Žymos archyvas: Nalšia

Palanga kviečia švęsti Jurgines – savaitgalį kurorte skambės dainos (dienotvarkė) (1)

Palanga.lt nuotr.

Savaitgalį Palangoje skambės dainos – iš visos Lietuvos ir net iš Londono į kurortą suvažiavę folkloro kolektyvai pakvies palangiškius ir miesto svečius drauge ieškoti šv. Jurgio rakto – Palanga švęs Jurgines.

Jurginėms skirta šventė „Jurgi, paimk raktus“ – tradicinis Palangos renginys, į pavasariškas linksmybes įtraukiantis tiek jaunus, tiek ir vyresnius. Šiais metais Jurginės kurorte ypatingos – 25-osios. O ir šventės diena – šeštadienis – šįkart sutampa su tikrosiomis Jurginėmis, kasmet minimomis balandžio 23 d. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais (0)

Lino verdenė | Z. Zanevskij nuotr.

Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Skaityti toliau

Sirvėdos regioniniame parke galima pasivaikščioti Baltų mitologiniu taku (0)

VSTT nuotr.

Atvykusius į Sirvėtos regioninį parką, direkcija nuo gruodžio 11 dienos pakvies aplankyti naujai įrengtą pažintinį gamtos taką, kurio tema – baltų mitologija. Einant taku galima bus pamatyti 17 skulptūrų, kuriose pavaizduotos senosios baltų dievybės – Perkūnas, Žemyna, Medeina ir kt. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Skulptūras kūrė žinomi Lietuvos menininkai.

Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi mitologinė.  Skaityti toliau

Smulkiųjų kunigaikščių epocha (video) (21)

Tomas Baranauskas

Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių. Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus.  Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais. Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Skaityti toliau

Sirvėtos regioninis parkas kviečia į naują lankytojų centrą (0)

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Sirvėtos regioninis parkas, išsidriekęs Švenčionių ir Ignalinos rajonuose, nuo šiol turės naują lankytojų centrą su įdomia modernia ekspozicija apie parko gamtos ir kultūros vertybes. Pagrindinė ekspozicijos tema – „Mitologija“, kadangi  šis kraštas garsėja legendomis, beveik apie kiekvieną įdomesnį medį, kalvą ar ežerą yra sukurta mitų…

Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją. Sakmėse minimos regioninio parko Skaityti toliau

Sirvėtos regioninio parko mitai (4)

Bėlio ežeras irgi apipintas legendomis

Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją.

Sakmėse minimos Sirvėtos regioninio parko vietovės, jų vardų kilmė. Jose vykstančiuose senovės įvykiuose, veikėjų veiksmuose ar žodžiuose slypi iš gilios praeities atėjusios vertybės, gyvenimo būdas, požiūris į gamtą, kurios prieglobstyje žmogus tebegyvena ir šiandien… Skaityti toliau

T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas (1)

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau