Žymos archyvas: mitologija

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (1)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga (1)

D.Razauskas.mitiniai-vaizdiniai-donelaicio-metuoseVasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val. Rašytojų kampe vyks Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo, žymaus lietuvių mitologo, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko naujausios knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ pristatymas. Jame dalyvaus autorius, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys ir žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Saulė Matulevičienė. Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

Apie mitinę erdvę ir savasties šaknis (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Menininkė Gaiva Kuliešienė, prisistatanti kūrybiniu vardu Gaiva Paprastoji, dvidešimt dvejus metus gyvenanti ir kurianti Olandijoje, į Lietuvą su savo kūryba grįžo prieš kelerius metus: išleido eseistikos knygų, surengė keliolika savo tapybos parodų, kurios eksponuotos Vilniuje, Kaune, o pastaruoju metu vis dažniau pristatomos Lietuvos dvaruose, miestuose ir miesteliuose. Tai – dovana tėvynainiams. Šių metų sausio 21 dieną šios menininkės paveikslų ciklą „Pasakų dienoraščiai“ išvys Joniškio gyventojai.

Ta pačia proga bus pristatyta ir menininkės brolio, mokslininko archeologo profesoriaus Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie varles lietuvių tikėjimuose ir papročiuose (audio, video) (10)

Varlė | Alkas.lt, V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dvidešimt septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie varlės mitinį įprasminimą lietuvių tikėjimuose ir papročiuose.

„Varlės gyvenimo žmogaus kūne vaizdinys yra dvejopas, žinoma,
susijęs su liaudies medicina – taip, kaip tradicinėje kultūroje buvo įsivaizduojamas žmogaus kūnas ir kaip buvo aiškinami Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Džekčioriūtė-Medeišienė apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje (audio) (0)

Žemaitijos NP nuotr.

Dvidešimt šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, etnologė, doktorantė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė pasakoja apie mitinę grybų sampratą lietuvių kultūroje.

„Grybai kartais tapatinami su žmonėmis. Įprastai tradiciniame pasaulėvaizdyje daugelis reiškinių mitologizuojami, pasitelkiant analogijas. Ta pati situacija yra su grybais – būtent dėl tų analogijų, dėl panašumų jie gretinami su žmogumi. Ir tas gretinimas geriausiai atsiskleidžia lietuvių liaudies mįslėse ir minklėse. Ant kojytės kepurytė. Kas?“ – sako V. Džekčioriūtė-Medeišienė.
Skaityti toliau

„Baltų genas“: M. Smetona apie vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje (audio) (8)

am.lt nuotr.

Dvidešimt penktojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro lektorius Hum. m. dr. Marius Smetona etnolingvistiniu požiūriu aptaria vandens vaizdinį lietuvių sąmonėje. 

„Įdomus pastebėjimas: yra namų konceptas ir yra vandens. Namų konceptas turi visą mitologinę reikšmę išlaikęs, o vandens – nieko nebeturi šiuolaikinio žmogaus mąstysenoje. (…) Kadangi mes ritualų nebeturime, vandens nebegerbiame, jo nebesaugome, mes jį tik vartojam, Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (II) (video) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (I) (video) (4)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4 vienodus klausimus. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

Viktorija Valinčiūtė. Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą? (0)

Viktorija Valinčiūtė_asmen. nuotr

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų mokslinių darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantės Viktorijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo vadovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kilmė apipinta įvairiausiomis legendomis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti informacijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais,

Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Nepriklausomus Sankt Peterburgo menininkus įkvėpė lietuviški epai (0)

Akimirka iš spektaklkio „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“

Šį šeštadienį, gegužės 21 d. Vilniaus Rusų dramos teatre vyks neeilinė premjera – pirmą kartą Lietuvoje viešinti nepriklausoma Sankt Peterburgo meno laboratorija „KinoTeArt“ pristatys Ivano Kutyrkino spektaklį „Žilvinas. Sapnai apie Lietuvą“. Pjesę į lietuvių kalbą vertusios poetės bei dramaturgės Daivos Čepauskaitės teigimu, kūrinyje atskleidžiamas jauno Sankt Peterburgo menininko I. Kutyrkino žvilgsnis į Lietuvą – romantiškas, švelnus ir idealistinis. Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

Kviečia 9-tieji Norberto Vėliaus skaitymai „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (5)

prof. Norbertas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.

Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Skaityti toliau

Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video) (1)

Dainius Razauskas ir Radvilė Racėnaitė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta nauja garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo dr. Dainiaus Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“.

Knygos pristatyme dalyvavo: autorius dr. Dainius Razauskas–Daukintis, dr. Radvilė Racėnaitė, knygos recenzentai doc. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Skirmantas Valentas.

Apie Maironį rašyta daug, tyrinėta jo biografija, istorinė-kultūrinė aplinka, kurioje jis susiformavo kaip žmogus ir kaip rašytojas, literatūrinė terpė, kuri veikė jo Skaityti toliau

Pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (nuotraukos, video) (13)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 28 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvavo ir žodį tarė: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. Skaityti toliau

Berlyne bus pristatyti trumpo metro filmai apie pagonišką pasaulėžiūrą (video) (1)

„Vilnaius mergelė“ | sustabdyta filmo akimirka

Vasario 5-ą dienos vakarą į Berlyno kino teatrą „Sputnikas“ rinksis tie, kurie naktį norės skirti Baltijos šalių animacijos atradimams. Naktinė filmų programa „Vieną kartą…“, taps pirmuoju bendru Lietuvos, Latvijos ir Estijos legendų ir  pasakų pristatymu ir ilgu naktiniu animaciniu pasivaikščiojimu po mūsų  šalių mitologijos pasaulį. Tą naktį filmų peržiūroje dalyvaus ir apie filmus pasakos jų kūrėjai, lietuvių animaciją atstovaus žinomas režisierius Algirdas Selenis.

Vasario mėnesio pradžioje vyksiančioje animacinių filmų naktyje pirmą kartą Vokietijos sostinėje bus kartu pristatyti visų Baltijos šalių trumpo metro filmai, pasakojantys apie pagoniškąją mūsų regiono gyventojų pasaulėžiūrą. Skaityti toliau

Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (13)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. 16.30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius) bus pristatyta nauja dr. Dainiaus Razausko knyga „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“.

Knygos pristatyme dalyvaus ir žodį tars: pats knygos autorius dr. Dainius Razauskas, knygos recenzentai dr. Vytautas Ališauskas, dr. Naglis Kardelis, vedologas Vytis Vidūnas, mitologė dr. Daiva Vaitkevičienė.

Ši knyga tai Lietuvos kultūros ir meno tyrimo ir Lietuvių tautosakos institutų 2014 m. išleistos šio veikalo elektroninės versijos spausdintinis atitikmuo išspausdintas paties Skaityti toliau

Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)

Šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris | LLKC nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.

Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.

Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau