Žymos archyvas: menotyrininkė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks renginys, skirtas Tautinių drabužių metų pradžiai (0)

Mikalina Glemzaite Kaune prie Nemuno_limis.ltL

Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau

Atsinaujinęs kultūrinis gidas „Vilniaus skulptūrų kelias“ kviečia į kalėdinį pasivaikščiojimą sostinėje (0)

knyga-vilniaus-skulpturu-kelias_mmcentras-lt

2016 metus Modernaus meno centras (MMC) baigia pristatydamas naują knygą – menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės parengtą kultūrinį gidą „Vilniaus skulptūrų kelias“. Tai jau trečias, atsinaujinęs itin didelio populiarumo sulaukusios knygos leidimas, papildytas naujais faktais ir 2014-2016 m. pastatytų skulptūrų istorijomis. Artėjant Kalėdoms autorė kviečia atsinaujinusio „Vilniaus skulptūrų kelio“ įdomybes atrasti keliaujant pamėgtais šventiškais sostinės keliais.

Pasak J. Marcišauskytės-Jurašienės Kalėdų maršruto skaitytojai neras knygoje, tačiau jis gali tapti įkvėpimu patiems planuoti sau įdomius pasivaikščiojimus sostinėje ir išmėginti kultūrinio gido naujienas, pavyzdžiui, „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ maršrutą. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos apdovanojimu pagerbta prof. dr. Raminta Jurėnaitė (0)

Apdovanojama R.Jurenaite_lrkm.lt

Birželio 7 d. Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas menotyrininkei profesorei dr. Ramintai Jurėnaitei, įvertinant ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, iniciatyvas, inspiruojančias analitinį ir kritinį požiūrį į šiuolaikinį vizualų meną, paramą menininkams, aktyvią kultūrinę ir visuomeninę veiklą, asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Apdovanojimą Ramintai Jurėnaitei įteikęs kultūros ministras Šarūnas Birutis palinkėjo profesorei nenuilstamos energijos, kuria menotyrininkė spinduliuoja tiek rengdama jaunus menotyrininkus, tiek rašydama savo mokslinius darbus, tiek išsaugodama pilietišką laikyseną. Skaityti toliau

S. Maslauskaitė-Mažylienė. Su niekuo nepalyginama dovana (0)

Sigita-Maslauskaite_zurnalasmiskai.lt

Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė „glaustai ir esmingai“ pasidalyti mintimis apie Lietuvos atkurtos laisvės 25 metų kelią, pirmoji aplankiusi mintis: „Kaip sunku gražiausius gyvenimo dalykus nebanaliai apibūdinti.“ Lietuvos nepriklausomybė man yra viskas. Tai neįkainojama, su niekuo (net asmenine laime) nepalyginama dovana. Turėti savo valstybę, matyti ją kasmet vis laisviau kvėpuojančią, vis stropiau atsikratančią sovietinio tvaiko ir įpročių yra toks džiaugsmas, kurį galėčiau palyginti su sveikatos ar gyvybės atgavimu.

Skaityti toliau

Pilių restauravimo idėjos bus pristatytos kultūros istorijos vakare (2)

Aukštutinė pilis | mdl.lt nuotr.

Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“.

Klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmajame, kurį skaitys menotyrininkė Edita Povilaitytė, siekiama parodyti, kokie Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų apsaugos darbai buvo vykdomi XIX-XX amžių sandūroje ir tarpukaryje, kaip susiformavo autentiškų mūrų išsaugojimo idėjos. Tarpukaryje tyrėjai mūrus konservavo ir tik ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau