Žymos archyvas: „Mokslo sriuba“

„Mokslo sriuba“: kodėl kyla ekonominės krizės? (video) (0)

ekonomines krizes_mokslosriuba.lt

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas – logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kas būtų, jei užmigtų traukinio mašinistas? (video) (0)

Traukinys | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas…

Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina pranešimai iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?  Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kiekvieną savaitę mokslininkai padaro naujus atradimus (0)

Ignas Kancys

Internetinio tinklaraštininko, pasivadinusio Nepo, pokalbis su TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrėju Ignu Kančiu.

Nepo: Kas tu esi?
Ignas Kančys: Aš esu Ignas Kančys, mokslo populiarintojas, „Mokslo sriubos“ iniciatyvos komandos narys. Kartu su savanoriais kuriame TV laidą, kuria siekiame šviesti žmones. Tam skiriu didžiąją dalį savo laiko, dėl to geriausia kuo galiu pasidalinti, yra pačios laidos. Jas galite žiūrėti per LRT Kultūrą arba „Youtube“. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip šiandien tiesiami geležinkeliai? (video) (0)

traukinys_mokslosriuba.lt

Senovėje, norint iš vienos vietos į kitą nugabenti daug krovinių, buvo tik du pasirinkimai. Krovinius gabenti upėmis arba arklių traukiamais vežimais. Bet ką daryti, jei upė teka priešinga kryptimi nei reikia? Tada belieka arklių traukiami vežimai. Išradėjai galvojo, kaip sumažinti trintį. Ar žinojote, kad pirmųjų bėgių užuomazgos mena Senovės Graikijos laikus? 

„Šiuo metu Šveicarijoje baigiamas statyti ilgiausias planetoje geležinkelio tunelis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kada kasime sąvartynus? (video) (0)

62-1-K100

Po Didžiojo sprogimo Visatoje susidarė tik trys cheminiai elementai. Vandenilis helis ir litis. Daugiau cheminių elementų nebuvo. O mes juos nešame į konteinerį. Vilniaus regioniniame sąvartyne jau yra beveik 2 mln. tonų atliekų. Kiek juose yra vertingų metalų, plastikų, biokuro? 

„Ar žinojome, kad naujame išmaniąjame telefone aukso atomai gali būti iš seno mūsų kompiuterio? Iš perdirbto polietileno gaminamos naujos plėvelės, maišai, vamzdžiai. Automobilių katalizatoriuose yra daug platinos. Šis taurusis metalas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip įveiksime transporto kamščius? (video) (1)

Rengėjų nuotr.

Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadinosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau.

„Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, – sako Kinijos kelių policijos pareigūnas. Kinijos greitkeliuose kamščiai kartais pasiekia net per 100 km. ilgį. Skaityti toliau

Kaip kuriamos televizijos laidos? (video) (0)

TV laidu kurimas_mokslosriuba.lt nuotr

Pasaulyje yra apie 15 tūkstančių skirtingų televizijos kanalų. Daug žmonių dirba tam, kad grįžę po darbo laimingi įsijungtume televizorių. Kaip kuriamos televizijos laidos? Kaip žinių vedėjai skaito laidų tekstus? Kaip veikia televizijos bokštai? Kokį poveikį mums daro televizija? Naują pažinimo sezoną pradedantys „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia susipažinti su televizija iš kitos pusės.

„Iš pradžių labai jaudinausi, o paskui tu tarsi išmoksti, perlipi per save.“ – sako LRT televizijos žinių vedėja Ugnė Galadauskaitė.

„Jau kas iškrito, kas išėjo iš lūpų, to nesugrąžinsi. Skaityti toliau

„Mokslo sriubos“ kūrėjai pradeda penktąjį pažinimo sezoną (video) (2)

Mokslo sriubos komanda

Jaunieji mokslo populiarintojai vėl džiaugsmingai kviečia ragauti „Mokslo sriubą“. Pirmoji naujo sezono laida jau šį trečiadienį, spalio 14 d. 22:00 val. per LRT Kultūrą.

„Šis pažinimo sezonas ypatingas tuo, kad su LRT Kultūros pagalba laidą ilginame iki 23 minučių. Bandysime pakalbinti žymiai daugiau mokslininkų ir temas atskleisti išsamiau. Tarp daugybės jaudinančių temų bus ir apie lietuviškus kosminius palydovus. Tarp jų – planuojama misija į Mėnulio orbitą. Pirmieji laidas pamatys LRT Kultūros žiūrovai, o po kelių dienų viešinsime internete.“ – sudomina laidos vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Alkis ryja ne pilvą, o smegenis? (video) (0)

mokslo-sriuba-mokslosriuba.lt nuotr

Tikriausiai dar niekada nematėte nusivylusios namų šeimininkės, kuri virtų sriubą du – tris metus. Jeigu atsakėte „Nemačiau“, pats metas Jus supažindinti su televizijos laidos „Mokslo sriuba“ savanorių komanda, kuri intensyviai verda šią sriubą jau nuo pat 2012 metų. Tačiau jie toli gražų ne nusivylusios namų šeimininkės. Be „Mokslo sriubos“ šių žmonių gyvenimas būtų gana nuobodus ir pilkas. Jeigu dar nesupratote, išbraukite sriubą iš savo „meniu“ ir suprasite, na o jeigu sriubą valgote kiekvieną dieną, manome, jog kartais net nesusimąstote, iš ko ji pagaminta, tad šįkart metas padaryti išimtį – panagrinėkime „Mokslo sriubos“ sudedamasias dalis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuviai kuria pažangų autonominį robotą (video) (0)

Robotai_mokslosriuba.lt

Kai kurie mokslininkai, inžinieriai būna kuklūs. Jie užsidarę dirba ir nerodo. Dirba paslapčia, įdeda visas savo jėgas, tačiau nesigiria ir neskelbia. Rodos jie gyvenime įpratę daugiau dirbti nei kalbėti. Vienas iš jų darbų – tai autonominis mobilus vežimėlis, asmeninis asistentas.

Roboto kūrėjai – lietuviška aukštųjų technologijų įmonė „Rubedo sistemos“. Tai šiuo metu yra didžiausias robotikos iššūkis Lietuvoje. Prie roboto sistemų kūrimo dirba mokslininkai iš Baltijos pažangių technologijų instituto, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo universitetų, taip pat prisideda studentai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie archeologinius kasinėjimus, metalo detektorius ir Vytautą Didįjį (video) (4)

mokslosriuba.lt nuotr.

Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

„Juodoji kultūros vertybių rinka pagal savo apimtį pasaulyje užima trečią vietą po nelegalios prekybos ginklais ir narkotikais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasaulį pakeitė skiepai? (video) (0)

skiepaiImunitetas – tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. „Imunus“ reiškia atleisti nuo duoklės arba, dabar sakytume, atleisti nuo duoklės sirgti.

Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma „privaloma“ vaikiška liga. Kokliušas – absoliučiai „privaloma“. Tymai – „privaloma“. Raudonukė – „privaloma“. Dar šiandien kartais galima išgirsti, kad vėjaraupiai yra „būtina“ infekcija.

„Tikriausiai daugumai iš mūsų teko girdėti, kad skiepai gali būti pavojingi. Vis kažkur pasirodo žinia, kad paskiepijo vaikelį ir jis staiga susirgo. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kieno lazerius naudoja NASA, Hitachi, Mitsubishi, IBM? (video) (1)

Lazeris_mokslosriuba.lt

1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maksvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m., Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris. Sovietų Sąjungoje Lietuvos mokslininkai daugiausia konstravo lazerius moksliniams tyrinėjimams. Buvo pradėta laiku. Dėl to, šiandien pasaulyje mes konkuruojam ne lazerių kaina, o kokybe. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą? (video) (4)

kremlius

1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio propagare. Jis reiškia platinti. Įdomu tai, kad jis pirmiausia reiškė tiesos, neabejotinos informacijos sklaidą.

„Ir štai paprasti Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą, nes tiki, kad jis elgiasi gerai. Skaityti toliau

Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga? arba „Mokslo sriuba“ apie antibiotikus (video) (0)

antibiotikai_Mokslosriuba.lt

Tai įvyko 1928 m., kai anglų biologas Aleksanderis Flemingas po vasaros atostogų grįžo į darbą. Tyrėjas petri lėkštelėse augino bakterijų kultūras. Ir kažin kas jas užkrėtė. Šalia bakterijų stafilokokų augo nepageidaujamas pelėsinis grybas. Aplinkui grybą bakterijos nesidaugino. Kaip tai gali būti? Mokslininkas suprato, kad grybo išskyros slopina bakterijų augimą. Toji medžiaga buvo pavadinta penicilinu. Pirmuoju antibiotiku pasaulyje.

Kiekvienais metais JAV išrašoma apie 150 milijonų antibiotikų receptų. Ligas sukeliančios bakterijos prisitaikė. Joms įveikti mokslininkai surado naujų antibiotikų. Bakterijos vėl prisitaikė. Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip spausdinami pinigai? (video) (3)

Sustabdyta vaizdo akimirka

Įsivaizduokime, nueiname į prekybos centrą, prisikrauname pilną vežimą miltų, o kasininkei duodam vilko kailį. Sunku įsivaizduoti tokius mainus šiandieninėje prekyboje. Šiandien pinigai yra žymiai patogesni ir gali labai daug.

