Žymos archyvas: Molotovo-Ribentropo paktas

Valstybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karališkuosiuose rūmuose (0)

Urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasada Varšuvos Karališkuosiuose rūmuose vasario 16 dieną surengė Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą, kurio metu Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą, pristatė bendrus tikslus ir darbus.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius susirinkusiems pažymėjo, jog „Lietuva savo nepriklausomybę atkūrė ant daugiaamžės valstybingumo istorijos pamatų“, akcentavo, jog tarpukaryje Lietuva dinamiškai vystėsi, tačiau, nusikalstamas Ribentropo-Molotovo paktas nutraukė Lietuvos valstybingumą. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines (0)

uzsienio lietuviai Paryziuje mini Baltijos kelia 2014_rengeju nuotr.

Užsienio lietuviai rugpjūčio 23 dieną minės Juodojo kaspino dieną ir prisimins Baltijos kelią – laisvės siekusių tautų „gyvąją grandinę“, 1989 metais sujungusią tris šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vašingtone rugpjūčio 23 dieną vyks tradicinis minėjimas prie Komunizmo aukų memorialo. Numatoma, kad renginyje dalyvaus Baltijos, Vidurio Europos valstybių, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų šalių ambasadų atstovai ir bendruomenės.

Lietuviai Londone rinksis Marble Arch aikštėje, kur bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, visi susirinkusieji bus pakviesti bendrai fotografijai. Skaityti toliau

Baltijos kelias 2015 – dviračiu nuo Talino iki Vilniaus (0)

aa-jarusaitis_asmen.nuotr

Minint 26-ąsias Baltijos kelio metines unikalią akciją planuoja surengti kaunietis Aidas Jarušaitis. Jis dviračiu, per tris dienas, pasiryžęs įveikti net 650 km atstumą nuo Talino iki Vilniaus ir taip paminėti bei įprasminti šią reikšmingą Lietuvai sukaktį.

„Baltijos kelio akcija – 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino, prieš 26 metus nusidriekusi minint Molotovo Ribentropo pakto 50-ąsias metines, įtraukta į UNESCO programos  „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Skaityti toliau

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko (5)

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus 75-eriems metams nuo antro pasaulinio karo pradžios Vakarai atrodo vėl kapituliuoja prieš agresiąj, sako Lenkijos intelektualai rugsėjo 1 d. išplatintame kreipimesi į Europos piliečius ir vyriausybes. Šio, antrojo pasaulinio karo pradžios metines Gdanske minint, pasirašyto pareiškimo (paskelbto Lenkijos dienraštyje Gazeta Wyborcza, Belgijos dienraštyje La Libre Belgique, Vokietijos dienraštyje Die Welt, Prancūzijos dienraštyje Le MondeJungtinės karalystės savaitraštyje The Economist ir Ukrainos žiniasklaidoje) autoriai perspėja Europą nekartoti praeities klaidų. Skaityti toliau

Nuo šiol istorinio Baltijos kelio ženklų vietos – kultūros vertybės (0)

Baltijos kelio ukmergiškių ženklo vieta | heritage.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vienos ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią. Jį organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Skaityti toliau

Tauta pakyla dėl esminių dalykų (11)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Valstybės atkūrimas šiam žmogui buvo svarbus tikslas nuo pat paauglystės. Reikėjo palaukti dar dešimtmetį, ir svajonė apie nepriklausomą Lietuvą tapo kur kas apčiuopiamesnė: atėjus Sąjūdžiui, žurnalistui ir dabartiniam benardinai.lt viešojo gyvenimo apžvalgininkui Daliui Stancikui, išaugusiam politinio kalinio ir karjerą dėl principų paaukojusios moters šeimoje, iš karto buvo aišku, ką daryti.

