Žymos archyvas: Mėnulis

Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)

Mėnulio paviršius | NASA nuotr.

Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.

NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.

Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)

supermenulis_jonov-piesinys

Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.

Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Augalai Mėnulyje ir atspausdintas maistas? Taip! (video) (1)

prezidente-litexpo-parodoje_lrp-lt

Lapkričio 4-5 d. „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Išmani Lietuva 2016“. Mokslo populiarintojai savo reportaže kviečia įsitikinti Lietuvos pažanga: susipažinti su 3D maisto spausdintuvais, CERN fizikų kasdienybe ir kita. Nors parodoje daugiausiai akcentuojamos išmaniosios technologijos, tačiau suteikiama vietos ir kompiuteriniams žaidimams, dviračių sportui.

3D maisto spausdintuvo kūrėja Vaiva Kalninkaitė teigia, jog šiuo metu gaminama dvidešimt maisto spausdintuvų, kurie savo funkcijas atliks restoranuose. Skaityti toliau

Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.

Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Astronomai: Savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia (0)

taurido zybsnis_globalnews.ca

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuviai planuoja pasiųsti palydovą į Mėnulį (video) (0)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Organizacija „XPRIZE Foundation“ 2007 metais paskelbė „Google Lunar XPRIZE“ kosmines varžybas. Šį konkursą remia kompanija „Google“. Tie, kas pirmieji ant Mėnulio paviršiaus nuleis privatų mėnuleigį, laimės dvidešimt milijonų dolerių.

Viena iš konkurse dalyvaujančių komandų – amerikiečių kompanija „Astrobotic Technology“, įsikūrusi Pitsburge, Pensilvanijoje. Įmonės atstovai Lietuvos kosmoso asociaciją pakvietė prisijungti prie skrydžio ir į Mėnulio orbitą siųsti lietuvišką kosminį palydovą. Skaityti toliau

Paryčiui įvyks visiškas Mėnulio užtemimas (video, tiesioginė tramsliacija) (0)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d. paryčiais įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Beveik visą užtemimą, išskyrus tik jo pabaigą, galima bus matyti Lietuvos pajūryje. Vilniuje užtemęs Mėnulis leisis kiek anksčiau nei Žemės šešėlis ims nuo jo trauktis. Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas prasidės  3 val. 12 min. Tačiau plika akimi Žemės pusšešėlio užslinkimo ant Mėnulio įžiūrėti negalėsime.

Žemės šešėlis temdyti Mėnulio diską  pradės 4 val. 07 min., o visiškai apims 5 val. 11 min. Visiškas Mėnulio užtemimas tęsis iki 6 val. 23 min. Visiško užtemimo pabaigos matyti jau negalėsime nei Vilniuje nei Skaityti toliau

Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija) (2)

dalinis-saules-uztemimas-s.lovciko-nuotr

Kovo 20 dieną, pavasario lygiadienio išvakarėse, įvyks didžiausias per pastaruosius 16 metų Lietuvoje matomas dalinis Saulės užtemimas. Tuomet Mėnulis uždengs apie 70–80 proc. Saulės disko.

Tam tikroje žemės srityje tuo pat metu bus matomas visiškasis Saulės užtemimas, kuomet Saulė 2 minutėms ir 47 sekundėms užtems visiškai. Visiškas užtemimas bus matomas Atlanto vandenyno dalyje, apie 500 k,. į rytus nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio ir apie 500 km. į pietus nuo Grenlandijos pietinės pakrantės, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Špitcbergeno saloje. Dalinį Saulės užtemimą taipogi matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos bei Šiaurės Kinijos. Skaityti toliau

Patekėjo „supermėnulis“ (video) (1)

Rugpjūčio 10 dieną vakare patekėjo didžiausias šiais metais pilnas Mėnulis. Tokiam Mėnuliui prigijo „supermėnulio“ vardas. „Supermėnuliu“ vadinamas Mėnulis atsidūręs perigėjuje tai yra labiausiai priartėjęs prie Žemės.

Mėnulio priartėjimai ir nutolimai įvyksta periodiškai, nes Mėnulis aplink Žemę skrieja ištęsta eliptine orbita. Tuo metu mūsų palydovas, žvelgiant nuo Žemės paviršiaus, atrodo ypač ryškus ir padidėjęs.

Sekmadienio vakarą 20:23 val. (Klaipėsoje 20:40 val) patekėjęs pilnas Mėnulis bus nuo Žemės nutolęs 356 897 kilometrais. Vidutinis Mėnulio nuotolis nuo Žemės yra 384 400 km., Skaityti toliau

Liepos 20 d. sukako 45 metai nuo pirmo žmonijos žingsnio Mėnulyje (video) (0)

Mėnulio didvyriai (iš kairės į dešinę): Nilas Armstrongas, Maiklas Kolinsas, Edvinas Oldrinas | wikipedia.org nuotr

1969 liepos 20 d. 23 val. 17 min. Lietuvos laiku Mėnulio modulis „Erelis“ su dviem JAV kosminio laivo „Apollo 11“astronautais Edvinu Oldrinu (Edvin Aldrin) ir Nilu Armstrongu (Neil Armstrong) nusileido plačiame tamsios Mėnulio lavos lauke vadinamame Ramybės Jūra.

