Žymos archyvas: mirtis

Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1)

Gintautas Gabalis (1963–2016) | Feisbuko nuotr.

Gegužės 28 d. po sunkios ligos mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1993–2016). Trisdešimtuosius savo gyvenimo „Skamba skamba kanklius“ Gintautas regės jau iš anapusybės. Dideles kančias iškentęs ir alinančius skausmus patyręs, šis nuostabus žmogus, didelis tautos patriotas ir puikus muzikantas mirė turėdamas tik 52 metus.

„Nenutrūkstančiame „Skamba skamba kanklių“ šventės šurmulyje šoksime ir dainuosime ir iki pat uždarymo būsime visai šalia Gintauto. Elgsimės kaip senovės baltai, šokę ir dainavę, kai žmogus užbaigia kančių kelią, o verkę, kai gimęs Skaityti toliau

Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko (0)

Prof. Algirdas Sabaliauskas (1929–2016) | mokslolietuva.lt, G. Zemlicko nuotr.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas. Skaityti toliau

Mirė signataras Vladimiras Beriozovas (0)

lsdp.lt nuotr.

Eidamas 87-uosius metus, mirė Kovo 11 d. Akto signataras Vladimiras Beriozovas.

V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.

Iki II-ojo Pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs (1)

Aloyzas Vidugiris | LKI nuotr.

Kovo 5 d. eidamas 88-tus metus mirė garsus kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras Aloyzas Vidugiris (1928 12 25–2016 03 05).

1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1954 m. iki 2001 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Vadovaujamas akademiko Boriso Larino, apgynė daktaro (tuo metu – filologijos mokslų Skaityti toliau

Mirė dirigentas Saulius Sondeckis (3)

Saulius Sondeckis (1928–2016) | wikimedia.org nuotr.

Mirė profesorius, dirigentas ir orkestrų vadovas Saulius Sondeckis (1928 10 11–2016 02 03), maestro buvo 87 metai.

Saulius Sondeckis gimė ir mokėsi Šiauliuose, studijavo Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje ir Maskvos konservatorijoje.

Iki 2004 m. vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui, kurį subūrė 1960 m. Vėliau buvo kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ kviestinis dirigentas, Baltijos kamerinio orkestro vadovas. Maestro buvo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais bei visa eile kitų Lietuvos ir užsienio šalių įvertinimų. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video) (1)

Audrys Antanaitis ir Rolandas Labulis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sakoma, kad mirti pradedame vos gimę. Tačiau vienus mirtis aplanko anksčiau, kitus vėliau. Nėra nė vieno, kuris būtų mirties vizito išvengęs. Kiek bebūtų stengęsis, amžinos jaunystės eleksyro beieškojęs.

Kodėl mirštame?

Ir kodėl mirties laiką pasirenka ji pati, o ne mes?

Audrys Antanaitis kalbasi su elektroradioterapijos specialistu Rolandu Labuliu! Skaityti toliau

Į amžinybę iškeliavo aktorius Antanas Žekas (0)

ZekasA 2014 10.27 Knygos pristatymas

Eidamas 85-uosius metus vėlyvą šeštadienio vakarą į amžinybę iškeliavo teatro aktorius, poetas, prozininkas ir dramaturgas Antanas Žekas. Menininkas, Žmogus… Visas gražiausias gyvenimo etapas prabėgo Kaune, kuriant Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Daugiau nei šimtas vaidmenų teatre ir televizijoje, aštuonios knygos. Kolegų ir amžininkų širdyse Jis išliks kaip jautrios širdies bičiulis bei šmaikštaus žodžio virtuozas.

Antanas gimė 1931 m. gegužės 17 d. Kėdainių apskrityje, Šėtos valsčiuje, Kirdeikių kaime ūkininkų šeimoje ant Obelies upės kranto. Skaityti toliau

Netekome žymaus baltisto Simo Karaliūno (11)

Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Lapkričio 28 d. eidamas 80-uosius mirė vienas žymiausių lietuvių baltistų, etimologų ir sociolingvistų profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos laureatas, profesorius Simas Karaliūnas (1936-2015).

S. Karaliūnas tyrė baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, ne vienerius metus nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniajame veikale „Baltų etnonimai“.

S. Karaliūnas  gimė 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio rajone, buvusioje Žiemgaloje. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2003 m. vadovavo Vytauto Skaityti toliau

Mirė legendinis rusų režisierius Eldaras Riazanovas (video) (0)

Eldaras Riazanovas | wikipedia.org nuotr.

Lapkričio 30 d. Maskvoje, eidamas 88-tuosius metus, mirė legendinis Rusijoe režisierius, Kino režisierius, scenaristas ir dramaturgas Eldaras Riazanovas.

E. Riazanovas savo darbą kine pradėjo 1950 m. kaip dokumentinių filmų kūrėjas. Sovietiniais metais ypatingos sėkmės sulaukė jo režisuoti vaidybiniai filmai „Karnavalo naktis“, „Neįtikėtini italų nuotykiai Rusijoje“, „Saugokis automobilio“, „Likimo ironija, arba Po pirties!“, „Tarnybinis romanas“, „Garažas“, „Stotis dviem“.

Skaityti toliau

Netekome armonikieriaus Gedimino Giriūno (video) (0)

Gediminas-Giriunas-Grazinos-Pasakarnienes-nuotr-2-K100

Gaila, bet vis daugiau vyresniosios kartos talentingų muzikantų mus palieka. Lapkričio 27 dieną netekome garsaus armonikieriaus, veterinarijos gydytojo, biomedicinos mokslų daktaro Gedimino Giriūno.

Dar pirmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga velionis Gediminas gerą pusdienį grojo Vilniaus karininkų ramovėje, su nuotaikingais maršais pasitiko Krašto apsaugos ministrą, džiaugėsi iš LKVĮKR folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovės Laimos Purlienės gavęs Rokiškio krašto valso „Svajonėlė“ natas, sakė, kad išmoks ir gros jį ansamblio programose ir festivalyje Utenoje, nes jam didelis džiaugsmas groti savo gimtojo Rokiškio krašto melodijas. Jis turėjo daug svajonių, rengėsi groti „peterburgskų“ armonikų festivaliuose, svajojo apie susitikimus su kitais šio instrumento muzikantais.

Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Vėl Vėlinės (46)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kai lapkričio tamsa apgaubia žemę, vėl keliaujame į savo Tėviškės kapus. Tūkstančiais atminties ugnelių bandome išsklaidyti Vėlinių nakties tamsą. Trumpas brūkšnelis tarp dviejų skaičių kapo akmenyje – mūsų gyvenimas. Kai kuriuose antkapiuose – pavardė, ir gimimo data su brūkšniu laukiančiu antrojo skaičiaus! Šiurpoka. Iš kur toks racionalus atsivėrimas mirčiai?

Gal tai lietuviškas praktiškumas, taupumas? O gal senosios pasaulėžiūros liekana – prijaukintos mirties laikų atbalsis? Juk dar ne pernelyg nutolo metas, kai kiekviena močiutė turėdavo pasiruošusi karstą ir įkapių rūbus. Kartas nuo karto juos prisimatuodavo, nuo savojo karsto nupūsdavo dulkes, o kur toliau išvažiuodama – veždavosi į kelionę ir įkapes… Skaityti toliau

Karmazinų pilkapyne vyks A. Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė – mitologinė drama „Dūšelės“ (0)

Skyles koncertas KarmazinuoseSpalio mėn. 10 d., 18.30 val. Neries regioniniame parke, Karmazinų pilkapyne (Dūkštos, Vilniaus raj.) vyks naujos Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinės – mitologinės dramos „Dūšelės“ premjera. Įėjimas į renginio teritoriją su Saugomos teritorijos lankytojo bilietu, kainuojančiu 1€.

Rytų Lietuvos pilkapynai – tai senosios baltų genčių laidojimo vietos, kuriose mūsų protėviai buvo laidojami IV – XII a. Šis kultūrinis palikimas, nors esantis visai šalia kelių, miestų ir miestelių, visuomenei dar yra mažai žinomas. Neries regioninio parko direkcija šį šeštadienį, spalio 10 d. 18.30 val., kviečia į Karmazinų pilkapyne vyksiantį renginį „2RATU: DŪŠELĖS“. Skaityti toliau

Šiandien mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė (video) (2)

Galina Dauguvietytė_respublika.lt nuotr.

Šiandien, spalio 8 d. eidama 89-uosius mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė.

G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., jos tėvai – tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.

1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.

1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. Skaityti toliau

Šiandien po sunkios ligos mirė Stasys Povilaitis (video) (6)

Stasys Povilaitis_youtube.com

Šiandien, spalio 6 d., ryte mirė didis žmogus, dainininkas, poetas Stasys Povilaitis.

Ansamblio „Nerija“ dainininkai reiškia gilią užuojautą dėl draugo ir kolegos Stasio Povilaičio netekties ir liūdi drauge su visais, kurie pažinojo maestro S. Povilaitį.

Žinia apie dainininko stipriai pašlijusią sveikatą buvo pasiekusi visus, tačiau jo kolegos iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad S. Povilaitis pasirodys suplanuotuose jubiliejiniuose „Nerijos“ koncertuose lapkričio mėnesį. Jis pats buvo šių koncertų sumanytojas. Vasarą sukvietė kolegas, planavo pats vesti renginį ir jame dainuoti. Skaityti toliau

Ypatingoje kultūros paveldo vietovėje klajos „dūšelės“ (1)

„2 RATU: DŪŠELĖS“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 10 d., šeštadienį, vyksiantis renginys „2 RATU: DŪŠELĖS“ pakvies į prie Vilniaus esantį Karmazinų pilkapyną. Lietuvoje kasmet vis labiau augant susidomėjimui savo šalies kultūros paveldu, aplink mus vis dar galima rasti daugybę dažnam nepažintų praeities kultūrų pėdsakų. Turbūt vienas iš tokių – pilkapynai, senosios baltų genčių laidojimo vietos.

Neries regioniniame parke vyksiančiame Skaityti toliau

Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video) (0)

jurijus-afanasjevas

Rugsėjo 14 d. po sunkios ligos Maskvoje mirė politikas, istorikas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto įkūrėjas Jurijus Afanasjevas (Юрий Афанасьев).

Jis praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo vienas iš Rusijos demokratų lyderių. Būtent jo pastangomis garsiąją Sausio 13-osios naktį Vytautui Landsbergiui pavyko susisiekti su Rusijos Aukščiausios Tarybos pirmininku Borisu Jelcinu ir pranešti apie kruvinus įvykius Lietuvoje. J. Afanasjevas apdovanotas Sausio 13-osios  medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas (1)

V. Drotvinas | LEU nuotr.

Liepos 12 dieną mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius emeritas, kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.

V. Drotvinas gimė 1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčiuje (dabar Jurbarko r.).  1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis (4)

vincas-urbutis-55a676f81f293

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas, labai išgarsėjusio dviejų laidų sulaukusio veikalo „Lietuvių kalbos išdavystė“ autorius, profesorius, habilituotas daktaras Vincas Urbutis.

Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956  ir 1971 m.). Skaityti toliau

Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos) (0)

Leonardas_Zelcius(portretas)_a.a-K100

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, mirė nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius (1928–2015).

Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro  aktorius.

Su iškiliausiais to meto režisieriais sukurta daugiau nei šimtas vaidmenų teatre: Skaityti toliau

Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos) (0)

Genue-Grebliauskiene-asmenine-nuotr

2015 m. liepos 9 d. mirė Genė Grebliauskienė (Žičkutė) (gim. 1933)  buv. tremtinė, Lietuvos partizanų ryšininkė, aktyvi TS-LKD,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narė.

