Žymos archyvas: moralė

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau

K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą (7)

Kristina Zamarytė–Sakavičienė | asmeninė nuotr.

Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“. Skaityti toliau

D. Radzevičius. Naujasis Darbo kodeksas padės kurti gerovės Lietuvą? Kaip, kam ir kokią? (2)

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 23 d. prie Vyriausybės pastato bendravau su grupele jaunų žmonių, kurie protestuoja prieš Vyriausybėje ir Seime esančių valdžios žmonių priimtus sprendimus, kuriais jau kitąmet būtų pakeisti darbo santykių teisinio reguliavimo principai.

Viešai, kažkodėl įvardijamas kaip liberalus, naujasis Darbo kodeksas keičiasi stipriai ir tų pakeitimų iniciatoriai bei palaikytojai vienu balsu tvirtina, kad nauji ir „liberalesni“ darbo santykiai padės sukurti naujas darbo vietas, padės augti ekonomikai, pritrauks užsienio investicijų ir žmonės Skaityti toliau

A. Žarskus. Nepatogi knyga (60)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“:

Šmeižikų simbiozės priežastys  – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės:

Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose:

1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų.  Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

D. Stancikas. Anomalija (14)

Laima Bloznelytė-Plėšnienė | sustabdyta youtube.com akimirka

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV. Skaityti toliau

PSO: Šalys privalo įteisinti abortus, prostituciją ir lyties keitimo operacijas (2)

pso-logo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai įsitraukė į kultūrinius karus ir išleido pareiškimą, kuriame teigiama, kad visos šalys privalo pašalinti apribojimus abortams (net vėlyvo nėštumo atveju), sudaryti galimybes lyties keitimo operacijoms ir pašalinti bet kokius kriminalinius apribojimus nesantuokiniams lytiniams santykiams, prostitucijai ir homoseksualiam elgesiui.

Šis pranešimas priimtas kaip „svarbus ir ilgai lauktas“ vienos Australijos interseksualų aktyvistų grupės dar ir dėl to, kad „jame randamas specialus skyrius interseksualiems žmonėms, kaip ir kitoms stigmatizuojamoms socialinėms grupėms, įskaitant lesbietes, gėjus vyrus ir transseksualus“. Skaityti toliau

Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo? (18)

egle-juodvalke-i.sidareviciaus-nuotr.jpeg

Esama tokios graudžiai ironiškos, tikrą istorinį pamušalą turinčios dainos, pasakojančios apie žmogų, išvažiavusį traukiniu į Peterburgą, o atvykusį jau į Leningradą. Ją čia prisimenu tik todėl, kad vis dažniau ir vis skaudžiau pasijuntu šios dainos herojumi – 2004-aisiais atidavęs savąjį balsą už prisijungimą prie istoriškai krikščioniškos ir būtent tautų Europos, išties su visa Lietuva buvau prijungtas prie ES darinio, kuriame tradicinė moralė, tautų ir netgi lyčių įvairovė paskelbtos būtinomis sunaikinti piktžolėmis. Skaityti toliau

P. Gylys. Apie sužvėrėjusį Seimą (4)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos politika yra garsi savo cinizmu. Dar kartą tai buvo pademonstruota vakar Seime, priimant sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui. Ne pirmą kartą Seimas, spręsdamas Seimo nario imuniteto klausimą, pigiai politikuoja, apsimesdamas, kad nesuvokia, kam žmonija sugalvojo teisinės neliečiamybės saugiklį. O jo paskirtis – apsaugoti politikus ir kitus aukštus pareigūnus nuo susidorojimo. Tačiau mūsų Seimo politikai šią procedūrą išnaudoja savo partiniams tikslams įgyvendinti – susilpninti partinius konkurentus. Ypač nesistemines partijas. O tai nieko bendro su demokratija ir teisingumu neturi. Skaityti toliau

A. Žarskus. Apie žodžio laisvę ir liberalius įstatymus (51)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.

Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (63)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas (6)

Vytautas Sinica | E. Levin nuotr.

Lietuva, kariaudama informacinį karą su Maskva, nepastebi, jog užnugaryje yra atidariusi to paties karo frontą su Vakarais. Tendencingai pateikiama informacija apie pagrindinius šeimos ir gyvybės politikos klausimus Europoje nuosekliai formuoja vaizdą, jog Europa yra negrįžtamai pasidavusi kultūriniam marksizmui ir pati iškėlusi jo vėliavas.

