Žymos archyvas: multikulturalizmas
V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I) (2)
– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?
– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau
L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (I) (8)
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA.
Įvadas
Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau
V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)
Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau
V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)
Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau
V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai (2)
Sunkvežimis sutraiškė per 80 prancūzų. Visi, kam proga pasitaikė, pareiškė „gilią užuojautą“, „susirūpino“ dėl teroro ir „išreiškė tvirtą paramą“. Kaip įprasta, buvo nuneštos žvakutės, ką galima papuošti Prancūzijos vėliavos spalvomis, papuošė. Taigi, iki kito karto.
Būtent taip ir atrodytų žinutė apie Nicos įvykius. jei ją tektų surašyti telegramos formatu. Ir tikrai – po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų mes jau pradėjome priprasti, kad Europa jau nėra saugi vieta ir kad ateityje žudynės kartosis. Skaityti toliau
V. Bernotas. Kaip feministės po musulmonų kojomis puolė (2)
Kairuoliškoje mintyje ir jai būdingame kultūrinio bei socialinio gyvenimo supratime esama vidinio konflikto. Tai galima pastebėti nagrinėjant iš pažiūros viena kitai neprieštaraujančias idėjas, kurios remiasi liberalizmui ir marksizmui būdingomis prielaidomis. Vienas iš prieštaravimų iškyla pradėjus analizuoti multikultūralizmo ir feminizmo idėjas.
Feminizmas
Feminizmas dažniausiai apibrėžiamas kaip judėjimas, kurio apologetai siekia lygių moterų ir vyrų teisių. Kaip ir kitos kairiosios idėjos, feminizmas remiasi prielaida, jog individai yra absoliučiai laisvi ir lygūs, tačiau Skaityti toliau
V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)
„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.
Multikultūralizmo spindesys ir skurdas
Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau
Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)
Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi.
– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?
– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau
S. Buškevičius. Nebūkime kvailiais – mokykimės iš svetimų klaidų! (3)
Iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir kitų konflikto draskomų šalių nenutrūkstamu srautu į ES plūstantys karo pabėgėliai iššaukė iki šiol neregėto masto krizę, kurios nebepajėgia suvaldyti didžiosios Europos valstybės. Kol šių valstybių žiniasklaida graudina savo visuomenes liūdnomis karo istorijomis, o politiniai lyderiai kalba apie moralinę pareigą priglausti viso pasaulio kenčiančius, pabėgėlių masės gramzdina Europą į visišką chaosą.
Naudodami Graikija, Italiją ir Vengriją kaip tarpines stoteles, tūkstančiai taip vadinamų pabėgėlių veržiasi į turtingiausias Europos Sąjungos valstybes (Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją), keldami didžiulę sumaištį: Skaityti toliau
V. Sinica. Islamo taika Europai (79)
Istorija mėgsta kartotis. Šiandienos Lietuvoje, visai kaip ir pokario Europoje anapus Geležinės uždangos, atsilikimo, fobijos ir gal net rasistinės neapykantos etiketės klijuojamos drįstantiems kalbėti apie tai, kad masinė imigracija yra kultūrinė ir ekonominė grėsmė, o visų plūstančių pabėgėlių priėmimas – jokia Europos „pareiga sau ir žmonijai“. Lygiai kaip ir tada, į Europą šiandien plūsta imigrantai iš kitų žemynų. Tik šįkart jų nepalyginamai daugiau ir jų niekas nekvietė Europos atstatymui iš karo griuvėsių.
Vokiška kantrybė
Ištarus, kad migrantai Europai nereikalingi, geriausia avansu atsiprašyti. Skaityti toliau
A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje (2)
Paryžiuje sušaudyta ne tik Čarlio Hebdo (Charlie Hebdo) redakcija. Žuvo politkorektiškumo ir multikultūralizmo mitas. Bent tokia jo religiniu stabu paversta forma, kokia išbujojo Europoje. Briuselio ir didžiųjų sostinių politikieriai meistriškai vaidina, kad stabas dar gyvas. Jo niekas nelaidoja. Jau ima po truputį smirdėti.