„Pinigai lemia kiekvieno iš mūsų gyvenimą Žemėje ir kosmose. Vieni neturi už ką nusipirkti maisto, kiti perka salas. Kaip šiandien yra sukuriami pinigai? Kodėl kyla krizės ir daugybė žmonių netenka darbo? Kaip veikia euro zona? Mokslo sriubos savanorių komanda pabandė Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių (video) (0)

Mokslo sriuba.vezines lasteles

Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai viena kosminė dalelė pataiko į jo ląstelę. Įvyksta pakitimas.

„Kai sportuoji, greitai pradeda augti raumenys. Kelias dienas darai prisitraukimus, atsilenkimus ir jau junti. Raumenų ląstelės pradeda gaminti tam tikrus baltymus, kurie skatina kraujagyslių augimą. Šiuos baltymus ląstelės pro savo membraną išleidžia į išorę. Kraujagyslėms duoda žinią, kad šioje vietoje reikia daugiau kraujotakos. Lygiai taip pat daro ir…“ – sudomina „Mokslo sriubos“ kūrėjai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pastebėti pažeidimus sienoje? (video) (0)

Soliariumas | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Įsivaizduokime sieną, kuri mus saugo nuo priešų. O priešų daug. Išorė mums kelia nuolatinį pavojų. Sienoje įmontuota daugybė jautrių jutiklių. Jutikliai fiksuoja spaudimą, vibraciją, temperatūrą. Esant reikalui siena garina vandenį ir išskiria kenksmingas medžiagas. Sugalvok tu man tokią konstrukciją. Pasikeitus aplinkos sąlygoms, reaguoja ir saugo nuo šalčio. Siena nuostabiai lankstosi visomis kryptimis. Kas ji?

„Soliariumo lempos pradeda spinduliuoti ultravioletinius spindulius. Skaityti toliau

Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video) (0)

NASA marsaeigis Curiosity_mokslosriuba.lt

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip mylėti princesę? (video) (0)

meile_mokslo sriuba

Praėjusiais metais Lietuvoje iš viso susituokė daugiau nei 20 000 gyventojų. O išsiskyrė apie 10 000. Išsiskyrė beveik pusė. Kas atsitiko? Kur dingo meilė?

„Vieną kartą karalius turėjo gražią dukrą. Tokią gražią, kad visa karalystė virpėjo. Toks grožis. Karalius sako: „Jau laikas tau tekėti.“ Mergina nuėjo pasitarti su mokytoju ir sutiko: „Tėve, kviesk visus jaunikius.“ Suvažiavo iš visų karalysčių: princai, kunigaikščiai, patys turtingiausi. Mergina tėvui sako: „Aš būsiu anuose rūmuose, o tu po vieną jaunikį siųsk. Po vieną, kas dešimt minučių.“ Ir tėvas siunčia“, – sudomina „Mokslo sriubos“ savanoriai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį poveikį mums daro vaizdo žaidimai? (video) (0)

Mokslo sriuba_vaizdo zaidimai

Geriausi režisieriai, scenarijų autoriai, animatoriai kuria sudėtingus, įtraukiančius vaizdo žaidimus. Šimtai milijonų žmonių kiekvieną savaitę į juos pasineria. Žaidžia būsimosios mamos, vaikai, statybininkai, geležinkelininkai, mokytojai, bankininkai. Įdomu, kaip jie mus veikia?

„Pietų Korėjos Kultūros, sporto ir turizmo ministerija bei Lyčių lygybės ministerija iniciavo netikėtą įstatymą. Asmenims iki 16 metų uždraudė žaisti internetinius žaidimus nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Tuo tarpu, Ročesterio universiteto mokslininkų tyrimas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie futuristinį „Venus“ projektą (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Amerikiečių futuristas, mąstytojas Žakas Fresko gimė 1916 metais. Šiuo metu jam 98 metai. Jis yra savamokslis mokslininkas, pramonės dizaineris, inžinierius, išradėjas. Save vadina socialiniu inžinieriumi. Futuristas daugiau nei 40 metų svarsto, kaip moksliniais būdais galima būtų panaikinti skurdą, karus, korupciją, aplinkos taršą. Ką jis sugalvojo?

„Įsivaizduokime. Atrandame labai panašią planetą į Žemę. Pavadinkime ją Afrodite. Skaityti toliau

Naujas „Mokslo sriubos“ sezonas: mokslininkai kuria ir ginklus, ir vaistus (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Spalio 4 d. prasideda naujas „Mokslo sriubos“ sezonas. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida jau šį šeštadienį.

