Žymos archyvas: musulmonai

Feisbukas cenzūruoja islamą kritikuojančius asmenis, bet neliečia „Islamo valstybės“ rėmėjų (4)

atlantico.fr nuotr.

Socialinio tinklo Facebook grupės, skirtos musulmonų seksualinių nusikaltimų aukoms, kūrėjai 30 dienų buvo atimta galimybė naudotis tinklu po to, kai ji grupėje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame žiniasklaida kritikuojama dėl to, kad rašo vien apie islamofobiją ir yra linkusi nutylėti islamistinį terorą.

Toni Bugle, grupės Motinos prieš radikalų islamą ir šariatą įkūrėja, kelias paskutines savaites praleido remdama musulmonų persekiojimo aukas, tarp jų moteris, bėgančias nuo islamiškų santuokų bei mergaites, patyrusias grupinius musulmonų gaujų išprievartavimus. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar religijos skatina terorizmą, ar kuria žmogiškumą? (42)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Pasaulį vis labiau neramina teroristiniai veiksmai, atliekami religijos vardu. Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie vis naujus išpuolius. Visus sukrėtė ir kunigo nužudymas bažnyčioje Prancūzijoje. Galime tik ramintis, kad pas mus tokie konfliktai nekyla ir, viliuosi, artimiausiu metu neįvyks. Tačiau šiomis karštomis dienomis pasigilinkime bendrai į religinės pakantos esmę. Pas mus tikrai nesigriebiama nei šautuvų, nei peilių dėl savo religinės „tiesos“ įrodymų, bet minties lygmenyje tos tikrosios pakantos kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią pasaulėžiūrą tikrai pritrūksta. Kai kurie krikščionys su didžiausia pagieža atsiliepia apie Skaityti toliau

V. Bernotas. Kaip feministės po musulmonų kojomis puolė (2)

vilius-bernotas-propatria-lt-nuotr

Kairuoliškoje mintyje ir jai būdingame kultūrinio bei socialinio gyvenimo supratime esama vidinio konflikto. Tai galima pastebėti nagrinėjant iš pažiūros viena kitai neprieštaraujančias idėjas, kurios remiasi liberalizmui ir marksizmui būdingomis prielaidomis. Vienas iš prieštaravimų iškyla pradėjus analizuoti multikultūralizmo ir feminizmo idėjas.

Feminizmas

Feminizmas dažniausiai apibrėžiamas kaip judėjimas, kurio apologetai siekia lygių moterų ir vyrų teisių. Kaip ir kitos kairiosios idėjos, feminizmas remiasi prielaida, jog individai yra absoliučiai laisvi ir lygūs, tačiau Skaityti toliau

V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)

vytautas-sinica-ausra-pl-nuotr

„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.

Multikultūralizmo spindesys ir skurdas

Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau

Latvijoje siekiama musulmonėms viešose vietose drausti dėvėti veidą dengiančius rūbus (2)

„Wikipedia“ nuotr.

Latvijos teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas pranešė, kad šalyje esančioms musulmonėms viešose vietose bus draudžiama dėvėti tradicinius veidą dengiančius drabužius.

Kaip LNT televizijai aiškino ministras, buvo rinktasi iš dviejų variantų. Vienu buvo siūloma įteisinti draudimą tam tikrose įstaigose, o kitu – apskritai viešose vietose. Pasirinktas pastarasis.

Siūlymui dar turi pritarti Latvijos vyriausybė. Skaityti toliau

R. Navickas. Smagus arabiškas „žaidimas“ Tacharruš jau Europoje. Taip vadinamas kolektyvinis moterų prievartavimas viešose vietose (38)

Blogeris ZeppelinusPo Kelno naujametinės nakties sekso skandalo kai kurie apžvalgininkai, konspirologinio mąstymo pakastomis smegenimis, puolė ieškoti – tai kas gi liepė „pabėgėliams“ eiti į miesto centro aikštę ir ten puldinėti bei prievartauti vietines moteris? Tolerantiškieji mąstytojai karštligiškai kūrė fantastines versijas apie dešiniuosius radikalus, baisiuosius nacionalistus, Putino ranką, etc, etc.