Suprantu. Kultūrinės savižudybės nelengva atsisakyti. Ypač jei pats ją sugalvojai ir viešai skatinai. Nukris reitingų karūna – ir kas liks? Liberali plikė su iš visų pusių maskuojamai sušukuotais, kitados vešlios ir novatoriškos idėjų ševeliūros likučiais? Skaityti toliau
V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“ (53)
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau
D.Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių (2)
Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą.
Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre. Kaip žinia, nepasitenkinimas esamu – natūralus protaujančios gyvybės noras tobulinti ir kurti geresnę bei tobulesnę savo būtį požymis ir varomoji jėga. Skaityti toliau
V.Radžvilas: Einame per istoriją kaip per minų lauką (I) (12)
Kiekvienas aktyvus visuomeninis judėjimas ieško savo tiesiausio kelio į tikslą. Po „Pro Patrios“ vėliava susibūrę žmonės neskuba „gelbėti“ Lietuvos. Jų kandidatų nematėme politiniuose rinkimuose, jie nedalyvavo piketuose, kai buvo protestuojama prieš nesąžiningą FNTT pareigūnų pašalinimą iš pareigų, nesimatė „Pro Patrios“ vėliavų, kai vyko akcijos prieš blogai tiriamus Garliavos įvykius, nebuvo išsakyta aiški pozicija dėl E.Kusaitės bylos. Kita vertus, skaitome labai taiklius Vytauto Sinicos ir Pauliaus Stonio straipsnius apie juvenalinės justicijos buldozerį bei dešiniųjų jėgų krizę Lietuvoje, Skaityti toliau
A.Degutis: Liberalizmo ir Leviatano gniaužtuose (26)
Tomas Matulevičius kalbina Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros profesorių Algirdą Degutį vieną iš liberalizmo tradicijų Lietuvoje gaivintojų.
Savo straipsniuose esate detaliai aptaręs politinio korektiškumo fenomeną Vakarų pasaulyje. O visgi kaip vertintumėte nesenus įvykius, kai Londone buvo nužudytas karys, o policininkai, užuot gaudę asmenis, kurie palaikė šitą išpuolį, suiminėjo britus, kurie reiškė pasipiktinimą žudikais.
Toks policijos elgesys ne tik Britanijoje, bet visame Vakarų pasaulyje jau yra tapęs nerašyta norma. Skaityti toliau
JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“ (25)
Piteris Saterlendas (Peter Sutherland) Jungtinės Karalystės lordams pareiškė, kad daugelio ES valstybių būsima gerovė priklausys nuo to, ar jos taps multikultūrinėmis. Jis taip pat užsiminė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybės vykdoma imigracijos politika nesiremia tarptautine teise. Tokius pareiškimus jis padarė, kuomet buvo apklausinėjamas Lordų rūmų ES vidaus reikalų pakomitetyje, tiriančiame globalią migraciją.
Saterlendas, kuris yra „Goldman Sachs International“ neoficialusis pirmininkas ir buvęs naftos milžinės BP pirmininkas, vadovauja Pasauliniam migracijos ir plėtros forumui, kuriame politinėmis idėjomis dalinasi 160 valstybių atstovai. Skaityti toliau
Karlas A.Šachtšnaideris: Euras neturi vertės, tai tik instrumentas ES paversti supervalstybe (1)
Eurozona susideda iš labai skirtingų, heterogeninių ekonomikų, tai vargiai gali būti palankiausia erdvė bendrai valiutai, tvirtina Erlangeno-Niurnbergo universiteto teisės profesorius Karlas Albrechtas Šachtšnaideris (Schachtschneider) atsakydamas į portalo rt.com klausimus.
RT: Kokia dabar yra ES būsena? Kas jai nutiko?
Karlas Albrechtas Šachtšnaideris: ES tapo biurokratine sistema, kurią vadiname viršnacionaline valstybių konfederacija, Skaityti toliau
V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai (6)
Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba „didžiausią“ bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.
Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Skaityti toliau
