiškė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdyba ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba. „Tegul Vytauto patrotiškumo, pilietiškumo tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje“, – rašoma užuojautoje.
Prof. habil. dr. Vytautas Nezgada gimė 1930 02 16 Rėčiūnų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Skaityti toliau
I. Strazdauskaitės artimieji dėkoja Lietuvos žmonėms ir pareigūnams (0)
Kovo 16 d. Alkas.lt gavo Ievos Strazdauskaitės artimųjų laišką kuriame jie išreiškia padėką visiems padėjusiems ieškoti dingusios Ievos, užjautusiems ir palaikiusiems juos šiuo labai sunkiu metu.
Skelbiame laišką:
„Tūkstančių Lietuvos žmonių pagalba, operatyvus šimtų pareigūnų darbas ir jų bemiegės naktys, deja, negalėjo išsaugoti mūsų Ievos gyvybės. Skaityti toliau
Mirė Vydūno gyvenimo liudytoja, jo krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė (video) (0)
Vasario 1 d., eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė, Vydūno krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė.
G. Venclauskaitė gimė 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1930-1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą. 1934–1941 m. dirbo Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. – Teisingumo komisariato Notariato skyriaus viršininke, 1941–1944 m. – advokate Žemaičių Naumiestyje. 1944–1947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki 1981 m. – advokatė Šiauliuose. Skaityti toliau
Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)
Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“
Laisvo žodžio skonis
V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau
R. Stankevičius. Nusilenkimas V. Bložei (video) (0)
Sausio 3 d. poeto Vytauto Bložės kūnas iš Kauno, kur buvo pašarvotas, bus atvežtas į Vilnių ir 14 valandą laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, šalia žmonos, šviesaus atminimo poetės Nijolės Miliauskaitės.
***
Paskutinės ką tik pasibaigusių metų dienos šventiškumą ūmai aptemdė liūdna žinia – netekome vieno paskutiniųjų Lietuvos poetų, prie kurio vardo be jokių išlygų dera tokie iškilūs žodžiai kaip „legendinis“, „poezijos didmeistris“, Skaityti toliau
Netekome kompozitoriaus ir pianisto J. Andrejevo (video) (0)
Lapkričio 29 dieną po sunkios ligos mirė žymus kompozitorius, pianistas, pedagogas prof. Julius Andrejevas.
Julijus Andrejevas (g. 1942 m. sausio 7 d., Kaune) Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) baigė Aldonos Dvarionienės fortepijono (1965) ir Eduardo Balsio kompozicijos (1971) klases. 1964–2011 su pertraukomis dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, nuo 1965 m. (su pertrauka 1991–1998) dirbo LMTA (nuo 1989 – docentas, nuo 2010 – profesorius). 1974–1982 Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė (0)
Lapkričio 27 d., eidama 78-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė.
N. Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 m. birželio mėnesį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 m. grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą.
1966 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), operos ir kamerinė dainininkė – dainavimo pedagogė. Skaityti toliau
Netekome aktyvios Mažosios Lietuvos tyrinėtojos Irenos Skomskienės (0)
Lapkričio 16 d. ligoninėje mirė aktyvi Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė, Liudviko Gedimino Rėzos kūrybos tyrėja, lietuvių liaudies mitologinių dainų nagrinėtoja, muzikos istorikė ir choro dirigentė SKOMSKIENĖ Irena-Ramutė. Atsisveikinimas su ja – Laidojimo namuose šalia Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios (Viršuliškės). Laidojimas – šeštadienį Karveliškių kapinėse.
Irena Skomskienė mirė eidama 80-tuosius metus. Ji buvo kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos pirmininkė, išvykų į Karaliaučiaus kraštą organizatorė, daugelio publikacijų šio kompozitoriaus V. Jakubėno ir Mažosios Lietuvos šviesuolio L. Rėzos temomis. Skaityti toliau
Mirė grafikas Valerijonas V. Jucys (0)
Spalio 19 d. netekome ekslibrisų kūrėjo ir parodų rengėjo, knygų iliustratoriaus, grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930 12 18 – 2016 10 19).
Valerijonas Vytautas Jucys gimė 1930 m. Skuodo rajono Truikinų kaime. 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą, grafikas. Per savo kūrybos metus iliustravo 13 knygų, pavyzdžiui, N. Bualo „Poezijos menas“, L. Janušytė „Taškai ir daugtaškiai“. Apipavidalino per 40 įvairių leidinių, pavyzdžiui, „Pirmieji Vilniaus litografų darbai“ Vilnius, 1982; J. Užurka „Karaliaus karūna ir mirtis“ Vilnius, 1999; „Kietuvių dvasininkai kūrėjai“ Vilnius, 2000 ir kt. Skaityti toliau
Tarnyboje žuvusio pareigūno šeimos nariams paskirta 10 metų atlyginimo dydžio kompensacija (1)
Baigtas tarnybinis patikrinimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo tarnyboje žuvusiam Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui Liudui Šimkui. Žuvusio pareigūno šeimos nariams (žmonai, tėvams ir 2 vaikams) lygiomis dalimis bus išmokėta 102 614,40 eurų dydžio kompensacija.