Vakarų naujienų „cenzūra“ Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus (7)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.

Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius didžiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, Skaityti toliau

A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė (35)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Tęsinys, pradžia rasite čia)

Kai supranti, kad esi daugumos pusėje, verta sustoti ir pamąstyti.
Markas Tvenas

Glūdinti Lietuva mažai patraukli, mus labiau vilioja apgaulingos šiuolaikinės vertybės. Gilesniam jų suvokimui reikia išsivaduoti iš primesto vienpusiško mąstymo ir pamatyti kitą medalio pusę. Ypatingai svarbu tinkamiau suvokti bene labiausiai vienpusiškai pateikiamas, demokratines laisves ir teises, kurių visi taip troškome ir siekėme. Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I) (25)

gruzinu-vestuves-paata.ge-nuotr

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai. Skaityti toliau

Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui (21)

Gruzinai | estravel.lt nuotr.

Spalio 21 d. didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ („Savaitės paletė“) išspausdino atvirą Gruzijos šviesuomenės laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Thom Hammarberg). Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo Skaityti toliau

Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video) (0)

Prof. Z.Baumanas | filmo stopkadras

Spalio 29-31 dienomis Lietuvoje Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu viešės vienas garsiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, profesorius Zygmuntas Baumanas.  Jis susitiks su visuomenę ir skaitys paskaitas Vilniuje ir Kaune.

Pirmas susitikimas su prof. Z.Baumaniu įvyks Vilniuje, spalio 29 d., antradienį, 17.30 val., Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) prof. Z.Baumanas skaitys paskaita  Online/Offline. Gyvenimas tarp dviejų pasaulių – suderinama ar ne? Ir iki kokios ribos?… Anglų Paskaita iš anglų kalbos bus sinchroniškai verčiama į lietuvių. Susitikimui vadovaus europarlamentaras prof. Leonidas Donskis. Įėjimas laisvas. Skaityti toliau

Pro Patria: Išlikime žmonėmis. Žodis tėvynainiams (21)

Liepos 26 d. piliečių bendrija „Pro Patria“ savo internetinėje svetainėje www.propatria.lt. paskelbė kreipimąsi į tėvynainius dėl vadinamųjų „gėjų parado“ Vilniuje:

1940 metais, kai Lietuva buvo okupuota, prasidėjo 50 metų trukęs ciniškas tyčiojimasis iš tautos religinių, moralinių ir kultūrinių vertybių bei tradicijų. Tai, ką iki tol tauta laikė melu, okupantas įžūliai netruko pavadinti tiesa, kurią įvairiomis prievartos formomis vertė išpažinti. Skaityti toliau

Jau dvi Vaižganto literatūrinių herojų skulptūros puošia rašytojo sodybvietę (0)

Skulptūra Vaižganto literatūriniam veikėjui - kaimo tijūnui Rapolui Geišei Malaišiuse

Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.

Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau

P.Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo (40)

Povilas Gylys | alkas.lt nuotr.

Balsavimas dėl N.Venckienės neliečiamybės ryškiai pademonstravo, kaip   moraliai puolusi yra mūsų politinė sistema ir kaip smarkiai pakirtęs mūsų šalį yra antipolitikos ir antivalstybiškumo virusas. Išoriškai vertinant, galima manyti, kad buvo suduotas smūgis N.Venckienės asmeniui, „Drąsos kelio“ judėjimui. Iš tikrųjų, giliau pažvelgus, nuostoliai yra žymiai didesni. Nukentės ne tik Venckų bei Kedžių šeimos, politiškai ir teisiškai persekiojami Klonio gatvės gynėjai, bet ir visa mūsų visuomenė. Nukentės nuo mūsų šalies nuvalstybinimo, dėl jos moralinių pagrindų, vadinasi, ir teisingumo sistemos vis didesnio deformavimo, išderinimo. Jau dabar  aišku, jog pedofilijos bylos „permontavimas“, ir  paskutinis teismo sprendimas A.Ūso byloje tai patvirtina, Skaityti toliau

V. Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą? (48)

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N.Venckienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, trims kartoms į priekį. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (38)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau

J.Almonaitienė. Kurio pasaulio dimensija yra verslo etika? (6)

 doc. dr. Junona Almonaitienė

Kaip turbūt jūs jau supratote, rašyti apie tai paskatino Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ne per seniausiai pasakyti žodžiai, esą etika ir moralė – ne finansų pasaulio dimensijos. Gal ir teisus vienas iš komentatorių sakydamas, kad tai pavargusio žmogaus samprotavimai. Bet, kaip žinia, kas galvoje, tas girtam, supykusiam, o galbūt ir pavargusiam – ant liežuvio. Ta frazė, prasprūdusi stovint priešais žurnalistų kameras, manau, yra gera dingstis atidžiau žvilgtelėti į verslo etiką, „etiką“ bei atsigręžti į save pačius – kiek esame akli ir šališki, tą „etiką“ matydami.