Sena ir labai drąsi svajonė išsipildė. Žmonės atskrido į Mėnulį!

Po šešių valandų Neilas Armstongas tapo pirmuoju žmogumi žengusiu per nežemiško pasaulio paviršių ir ištarusiu garsiuosius žodžius: „Tai vienas  žingsnelis žmogui ir vienas milžiniškas šuolis žmonijai“. Skaityti toliau

MĖNULIO PILNATIS. Lunatikas (0)

Skaityti toliau

Erikas Breisas „Tranquility Base“ (video) (0)

Neilas Armstrongas | wikipedia.org nuotr.

Astronautui Neilui Armstrongui (1930-2012) atminti

Papasakok, Neilai, apie ką tu galvojai,
Kai visi mes žiūrėjom į tave ekrane,
Matėm mažą žingsnelį ir gigantišką šuolį,
Ir kai vėliavą kėlei ten, kur nieko nėra.

Šlovingasis misijos „Apollo 11“ astronautas, pirmas žmonijos istorijoje pasivaikščiojęs Mėnulio paviršiumi, anapilin iškeliavo prieš metus, 2012 m. rugpjūčio 25 d., sulaukęs 82-ejų. Legendinio astronauto mirties metinių NASA proga paskelbė Neilui Armstrongui (Neil Armstrong) dedikuotą muzikinį vaizdo klipą, Skaityti toliau

Gegužės danguje prasidės „baltosios“ naktys, patekės didžiausias Mėnulis (video) (0)

Prasidės „baltosios“ naktys | shutterstock.com nuotr.

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)

Dailininko akimis | NASA nuotr.

Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.

Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau

Ar privati kompanija atnaujins skrydžius į Mėnulį? (0)

Buvusių NASA darbuotojų grupė, sukūrusi privačią bendrovę „Golden Spike“, pranešė, jog ketina į artimiausią Žemei kaimyną, Mėnulį, pasiųsti du žmones. Tokios kelionės kaina siektų pusantro milijardo JAV dolerių.

Kompanijos atstovai sako, kad jie pasinaudos esamomis technologijomis, o pirmoji kelionė numatyta jau šio dešimtmečio pabaigoje.

„Golden Spike“ – ne pirmoji privati bendrovė susidomėjusi pelnu iš kosminių skrydžių. Kompanija „SpaceX“ sėkmingai vykdo užsakomuosius NASA darbus Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)

efoto.lt T.Janušonio nuotr.

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.  „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.

Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

Žmonija neteko astronauto Nilo Armstrongo – pirmojo žmogaus išsilaipinusio Mėnulyje (video) (3)

Nilas Armstrongas | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 25 d. būdamas 82-ejų, mirė garsus JAV astronautas, pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, Nilas Oldenas Armstrongas (Neil Alden Armstrong).

Neseniai garsiam astronautui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija. N.Armstrongo šeimos pranešime teigiama, kad jis mirė dėl po operacijos kilusių komplikacijų.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barac Obama) šeštadienį išplatino užuojautą kurioje rašo, kad Nilas Armstrongas buvo vienas iš didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių, ištisą kartą įkvėpęs siekti žvaigždžių: „Nilas buvo tarp didžiausių Amerikos didvyrių – ne tik savo meto, bet ir visų laikų“, – rašoma B.Obamos užuojautoje. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“ (0)

Henrikas Kebeikis

Nuo 2012 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) eksponuojama žymaus filatelisto, kolekcininko, visuomenės veikėjo Henriko Kebeikio pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“. Paroda skirta Tarptautinei aviacijos ir kosmonautikos dienai pažymėti. Unikali H.Kebeikio kolekcija atspindi vieną svarbiausių projektų JAV ir pasaulio kosmonautikos istorijoje – „Apollo“ skrydžių į Mėnulį programą. Ekspoziciją galima apžiūrėti iki gegužės 5 dienos.

Nuo tos akimirkos, kai 1961 m. JAV prezidentas Dž. F. Kenedis iškėlė tikslą iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos Mėnulyje išlaipinti žmogų, Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai (0)

NASA nuotr.

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“. Skaityti toliau

Dž.Kameronas vienas paniro į Marianų įdubą (video) (0)

Dž.Kameronas po sėkmingos ekspedicijos

Režisierius Džeimsas Kameronas, pagarsėjęs tokiais filmais, kaip „Titanikas“ ir „Avataras“, tapo pirmuoju pasaulyje naru, kuris vienas pasiekė giliausią Žemės tašką – Ramiajame vandenyne esančią Marianų įdubą (lovį).

Jam prireikė 2 valandų, kad pasiektų vandenyno dugną. Povandeninis laivas „Deepsea Challenger“, kuriuo Dž.Kameronas atliko unikalų panirimą, sveria 11 tonų ir yra daugiau nei 7 metrų ilgio.

Režisierius praleido 3 valandas, tyrinėdamas Marianų įdubos paviršių ir per daugiau nei valandą iškilo į paviršių. Skaityti toliau