Žymos archyvas: naujį metai

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga (video) (8)

prezidente_kaledos 2012

Mieli Lietuvos žmonės,

į istoriją nueina dar vieneri metai, kai mūsų valstybė toliau brendo ir stiprėjo. Kai visi drauge siekėme prasmingų permainų ir naujų tikslų.

Su didelėmis viltimis žengiame į Naujuosius metus.

Gerai žinome, kiek daug turime nuveikti, kad kiekvienas savo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai, tradicijos ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Supleškinsi Blukį – atsikratysi blogybių ateinantiems metams! (11)

blukis

Gruodžio 27-ąją, 12 val., trečiąją Kalėdų – Ledų – dieną, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyks blukio deginimo apeiga.

„Vilksim ir deginsim blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų… Dainuosim, šoksim, vaišinsimės ir, jei gamta leis, visaip žiemiškai pramogausim! Neatvyksit – blogybes Naujiesiems išsaugosit…“ – kviečia tradicinės Kalėdinės šventės rengėjai.

Kas yra blukis? Ir kodėl jį lietuviai degindavo?

Blukis – tai rąstigalis, trinka, kaladė ar kelmas. Jis simbolizuoja senuosius metus, senas bėdas, pyktį, nuoskaudas, pavydą, vargus. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Viduržiemis – laiko virsmas į vasarą (12)

wikipedia.org nuotr.

Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena.  Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.

Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Skaityti toliau

LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! (0)

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės (12)

Su zodiakiniu Vandenio žvaigždynu siejamas žirgo vaizdinys. Atvaizdas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto išteklių, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.

Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Skaityti toliau