Ir labai nenorėjo girdėti minimaliai nusimanančių žmonių balsų, jog ta pramoga tėra palyginus nesena arabų pasaulio tradicija. Gimusi vadinamojo „arabų pavasario“ eigoje, kuomet miestų centruose susirinkusių minių dalyviai suprato, jog gali NEBAUDŽIAMAI prievartauti ir žaginti jų tarpe atsidūrusias moteris. Tiek vietines, tiek užsienietes. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl mus lengva apgaudinėti net dėl šeimos ir valstybės sąvokų? (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas Seime 2015 lapkričio 30 d. vykusioje konferencijoje „Šeima ir valstybė“.

Susirinkome tie, kurie neturime vienas kitą įtikinėti dėl šių sąvokų.

Gerb. kunigas Vitalius Mockus (Lietuvos stačiatikių bažnyčios kancleris) atkreipė dėmesį į tai, kad daliai visuomenės gali tekti apsispręsti, ar vykdyti atitinkamus įstatymus. Gerb. Rolandas Paksas klausia, ar Lietuvos tėvai dar yra pajėgūs atsispirti valstybei? Skaityti toliau

O. Strikulienė. Žudynės niekad nesibaigs, jei patys žudysim (8)

Majid/Getty Images nuotr

Be abejo, baisiausias savaitės įvykis – teroristų suorganizuotos negirdėtos žudynės Paryžiuje ir po jų sekę atsakomieji prancūzų bombardavimai. Sunaikinę vieną „Islamo valstybės“ vadavietę bei kelis ginklų sandėlius. Tik ar sandėliukų bombardavimas, nesvarbu, koks įnirtingas, gali apsaugoti nuo naujų džihadistų išpuolių?

Smūgis – atsakas. Vėl smūgis – vėl atsakas. Naujas bėglių srautas – naujas priėmimas. Tai jau tampa monotonija. Užtruksiančia gal 20 metų. Kol per Turkiją ir Balkanus atbėgs ir „Islamo valstybės“ prezidentas su savo svita. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“? (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prancūzijai teko išgyventi dar vieną siaubingą teroristinį išpuolį – žmonės verkia, drąsinasi, užjaučia vieni kitus ir stengiasi kuo gali padėti. Gausu nesavanaudiškos veiksmingos užuojautos pavyzdžių, kurie rodo europietiškos visuomenės solidarumo galią. Užjaučiame prancūzus ir mes, lietuviai. Ašaros kaupiasi akyse regint tragedijos aukų artimuosius, jų palaikyti prie Prancūzijos ambasadų kitose šalyse besibūriuojančias minias.

Užuojautos negana – reikia ne tik veiksmingai padėti, bet ir patiems ruoštis naujų geopolitinių realijų keliamiems iššūkiams. Terorizmo virusas suleido šaknis europietiškoje terpėje ir nepaliaujamai plinta. Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas: Pray for Paris, bet galvoju apie Lietuvą   (3)

Mečislovas Zasčiurinskas | Asmeninė nuotr.

Vytautas Didysis 1398 metais Trakuose įkurdino 383 karaimų šeimas. Per daugiau nei šešis šimtus metų jie išlaikė bendruomenę, o šventykla kenesa vienu metu buvo vienintelė Europoje. Totoriai, nors fanatikų iš Trakų išvaryti, tautinę savastį, kaip ir religiją, taip pat išlaikė, jie musulmonai sunitai.

Ką šis pavyzdys kalba? Kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Žinoma, jie integravosi, kalba ir rašo lietuviškai, kai kurie net krikščionybę priėmė, tačiau didžiuojasi esą karaimais ar totoriais. Ir daugelis tebegyvena bendruomenėse. Skaityti toliau

P. Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu? (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi.

Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas. Viena vertus, konstatuoji, kad teroristų sukelti šokai verčia politikus ieškoti veiksmingų sprendimų. Iš kitos pusės, jauti, kad būtini sprendimai aiškiai vėluoja Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje (10)

r_garuolis

Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“, kurią surengė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Po ministres Algimantos Pabedinskienės įžanginės kalbos buvo papasakota apie įvairių fondų, nevyriausybinių  organizacijų veiklą, padedant prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje prieglobsčio prašo mažiausiai 600 sienos pažeidėjų, apie 150 prašymų patenkinama,  apie 40–70 jų išvyksta už ES ribų Skaityti toliau

V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)

Vanda Ibianska_bernardinai.lt nuotr

Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų,  karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip ir kodėl A. Hitleris tapo musulmonu… (6)

Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Ko gero, visi pasaulio tironai turėjo keistenybių ir ydų, kurių nepavadinsi nei gabumais, nei talentu, nei įgeidžiais ar silpnybėmis. Štai Josifas Stalinas jaunystėje gruzinų kalba rašė visai neblogus eilėraščius (vienas net buvo patekęs į gruzinų mokyklų vadovėlį „Gimtoji kalba“), galėdavo cituoti ilgiausias ištraukas iš Biblijos, Bismarcko, Čechovo veikalų. O Lavrentijus Berija, garsėjęs žiaurumu ir grubiu elgesiu su moterimis (po J. Stalino mirties teisme įrodyta, kad jis išprievartavo apie 200 moterų), vienoje nuotraukoje ant kelių pasisodinęs kokios 10 metų J. Stalino dukrą Svetlaną ir gašliai apkabinęs ją per mergaitišką krūtinę… Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas (13)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Kur nors pabėgėlių stovykloje Italijoje ar net Turkijojoje visai įmanomas  vaizdelis – sirė motina sako  užsiožiavusiam vaikiukui: „Jeigu,sūneli,  neklausysi, išvežime tave į Lietuvą“. Vaikai gąsdinami Lietuva.

Dar ničniekas nėra regėjęs Lietuvoje gyvo pabėgėlio, o jau sukėlėme dėl pabėgėlių tikrų tikriausią isteriją ir net spėjome susirieti. Vyriausybė, jos sudaryta komisija raportuoja  apie nuverstus kalnus belaukiant pabėgėlių, o opozicija kimba į atlapus: nė velnio jūs nepadarėte. Vyriausybė jau pritarė Migracijos departamento ir visos  prieglobsčio suteikimo sistemos reformai, tačiau   net dalis valdančiosios daugumos Seime Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta (2)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Kitas dalykas – mums, lietuviams (ir Rytų europiečiams), bando prikišti, neva esame labai užmaršūs ir nedėkingi. Juk daug mūsų tėvų ir senelių per visą praėjusį XX a. irgi patyrė emigrantų-pabėgėlių dalią. Skaityti toliau

K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą? (30)

Islam-imigrantai-pabegeliai-blogspot.com-nuotr

Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.

O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…

Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau

V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video) (7)

viktoras-orbanas-K.Šilardo-MTI-nuotr

Rugsėjo 16 d. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Budapešto žurnalisto Boriso Kalnokio (Boris Kálnoky) pokalbį su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu apie į Europą plūstančius migrantus. Šis pokalbis įvyko dar prieš migrantų sukeltas riaušes Vengrijos ir Serbijos pasienyje. Skelbiame Prano Valicko vertimą.

Vengrijos ministras pirmininkas ketina statyti tvorą ir prie sienos su  Chorvatija (Šiuo metu ši siena jau baigiama  statyti, – Alkas.lt). Pasak jo Europą gali atvykti 100 milijonų migrantų, kurie sunaikins europiečių kultūrą. Skaityti toliau

Didelė tragedija Saudo Arabijoje (0)

tiszakecske.hu nuotr.

Saudo Arabijoje per spūstį žuvo daugiau nei 700 musulmonų tikinčiųjų, o dar virš 800 buvo sužeista.

Tragedija įvyko netoli Mekos, kur vyksta šios religijos chadžo apeigos.

Chadžo dieną susirinko daugiau nei milijonas tikinčiųjų.

Paskutinę chadžo dieną tikintieji traukia į Miną, kur mėto akmenis į sieną, kuri simbolizuoją velnią. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją (15)

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandieninė migracijos problema atskleidžia tamsiausias propagandos savybes. Jei vienas pateikia verkiančios moters arba dar baisiau – skęstančio vaiko atvaizdą, kitas būtinai ištrauks piktą, išsižiojusį, kažin ką rėkiantį migrantą, laikantį plakatą, kuriame kurstomas smurtas ar islamo diktatas.

Abiem atvejais apeliuojama į jausmus, ne į protą, ne į dorovę. Po tokio apsikeitimo propagandiniais memais racionali diskusija praranda galimybę – viskas nuleidžiama į primityvių sentimentų ir žemiausių instinktų lygmenį.

