Žymos archyvas: Miglė Nargėlaitė

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (37)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Lietuvoje yra du požiūriu į mus, senovės baltų tikėjimo žmones. Vienas iš jų yra bandymas pasmerkti – dėl to, kad mūsų tikėjimas nėra struktūrizuotas, kad jame nėra nuolatinių tikėjimo dogmų, taip pat ir dėl to, kad nuolat mokslinių tyrinėjimų papildoma mitologija neva neįmanoma tikėti. Priekaištų susilaukiame ir todėl, kad egzistavusio žynių luomo nebeįmanoma atkurti, o mūsų tikėjimas neturi tęstinumo nuo laikų, kai jį nutraukė Lietuvos krikštas. Ir yra kitas požiūris – paprasčiausias tikėjimas tuo, ką darome, t.y. mūsų požiūris. Skaityti toliau

Kūčių stalas mūsų tradicijoje (2)

Kuciu-vakaro-tradicijos_wikipedija

Kūčios ir Kalėdos mums, senojo lietuvių tikėjimo žmonėms, yra svarbus mitinis laikas, kurio metu turime rengti ypatingas apeigas ne tik grįžtančiai Saulei pasveikinti, bet ir pagerbti Protėvių Vėlėms, prašyti Žemynos gero derliaus kitiems metams. Daugelį papročių, susijusių su šiomis apeigomis, esame išsaugoję, tačiau kai kas tradiciniame mūsų suvokime yra pakitę veikiant krikščionybei. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip deramai paruošti kūčių stalą apeigoms. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (26)

Naujausiame žurnalo „Liaudies kultūra“ numeryje yra interviu su Dainiumi Razausku, kur mitologas kalba apie esminius mūsų tautos pasaulėžiūros dalykus. Kalba kitaip, skatindamas dabartinius žmones mąstyti, o ne tik pasakodamas, „kaip protėviai tikėjo“. Vertingiausia iš šio interviu, sakyčiau, yra tai, ką gerbiamas D.Razauskas sako apie mūsų tautą, už ką šiandieninėje Perkūnkalbėje jį ir pagerbsiu. Tegu didysis mūsų dievas Perkūnas atkreips dėmesį į mitologą Dainių Razauską ir padės jam visuose darbuose, taip atlygindamas už pasakytus žodžius.

Artėjant Kalėdoms, kai elnias Devyniaragis parneš Saulę ir šviesą ant savo ragų, svarbiausia yra atrasti dvasioje tą Darną, kuria galėtumėm dvėsuoti kasdien, prisiminti žmogaus šventumo esmę. Ši Perkūnkalbė tam ir skirta. Skaityti toliau

M. Nargėlaitė. Apie Ugnies reikšmę atgimimui (6)

Aukojimas

Mūsų protėviai niekada netikėjo mirtimi. Gyvenimą jie suvokė kaip amžinai ratu besikartojantį gimimo – mirties ciklą, kuris mirtį padarydavo nerealia, neegzistuojančia. Mirtis tebuvo iliuzija, akimirkai nutraukianti realų gyvenimą. O pats gyvenimas buvo amžinas.

Šį įvaizdį protėviai išreiškė svarbiausiuoju simboliu – svastika. Svastika – tai ratu besisukantis kryžius užlenktais galais. Patį simbolį paaiškinti nėra taip jau sunku. Svastika, šiaip jau reiškianti Ugnį, iš tiesų susideda iš kelių simbolių, susijungusių į vieną. Skaityti toliau