Genė Žičkutė gimė 1933 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Aluntos vls., Trakų kaime Juozo Žičkaus (1879-1951) ir Cirilės Tamulaitytės – Žičkienės (1888-1933) šeimoje, kurioje  užaugo 9 vaikai. Genutė šeimoje buvo jauniausia, mama mirė ją gimdydama. Skaityti toliau

Alkas.lt redakcija ir Tautininkų sąjunga reiškia užuojautą T. Baranauskui netekus mamos (4)

zvakeAlkas.lt redakcija ir Tautininkų Sąjunga reiškia užjaučia Alkas.lt redaktoriui, Tautininkų Sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio Tarybų nariui, istorikui Tomui Baranauskui sunkią valandą, mirus mamai Valerijai Baranauskienei (1938–2015).

Velionė pašarvota Anykščių laidojimo namuose, Vilniaus g. 13. Lankymas šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val.

Laidotuvės vyks šeštadienį, urna išnešama 13 val. Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (0)

juozas-dringelis-asm.nuotr

Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis.

J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas.

1957-1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969-1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi.

1988 m. aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Skaityti toliau

Išvenk vėžio – sumažink rizikos veiksnius (0)

Vėžys.ligaVystantis mokslui atsiranda naujų vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos ir modernaus gydymo galimybių. Deja, vėžys išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai miršta gerokai per anksti (30–69 metų). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai norėtų dar kartą priminti, ką reikėtų daryti, kad išvengtume vėžio. Skaityti toliau

Iškeliavo anapilin rašytojo B.Sruogos dukra (0)

cc1520083da82c27216104384707f00f4b5893d3Šiandien, birželio 3 dieną, Vilniuje mirė Dalia Sruogaitė (1925-2015) – lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo rengėja, režisierė.

Dalia Sruogaitė gimė Kaune, rašytojo Balio Sruogos ir istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės šeimoje. 1943 metais ji baigė Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnaziją. Po metų kartu su motina pasitraukė nuo artėjančios Sovietų Sąjungos kariuomenės į Vokietiją, kur tikėjosi susitikti su Štuthofo koncentracijos stovykloje įkalintu tėvu. 1946–1949 metais Bonos universitete studijavo muzikologiją ir meno istoriją, lankė Skaityti toliau

Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos (0)

Prof. Donatas Sauka (1929-2015) | asmeninė nuotr.

Gegužės 16 d. netekome garsaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, kultūros ir visuomenės kritiko, profesoriaus Donato Saukos.

Donatas Sauka gimė 1929 spalio 13 dieną Mažeikiuose. Pradinę mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948 – 1953 m. studijavo Vilniaus universitete (VU) lituanistiką. Studijų metais dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi.

1956 – 1993 m. buvo VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas, profesorius, dėstė tautosakos kursą,  lietuvių literatūros klasikos istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus. Skaityti toliau

Mirė pasaulinio baleto žvaigždė Maja Pliseckaja (video) (0)

Maya_Plisetskaya_wikimedia.org-nuotr

Gegužės 2 d. Vokietijoje mirė 89-erių metų pasaulinio garso balerina ir choreografė Maja Pliseckaja.

M. Pliseckajos motina buvo kilusi iš Vilniaus, o pati balerina buvo Lietuvos pilietė ir turėjo sodybą Kozelkiškėse netoli Trakų, kurią kartu su savo vyru garsiu kompozitoriumi Radeonu Ščedrinu vadino tikraisiais savo namais.

M. Pliseckaja gimė 1925 m. lapkričio 20 d. Jos motina Motina Rachilė Messerer-Pliseckaja, nebyliojo rusų kino aktorė, gimė g. 1902 m. Vilniuje, o tėvas Michailas Pliseckis Gomelyje 1901 m. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kas tas Ozolas? (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje?

Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Skaityti toliau