Vilniaus universiteto absolventas provincijoje

„Nemažai daliai žmonių tik tada atsivėrė akys, Molotovo–Ribentropo paktai, kad Lietuva vis dėlto buvo okupuota, o ne pati įstojo. Skaityti toliau

Rengiamas automobilių žygis „Baltijos keliui – ketvirtis amžiaus“ (2)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

VšĮ „Saugi pradžia“ drauge su kitomis SDG grupės įmonėmis kviečia entuziastingus visų trijų Baltijos valstybių žmones dalyvauti automobilių žygyje legendiniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino, aplankant Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Rygą, Ciesę, Valmirą, Riujieną, Viljandį, Tiūrį, Raplą.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo – Ribentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo suorganizuota masinė taiki demonstracija, kurioje, manoma, dalyvavo per 2 mln. žmonių. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis (video) (0)

„Baltijos kelias“ | E.J.Morkūno nuotr.

Prieš 24-erius metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Filmas yra Lietuvos istorijos vadovėlio pagrindinėms mokykloms priedas.

Jo autorius Sigitas Birgelis.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

Kaliningrade paminėta Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena (5)

Baltijos kelio paminėjimasRugpjūčio 22 d. Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade Lietuvos ir Latvijos diplomatai kartu su Kaliningrado lietuvių bendruomene paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.

Lietuvos generalinis konsulas Vaclavas Stankevičius, sveikindamas susirinkusius atkreipė dėmesį į istorinės atminties svarbą saugant šalies valstybingumą, akcentavo, kad būtina prisiminti  ne tik šviesiausius, bet ir Skaityti toliau

Minime Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną (2)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V.Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiduota TSRS. Skaityti toliau

Kauno Tautininkai kviečia tautą susitelkti ir prisiminti Baltijos kelią (3)

Organizatorių nuotr.

Kauno Tautininkai kviečia rugpjūčio 24 dieną, nuo 11 val. iki 13 val., į Kauno sporto halėje, vyksiantį žemės gynėjų susirinkimą, kuriame bus aptarti svarbūs Lietuvai klausimai bei, po jo (apie 13.25 val.), nuo Kauno sporto halės Parodos kalnu žemyn iki Soboro, nuo jo, per Laisvės alėją, iki Vienybės aikštės prie Laisvės statulos pajudėsiančią protesto eiseną.

Eitynių tikslas: paminėti gėdingą Molotovo-Ribentropo paktą ir aiškiai ištarti – „Daugiau niekada!“. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės (42)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2013 m. gegužės 9 d.

Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė  Acheno miestiečiai. Jis tapo karo nualintos Europos simboliu, turėjusiu kviesti Europos tautas vienybei, solidarumui ir tarpusavio supratimui. VIII amžiuje imperatorius Karolis Didysis suvienijo frankų ir germanų gentis, Acheną padarė Europos centru. Acheno katedroje šimtmečiais buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte (7)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius.

Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“ (0)

Lapkričio 22 d. 14.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta paroda „1939-1940m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Parodą pristatys Seimo narys Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) direktoriaus pavaduotoja Agnieška Rudzinska.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui bendradarbiaujant su Tautos atminties institutu (IPN, Lenkija) šiais metais Skaityti toliau

Šiandien minima Latvijos nepriklausomybės diena (video) (5)

Šiandien lapkričio 18-oji – Latvijos Nepriklausomybės diena. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Latvijos Prezidentą Andrį Bėrzinį 94-ųjų Latvijos Nepriklausomybės metinių proga.

„Šia proga noriu pasidžiaugti jau daug metų vykstančiu glaudžiu dialogu ir bendradarbiavimu tarp mūsų valstybių visais lygiais ir visose srityse: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo (40)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

1939-ųjų rugpjūtis ir rugsėjis buvo lemiami mėnesiai ne tik Lietuvai, bet ir visam tai siaurėjančiam, tai išsiplečiančiam ruožui tarp nedidelio Salos rajono Suomijos Laplandijoje ir Besarabijos, tuomet priklausiusios Rumunijai. Šių kraštų likimą iš esmės sprendė iš pradžių geros bičiulės, o paskui mirtinos priešės, – Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Todėl dažnai skambantis klausimas, kurią pusę galėjome pasirinkti tose grumtynėse, yra daugiau hipotetinis nei realus.