Jei kuo galima pateisinti vieną atvejį, tai kitu. Skaityti toliau

J. Dombrava. Kvailinimas Europos mastu (8)

Janis_Dombrava_feisbujko_nuotr

Mums bandoma sukelti gailestį, mėginama meluoti ir pasinaudoti žmonių neišmanymu, siekiant, kad Latvija nusileistų ir priimtų migrantus iš Afrikos. Pasitelkiamos priemonės, sukelsiančios ilgalaikę grėsmę Latvijos, kaip nacionalinės valstybės, egzistavimui.

Kai kuriose laidose ir iš politikų esame girdėję demagoginius Afrikos pabėgėlių ir latvių pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo metu palyginimus. Mes raginami užjausti nuo karo bėgančius žmones… Bet ar mūsų visuomenė informuota, kad, pavyzdžiui, Eritrėjoje karo nebuvo jau penkiolika metų, o šiandienos Eritrėjos piliečiai Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?

Rašytojas, filosofas, Estijos  ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų  problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos  Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.

Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau

S. Buškevičius. Nebūkime kvailiais – mokykimės iš svetimų klaidų! (3)

Stasys Buškevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir kitų konflikto draskomų šalių nenutrūkstamu srautu į ES plūstantys karo pabėgėliai  iššaukė iki šiol neregėto masto krizę, kurios nebepajėgia suvaldyti didžiosios Europos valstybės. Kol šių valstybių žiniasklaida graudina savo visuomenes liūdnomis karo istorijomis, o politiniai lyderiai kalba apie moralinę pareigą priglausti viso pasaulio kenčiančius, pabėgėlių  masės gramzdina Europą į visišką chaosą.

Naudodami Graikija, Italiją ir Vengriją kaip tarpines stoteles, tūkstančiai taip vadinamų pabėgėlių veržiasi į turtingiausias Europos Sąjungos valstybes (Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją), keldami didžiulę sumaištį: Skaityti toliau

Prakalbo pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis: žmonės tai turi žinoti (2)

pabegeliai-delfi.lt-APScanpix-nuotr

„Už viską svarbiausia yra teisybė. Lietuviai turi žinoti, kam privalo būti pasirengę, kai į šalį ims plūsti vadinamieji pabėgėliai. Lengva tikrai nebus, nes tai, ką matau, yra net labai šlykštu“, – itin atvirą interviu DELFI sutiko duoti didžiausiame Europoje pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis Rytis (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).

„Jie nėra vargšiukai“

Vokietijos pabėgėlių centre Rytis dirba jau antrus metus. Jo pareigos – apsaugininkas. „Tačiau ir aš, ir kiti darbuotojai darome viską, net tai, kas mums nepriklauso, nes pabėgėlių Skaityti toliau

V. Sinica. Islamo taika Europai (79)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“. Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.

Vokiška kantrybė

Ištarus, kad migrantai Europai nereikalingi, geriausia avansu atsiprašyti. Skaityti toliau

R. Navickas. Kodėl Lietuva turi rūpintis pabėgėliais iš musulmoniškų Artimųjų Rytų? Argi tai ne jų turtingų kaimynų pareiga? (33)

Blogeris ZeppelinusSpaudoje prasidėjo isterika dėl tautos reakcijos į Lietuvai primetamus pabėgėlius iš egzotiškų kraštų, su kuriais ne tik mūsų šalis, bet ir visa Europa neturi nieko bendro.

Įvairaus plauko rašeivos nutaisę rūsčias minas postringauja apie mūsų pareigą gelbėti žmones, bėgančius iš savo krašto dėl įvairių negandų.

Tačiau blaivesnio proto lietuviams regint šią per kraštus besiliejančią isteriką kyla keli klausimai. Skaityti toliau

Nuo Rugsėjo 11 iki Charlie Hebdo: kokią galią turi žiniasklaidos kuriami stereotipai? (3)

islamofobia_media4change.co

„Media4Change“ žurnalistus kviečia į BNS konferencijų salę, kur sausio 19 d., pirmadienį, 11 val. vyks spaudos konferencija tema „Nuo Rugsėjo 11 iki Charlie Hebdo: kokią galią turi viešojoje erdvėje kuriami stereotipai?“.

Joje tarptautinė ekspertų komanda pristatys 2013-2014 metų pažeidžiamų grupių vaizdavo žiniasklaidoje stebėsenos rezultatus bei aptars, kaip jie atspindi visuomenės nuostatas šių grupių atžvilgiu.

Vienas iš stebėsenos objektų – musulmonų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje.  Jų vaizdavimo ypatumus „Media4Change“ Skaityti toliau