Vidaus tarnybos statutas numato, kad kompensacija mokama tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, Skaityti toliau
Mirė garsus Lenkijos kino režisierius Andžejus Vaida (0)
Spalio 10 d., sekmadienio vakarą mirė vienas žymiausių Lenkijos teatro ir kino režisierių Andžejus Vaida (Andrzej Wajda), pranešė laikraščio „Gazeta Wyborcza“ interneto svetainė. Režisieriui buvo 90 metų.
Režisierius mirė ligoninėje. Remiantis nepatvirtintais pranešimais, A. Vaida mirė nuo plaučių funkcijos nepakankamumo.
Per 60 kūrybos metų režisierius sukūrė daugiau nei 40 vaidybinių filmų. Daugelį filmų, tokių kaip „Kanalas“, „Žmogus iš marmuro“, „Žmogus iš geležies“ ir „Katynė“, režisierius sukūrė įkvėptas karo siaubo ir komunistinio laikotarpio. Skaityti toliau
Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)
Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.
Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje. 1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau
Mirė docentas Jonas Pranas Banys (0)
Birželio 12 d., eidamas 85-us metus, mirė žinomas Lietuvos matematikas, fizikas, ilgametis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) prorektorius, buvusio Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas doc. Jonas Pranas Banys.
J. P. Banys gimė 1932 m. spalio 10 d. Jurbarko rajono Rimšų kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Eržvilko vidurinėje mokykloje. 1956 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Baigęs universitetą, Skaityti toliau
Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1)
Gegužės 28 d. po sunkios ligos mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1993–2016). Trisdešimtuosius savo gyvenimo „Skamba skamba kanklius“ Gintautas regės jau iš anapusybės. Dideles kančias iškentęs ir alinančius skausmus patyręs, šis nuostabus žmogus, didelis tautos patriotas ir puikus muzikantas mirė turėdamas tik 52 metus.
„Nenutrūkstančiame „Skamba skamba kanklių“ šventės šurmulyje šoksime ir dainuosime ir iki pat uždarymo būsime visai šalia Gintauto. Elgsimės kaip senovės baltai, šokę ir dainavę, kai žmogus užbaigia kančių kelią, o verkę, kai gimęs Skaityti toliau
Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)
Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.
A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau
Mirė pirmasis Karinių jūrų pajėgų vadas R. S. Baltuška (1)
2016 m. balandžio 9 d. eidamas 79-uosius metus po sunkios ligos mirė admirolas Raimundas Saulius Baltuška, kuris Lietuvos kariuomenės istorijoje bus vadinamas pirmuoju Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės vadu.
Jis buvo iki sielos gelmių jūrininkas ir jūrų istorijos mylėtojas, nuoširdžiai ir atkakliai kovojęs už Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą.
Į Lietuvos kariuomenę Raimundas Saulius Baltuška atėjo tarnauti kaip savanoris 1992 m. ir buvo paskirtas tais pačiais metais įsteigtos Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės, vėliau tapusios Lietuvos karinių jūrų pajėgomis, vadu. Skaityti toliau
Mirė garsus baltistas Alfredas Senas (video) (0)
Kovo 8 d. eidamas 84-uosius metus mirė lietuvių–šveicarų kilmės JAV mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-o amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn).
A. Senas gimė 1932 m. balandžio 12 dieną, o jo tėvas – taip pat garsus baltistas, filologas, leksikografas šveicarų kalbininkas prof. Alfredas Senas (1899–1978 m.). A. E. Seno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė.
Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. A.E. Sennas gimė jau JAV, Medisono mieste. Augęs lietuviškai kalbančioje šeimoje, vėliau savo mokytojais turėjo Vincą V. Krėvę-Mickevičių bei Antaną Salį. Skaityti toliau
Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs (1)
Kovo 5 d. eidamas 88-tus metus mirė garsus kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras Aloyzas Vidugiris (1928 12 25–2016 03 05).
1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1954 m. iki 2001 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju.
Vadovaujamas akademiko Boriso Larino, apgynė daktaro (tuo metu – filologijos mokslų Skaityti toliau
Mirė dirigentas Saulius Sondeckis (3)
Mirė profesorius, dirigentas ir orkestrų vadovas Saulius Sondeckis (1928 10 11–2016 02 03), maestro buvo 87 metai.
Saulius Sondeckis gimė ir mokėsi Šiauliuose, studijavo Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje ir Maskvos konservatorijoje.
Iki 2004 m. vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui, kurį subūrė 1960 m. Vėliau buvo kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ kviestinis dirigentas, Baltijos kamerinio orkestro vadovas. Maestro buvo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais bei visa eile kitų Lietuvos ir užsienio šalių įvertinimų. Skaityti toliau
Į amžinybę iškeliavo aktorius Antanas Žekas (0)
Eidamas 85-uosius metus vėlyvą šeštadienio vakarą į amžinybę iškeliavo teatro aktorius, poetas, prozininkas ir dramaturgas Antanas Žekas. Menininkas, Žmogus… Visas gražiausias gyvenimo etapas prabėgo Kaune, kuriant Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Daugiau nei šimtas vaidmenų teatre ir televizijoje, aštuonios knygos. Kolegų ir amžininkų širdyse Jis išliks kaip jautrios širdies bičiulis bei šmaikštaus žodžio virtuozas.