Tiesą sakant, rugpjūčio 23-oji, kai buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai, tėra formalus Lietuvos ateities atskaitos taškas. Skaityti toliau

B.Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas? (19)

Molotovo-Ribentropo pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – panaikinimas. Tai netrukus ir įvyko, o tų kraštų okupacija tęsėsi 50 metų. Per ją lietuvių tauta neteko ketvirtadalio savo vaikų ir dar iš tikrųjų nežinia, kiek milijardų dolerių turto.

Ši istorija yra daug kartų aptarta, aprašyta, todėl vargu ar verta dar kartą ją kartoti. Skaityti toliau

A.Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV) (11)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

Jei ne lenkų šovinizmas ir kvailas jų pasipūtimas, ne inkvizicinio pobūdžio lenkinimo politika ir noras vėl paversti Lietuvą savo provincija, jei ne jos įvykdyta Rytų Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakarų valstybių imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, 1919 – 1938 m. nebūtų likęs vienintelis išlikimo garantas – bolševikinės Rusijos išlikimas; jei ne lenkų Rytų Lietuvos okupacija, Lietuva būtų tapusi Lenkijos bendražyge, būtų buvę galima sudaryti gan tvirtą Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kitų Rytų ir Centrinės Europos valstybių sąjungą, Skaityti toliau

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (II) (10)

Vilniaus okupacija | Alkas.lt nuotr.

1920 m. spalio 8 d. apie 16 val. lenkų kariuomenė forsavo Merkio upę, bet prie Jašiūnų agresoriams smarkiai pasipriešino 1-ojo pėstininkų pulko karininkų J.Vidugirio ir J.Andrašūno vadovaujami batalionai. Bet ilgai neatlaikę keliariopai gausesnio priešo puolimo, lietuviai traukėsi ir spalio 9 d. apie 15-16 val. lenkų daliniai pradėjo veržtis į senąją Lietuvos sostinę Vilnių.

Ar lietuviai galėjo atsilaikyti prieš lenkus? Vilnių puolė 64 lenkų pėstininkų kuopos ir apie 936 raitininkai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien? (0)

Viačeslavas Molotovas (kairėje) | TopFoto/Scanpix nuotr.

Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti.

Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos tautos svajonė. Ji turėjo užtikrinti ramų kuriamąjį darbą, taikų kartų vystymąsi ir pažangą. Lietuvai gal labiau negu kitoms šalims tai buvo nepasiekiamas laimės žiburys. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni (2)

Tomas Baranauskas | www.delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu variantas. Blogis – „fašistinė“ Vokietija. Gėris – tie, kurie prieš ją kovojo, žinoma, visų pirma didžiausią vaidmenį šioje kovoje suvaidinusi Sovietų sąjunga ir jos Raudonoji armija – „armija išvaduotoja“.

Blogis negali turėti nieko bendro su Gėriu. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) negalėjo net turėti bendro ideologiją nusakančio žodžio su Adolfo Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, ir jeigu jis buvo, tai juo blogiau jam. Skaityti toliau

A.Terleckas. Laimingai klydau (23)

Antanas Terleckas

„Gerbiamieji Lietuvos piliečiai, brangūs tautiečiai!

Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai. Galbūt pagaliau ateina laikas, kai sugebėsime į savo istoriją pažvelgti kaip į nuoseklių įvykių ir pastangų rezultatą be išankstinių nuostatų, be noro uzurpuoti teisę į vienintelę tiesą.

Nepriklausomybės atkūrimo diena man itin svarbi. Sovietinės okupacijos metais ir bendražygiams, ir KGB tardytojams ne kartą esu sakęs, kad Lietuva bus laisva Skaityti toliau