Gyvename nuostabiais pažinimo ir klestėjimo laikais, tačiau viską naikinantys karai vis dar su mumis. Vietoj to, kad iš esmės spręstume skurdo, korupcijos, klimato šilimo iššūkius, tarpusavyje kaunamės. Rengiame specialistus, kaip gerai nusitaikyti ir sunaikinti. Psichologų žinias panaudojame ne taikai ir bendradarbiavimui vystyti, o karo propagandai. Kaip galime tobulėti? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukonstravo tokią sistemą: fotoaparatas nufotografuoja gintariuką, programa įvertina spalvą ir tada mineralas nukreipiamas į reikiamą kibirėlį. Jei vienas žmogus 1 gintarą surūšiuodavo per 1 sekundę, tai automatizuota linija 7-10 gintarų!

„Viršininkas pasikviečia darbuotoją į kabinetą ir įteikia jam atleidimo lapelį. Darbuotojas susijaudina. Ar tai liūdesio ar džiaugsmo ašara? Robotas, užėmęs darbo vietą, žmogui suteikia naują gyvenimą. Robotas išlaisviną žmogų, asmenybę! Gal jis pradės skaityti, mokytis ir mąstyti? Pažiūrėkime, kokius robotus kuria mūsų mokslininkai ir inžinieriai“, – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie jaunystės eliksyrą (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Jaunystė – tai nuostabus laikotarpis! Mes norime būti gražūs, sveiki ir stiprūs. Siekiame tobulėti, bet mūsų kūnas po truputį sensta. Dantys pradeda gesti dar mokyklos suole… Ar įmanoma sulėtinti ar net sustabdyti senėjimą?

„Nuo senų senovės žmonija svajoja apie nemirtingumą. Tikėta, kad Rasų naktį vanduo gali išgydyti visas ligas. Alchemikai daug metų bandė sukurti gyvybės eliksyrą. Istorikams žinomi Senovės Kinijos imperatoriai, kurie apsinuodijo ir mirė vartodami įvairius jaunystės eliksyrus. Senovės graikai siekdami atjaunėti ant kūno tepė gyvsidabrį. Nesuprato, kad Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviai 3D spausdintuvu atspausdino namelius ląstelėms ir M. Mikutavičių (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Su lazeriniu spausdintuvu atsispausdinam šokoladinio torto receptą. Įdomu, kokio storio yra atspausdintas tekstas? Apie 10 mikronų, 0,01 milimetro. O jei tą patį tekstą ant lapo atspausdintume šimtą kartų? Ar tas tekstas sustorėtų?

„Pirmąją 3D spausdinimo technologiją, stereolitografiją, sukūrė išradėjas Čakas Halas (Chuck Hull). Tai įvyko prieš trisdešimt metų. Ir štai, per dešimtmečius sukūrus dar gausybę technologijų ir ištobulinus ir sumažinus įrangą, 3D spausdintuvai pagaliau ateina į kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Kaip 3D spausdinimas keičia pasaulį?“ – klausia „Mokslo sriubos“ savanoriai.

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį… Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų.

„Pastebėta, kad kas trečiam kosmonautui, kuris dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, skauda galvą, pykina. Tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Grįžus į Žemę, simptomai Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ar genetiškai modifikuotas maistas yra saugus? (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Pakeiskime genus patys ir sukurkime dar mums naudingesnius organizmus nei sukūrė motina gamta – prieš 40 metų pagalvojo mokslininkai. 2012 metais GM augalais ūkininkai apsodino apie 170 milijonų hektarų. Tai yra apie 12% viso pasaulio ūkininkų ariamos žemės. Ir šis plotas kiekvienais metais auga! Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“ kalba apie ateities medžiagą – grafeną (video) (0)

GrafenasKompiuterius, automobilius, saulės elementus, tankus – viską gaminame iš įvairiausių medžiagų. Kai susidėvi, siekiame perdirbti ir vėl gaminame iš naujo. Tobulesnius daiktus iš pažangesnių medžiagų. Ir štai, neseniai lenkų įmonė Nano Carbon paskelbė, kad sėkmingai pradėjo komercinę grafeno gamybą.

„Grafenas internetą gali paspartinti apie šimtą kartų. Grafenas naikina bakterijas. Kinijos mokslininkai grafeno pagrindu sukūrė pakavimo popierių, kuris prailgina maisto galiojimo laiką. Sukurtas apie 1000 kartų jautresnis vaizdo jutiklis. Skaityti toliau