Antanas gimė 1931 m. gegužės 17 d. Kėdainių apskrityje, Šėtos valsčiuje, Kirdeikių kaime ūkininkų šeimoje ant Obelies upės kranto. Skaityti toliau
Netekome armonikieriaus Gedimino Giriūno (video) (0)
Gaila, bet vis daugiau vyresniosios kartos talentingų muzikantų mus palieka. Lapkričio 27 dieną netekome garsaus armonikieriaus, veterinarijos gydytojo, biomedicinos mokslų daktaro Gedimino Giriūno.
Dar pirmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga velionis Gediminas gerą pusdienį grojo Vilniaus karininkų ramovėje, su nuotaikingais maršais pasitiko Krašto apsaugos ministrą, džiaugėsi iš LKVĮKR folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovės Laimos Purlienės gavęs Rokiškio krašto valso „Svajonėlė“ natas, sakė, kad išmoks ir gros jį ansamblio programose ir festivalyje Utenoje, nes jam didelis džiaugsmas groti savo gimtojo Rokiškio krašto melodijas. Jis turėjo daug svajonių, rengėsi groti „peterburgskų“ armonikų festivaliuose, svajojo apie susitikimus su kitais šio instrumento muzikantais.
Socialiniai darbuotojai palikti likimo valiai (0)
Šiomis dienomis visa Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojų bendruomenė išgyvena skaudžią netektį. Pirmą kartą šalies socialinio darbo istorijoje darbo vietoje tragiškai žuvo darbuotojas – tai Kelmės rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo padėjėja.
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai uždegė žvakutes ir tylos minute pagerbė Kražiuose tragiškai žuvusią socialinę darbuotoją. Skaityti toliau
Šiandien mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė (video) (2)
Šiandien, spalio 8 d. eidama 89-uosius mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė.
G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., jos tėvai – tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.
1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.
1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. Skaityti toliau
Alkas.lt redakcija ir Tautininkų sąjunga reiškia užuojautą T. Baranauskui netekus tėčio (1)
Alkas.lt redakcija ir Tautininkų Sąjunga reiškia užuojautą Alkas.lt redaktoriui, Tautininkų Sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio tarybų nariui, istorikui Tomui Baranauskui skaudžią valandą, rugpjūčio 1 d., po sunkios ligos, mirus tėčiui – Gediminui Augustinui Baranauskui (1939–2015).
Laidotuvės vyks rugpjūčio 4 d., antradienį. Velionis pašarvotas Anykščių laidojimo namuose (Vilniaus g. 27). Atsisveikinimas nuo 10 val. Palaikai išnešami 13 val. Laidojama bus senosiose Anykščių kapinėse. Skaityti toliau
Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1)
Liepos 12 dieną mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius emeritas, kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.
V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje (dabar Jurbarko r.). 1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo Skaityti toliau
Alkas.lt redakcija ir Tautininkų sąjunga reiškia užuojautą T. Baranauskui netekus mamos (4)
Alkas.lt redakcija ir Tautininkų Sąjunga reiškia užjaučia Alkas.lt redaktoriui, Tautininkų Sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio Tarybų nariui, istorikui Tomui Baranauskui sunkią valandą, mirus mamai Valerijai Baranauskienei (1938–2015).
Velionė pašarvota Anykščių laidojimo namuose, Vilniaus g. 13. Lankymas šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val.
Laidotuvės vyks šeštadienį, urna išnešama 13 val. Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (0)
Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis.
J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas.
1957-1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969-1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi.
1988 m. aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Skaityti toliau
Vilniuje mirė mokslų daktaras, kultūrologas, politinis ir visuomenės veikėjas, profesorius Vytautas Jakelaitis (1)
Gegužės 2 d. po sunkios ligos Vilniuje mirė mokslų daktaras, kultūrologas, politinis ir visuomenės veikėjas, profesorius Vytautas Jakelaitis.
Vytautas Jakelaitis gimė 1928 balandžio 13 d. Vičiūnuose (dabar – Kauno miestas), visą gyvenimą paskyrė Lietuvos kultūrai, 1953-1957 m. buvo Liaudies kūrybos namų direktorius, 1958-1973 m. ėjo kultūros ministro pavaduotojo pareigas, Skaityti toliau
Lietuvos draugai, Leningrado Tarybos deputatai pareiškė užuojautą dėl R. Ozolo mirties (0)
Balandžio 6 d. po sunkios ligos mirus Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui, filosofui Romualdui Ozolui, Alks.lt redakciją pasiekė 1991 metų sausyje į Vilnių Sąjūdžio ir Lietuvos politiškai paremti atvykusių Leningrado Tarybos deputatų užuojautą.
XXI-ojo šaukimo Leningrado Tarybos deputatai Vinikovas Aleksandras Jakovlevičius (Винников Александр Яковлевич) ir Nesterovas Jurijus Michailovičius (Нестеров Юрий Михайлович) užuojautoje rašo: Skaityti toliau