Reakcija į minėtą pasisakymą kilo, ir gana žymi. Tiesa, ji iš esmės – tiktai emocinė. Gera proga interneto komentaruose išsilieti su kandžia ironija, ilgainiui gęstančia iki kasdienio pabambėjimo: juk ir finansų, ir kitokiame versle taip buvo, taip ir bus, ir nieko čia nepadarysi. Skaityti toliau

R.Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

P.Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video) (3)

Vitas Vasiliauskas | lrt.lt stop-kadras

„Mane šiuo atveju domina rezultatas. Mano galva, darbas, kurį jisai padarė, buvo labai efektyvus. Nei jo, nei jo komandos paslaugų kokybė nenuvylė. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos yra, todėl sunku man būtų komentuoti“.

Šiuos žodžius ištarė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas laikinojo Ūkio banko bankroto administratoriaus paskyrimo etiškumo klausimą.

Išties, praktinis požiūris. Praktinis, bet ir trumparegiškas. Turbūt mažai kas ginčysis, kad panašiomis „praktinėmis“ nuostatomis vadovavosi ir į užsienį nusiplovę banko „Snoras“ savininkai. Skaityti toliau

Pirmasis šių metų ŠMC kino salės sezonas jau prasidėjo (0)

Kadras iš Lav Diaz filmo „Atnasavimo amžius“ | cac.lt nuotr.

Šiuolaikinio meno centro kino salė (ŠMC kino salė) pradeda pirmąjį šių metų kino sezoną, kuris tęsis nuo vasario 9 d. iki kovo 17 d. ŠMC kino salė šiemet pristatys penkis kino sezonus: vasario – kovo, balandžio – gegužės, birželio – rugpjūčio, rugsėjo – spalio ir lapkričio – gruodžio mėn.

Prieš pusmetį veiklą pradėjusios kino erdvės programa daug dėmesio skiria naujos kino raiškos paieškoms ir autorių iš skirtingų kontinentų kūrybos pristatymui. ŠMC kino salė siekia ir turiningo dialogo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų bei kino autorių kūrybos. Nors instituciškai kino bei meno sritys yra gana ryškiai atskirtos, žvelgiant plačiau, žiūrovui nėra esminio skirtumo, ar kūrinio autorius save vadina menininku, ar režisieriumi. Skaityti toliau

G.Songaila. Artėja nacionalinės gėdos diena (37)

Gintaras Songaila | DELFI, S.Mažeikos nuotr.

Praėjusios Seimo kadencijos politikai viešojoje erdvėje buvo linksniuojami dėl dalyvavimo šokių projektuose ar pasikėsinimo už kanceliarines lėšas įsigyti servizą svečiams vaišinti.

O dėl „pavadavimo“ balsuojant dviem Seimo nariams buvo surengta pusiau įvykusi apkalta. Teisėto pasipiktinimo pagauti rinkėjai spjaudė į savo pačių ką tik išrinktą Tautos atstovybę. Ir patys Seimo nariai savo darbo vietą kartais vadino mėšlo krūva. Manau, kad šitoks požiūris į pagrindinę valstybės instituciją nebuvo teisingas, o ir pati Seimo diskreditacijos kampanija buvo labai žalinga valstybei. Skaityti toliau

V.Žuklevičius. Danijoje įsigali laisvo elgesio visuomenė (48)

SXC nuotr.

Domėjimasis intymiais dalykais Danijoje tapo toks intensyvus, kad lytinio auklėjimo vadovėliai, iki šiol laikyti labai atvirais, beviltiškai atsiliko nuo gyvenimo – juose neaprašyta nė šimtadalis to, ką vaikai mato realybėje. Paaugliams seksas tapo ne tik įprastu dalyku, bet ir atsiskaitymo už tam tikrus daiktus, kurių patys įsigyti negali, priemone. Tėvai šiuo klausimu visiškai abejingi. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė