Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

LMTA projektas „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ suteikia galimybę pažinti savo šaknis (1)

audiovizualinės ekspedicijos_ltma.lt

audiovizualines ekspedicijos_ltma.lt Lietuvos muzikos ir teatro akademija prisijungdama prie Etnografinių regionų metų programos visą rudenį vykdo projektą „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“. Audiovizualinių ekspedicijų ciklas, aplankant visus Lietuvos regionus ir kūrybiniai vakarai, skirti atskleisti Lietuvos etnografinių regionų savitumą – tai pagrindiniai sumanymo akcentai. Per pastaruosius du mėnesius kūrybinė projekto komanda aplankė Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Audiovizualinių ekspedicijų kūrybinę komandą sudarė žinomi Lietuvos kino kūrėjai (vaizdo operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, režisierė Inesa Kurklietytė, garso režisierius Ramūnas Jasutis) drauge su  Lietuvos muzikinės etnokultūros žinovėmis prof. Daiva Vyčiniene ir Varsa Zakariene. Skaityti toliau

Ar jaunajai kartai svarbi etnokultūra? (0)

jaunimas.etnokultura_ve.lt nuotr

Tokį klausimą sau ir visiems uždavė Lietuvos Respublikos seimo Kultūros komitetas, inicijavęs 2015 metus paskelbti Etnografinių regionų metais. Tikriausiai į šį klausimą ieškojo atsakymo ir Ugdymo plėtotės centro darbuotojai skirtingose Lietuvos vietose rengę konferencijas ir raginę Lietuvos ugdymo įstaigas organizuoti Etninės kultūros savaites, kurių tikslas – paskatinti ugdymo įstaigas giliau pažinti (tyrinėti) ir saugoti savo krašto, regiono tradicijas ir kultūros paveldą, aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, su kultūros, mokslo įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis puoselėjant etninę kultūrą ir įgyvendinant pagrindinius ugdymo siekius bendruomenėse. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau

Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojai mini asociacijos įkūrimo 20-metį (0)

Kaliningrado lietuviu kalbos mokytoju asociacijos renginys_rengeju nuotr

Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.

Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau

Klaipėdos universiteto meno ir mokslo parodos atidarymas LMA Vrublevskių bibliotekoje (0)

Paroda LMA Vrublevskių bibliotekoje | LMA nuotr.

Rugsėjo 23 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Klaipėdos universiteto (KU) meno ir mokslo paroda, skirta universiteto 25 metų sukakčiai paminėti. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, parodą pristatys Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė.

Bibliotekos vestibiulio ekspozicijoje bus pristatoma daugiau nei 100 Klaipėdos universiteto mokslininkų leidinių. Jie Skaityti toliau

Etnografinių regionų raštai – pašto ženkluose (4)

etnografiniai regionai pašto zenkluoseŠiemet minint etnografinių regionų metus Lietuvos paštas pašto ženkluose įamžins kiekvieno šalies regiono raštus. Šeštadienį, liepos 18 dieną, apyvartoje pasirodė iš 5 pašto ženklų sudarytas blokas „2015-ieji – etnografinių regionų metai“.

Pašto bloką sudarantys 5 pašto ženklai skirti pavaizduoti Lietuvos etnografiniuose regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje vyravusius raštus. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Roma  Auškalnytė.

Blokas bus išleistas 50 tūkst. tiražu. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – po 0,75 Eur.

Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus Skaityti toliau

Jaunimo etnografinė stovykla Žemaitijoje (0)

Skulptorius Antanas Vaskys moke jaunima amato paslapciu_vstt.lt

Dešimt metų Žemaitijos nacionalinio parko direkcija rengė kūrybines stovyklas, kuriose vaikai mokėsi Įvairių amatų, puoselėjo žemaitiškas tradicijas, senąjį paveldą. Šiemet Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie AM surengė etnografiniams metams skirtą projektą „Regionų spalvos”.

Stovykla subūrė per 20 septintų-vienuoliktų klasių moksleivių iš Įvairių Lietuvos regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos.

Projektas įgyvendintas per Joninių savaitę Skaityti toliau

Kalbininkui J. Juškai bus išleistas pašto ženklas (0)

J. Juskai pasto zenklasBirželio 6 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, kuris bus skirtas garsaus lietuvių kalbininko Jono Juškos 200-osioms gimimo metinėms.

300 tūkst. tiražu išleidžiamo pašto ženklo nominalas – 0,58 euro. Naująjį pašto ženklą sukūrė Vaclovas Butrimas. Su šiuo pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilkijos pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Skaityti toliau

Tautininkai pagerbė kovotojus už Tėvynę ir lietuvybę (nuotraukos) (1)

Tautininkai-pagrbe-kovotoju-atminima-r.garuolio-nuotr

Gegužės 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė jau tradicija tapusią eiseną skirtą pagerbti Paneriuose sušaudytiems Vietinės rinktinės kovotojams ir už lietuvišką veiklą sušaudytai Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto šeimai pagerbti.

„Mes neužmirštame savo kovotojų. Vietinės rinktinės vyrai drąsiai kovėsi prieš lenkų „Armijos Krajovos“ žudikus, didelė jų dalis dalyvavo „Sedos“mūšyje prieš įžygiuojančius „išvaduotojus“ iš Rytų, vėliau įsijungė į ginkluotą partizaninį judėjimą. Daug jų žuvo, o kurie liko gyvi, pergalės laukė labai ilgai, bet visada tikėjo, Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (2)

Lietuvių restauruota Tolminkiemio bažnyčia | Kadras iš filmo

Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau

Karaliaučiaus krašte niokojamas Kanto namas: anot vietinių vandalų, „Kantas – lochas“ (7)

Griūvantys Kanto namai Jučiuose | Wikipedia.org nuotrauka

Kaip pranešė naujienų svetainė Newkaliningrad.ru, Jučiuose (Vesiolovkoje), Karaliaučiaus krašto Įsručio (Černiachovsko) rajone, esantį pasaulinio garso filosofo Imanuelio Kanto (1724–1804) namą nusiaubė vandalai, kurie iš išorės ir vidaus aprašinėjo namo sienas. Ant fasado šiuolaikinės Rusijos „išminčiai“ užrašė: „Kantas lochas“ („Кант лох“). Be to, už 200 metrų nuo namo degė žolė, keldama grėsmę namui.

Per stebuklą ekstremaliomis pokarinio „Kaliningrado“ sąlygomis išlikęs Kanto namas niokojamas jau seniai. Niokojimas nesibaigė ir po to, kai 2014 m. liepos mėnesį, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų… Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatytas naujas leidinys apie Tilžę (0)

Leidinio „Tilžės dominantės“ viršelis

Vasario 5 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks knygos rusų kalba «Тильзитские доминанты» („Tilžės dominantės“) pristatymas.

„Tilžės dominantės“ – leidinys, skirtas Sovetsko (Tilžės) miesto architektūrai ir pasakojantis jo istoriją. Knygos teksto autorė – menotyrininkė Tatjana Urupina, fotografijų autorius – Kaliningrado fotomenininkų sąjungos narys Jakovas Rozenbliumas. Kaip pasakoja pati knygos autorė, šis leidinys – tai ilgo ir kruopštaus darbo, trukusio aštuonerius metus, rezultatas, pristatantis Tilžės miesto architektūrą europiniame kontekste. T. Urupina knygoje išsamiai aprašo kaip buvo planuojama miesto struktūra, buvusius ir išlikusius pastatus, architektūros stilius, dekorą, meninius metalo elementus. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai prasideda (1)

Sokiai_Klaipedoje

Sausio 15 d., ketvirtadienį, Etnografinių regionų metus pradėjo Mažoji Lietuva, o sausio 19 d. atidarymo renginiai nuvilnys per visus likusius regionus.

Sausio 15-oji svarbi Mažosios Lietuvos regionui – tai Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena. Turiningi renginiai vyks Pagėgių savivaldybėje, Šilutėje, Jurbarko rajono miesteliuose, Klaipėdoje, Neringoje.

„Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra, taigi ir valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė šiemet, Skaityti toliau

Netekome Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjo doc. dr. Alberto Juškos (1)

Albertas-Dovydasa-Jushka-asmenine-nuotr

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ su liūdesiu praneša, kad eidamas 84-ius metus 2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienį, autoįvykyje žuvo Klaipėdos universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Albertas Dovydas Juška. Velionis buvo žinomas Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, puoselėtojas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas.

Albertas D. Juška gimė 1931 m. rugsėjo 10 dieną Rimženčiuose (Tauragės aps.) Paprūsės lietuvininkų ūkininkų šeimoje. Mama – gardamiškė Anė Gocentaitė, tautosakos pateikėja, sesuo Marta – bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui (2)

Vacys Bagdonavicius

Lietuvos Vyriausybė lapkričio 12 d. nutarė 2014 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Vaclovui Bagdonavičiui už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Premija laureatui bus įteikiama lapkričio 20 d. 15 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje.

Filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius Skaityti toliau

Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V.Žuravliovo nuotr.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947–1949 metais buvo deportuoti į Vokietiją.

Lietuvos Seimo nutarimu 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Skaityti toliau

Muziejuje atidaroma paroda „Kristijonas Donelaitis ir Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“ (0)

paroda Donelaiciui atminti

Spalio 24 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma Norberto Stankevičiaus fotografijų paroda „Kristijonas Donelaitis ir Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“. Renginyje dalyvaus ir ją pristatys pats autorius. Parodą parengti padėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrius.
Paroda veiks iki lapkričio 22 d.

Šių metų vasarą, liepos 24–27 d., vyko jaunimo dviračių žygis į didžiojo poeto Kristijono Donelaičio žemę. Jaunieji keliautojai ryžosi sujungti Nemuno perskirtus krantus Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

Naujai apie Mažosios Lietuvos paveldą (0)

Jūratės Buožienės darbai | parodos rengėjų nuotr.

2014 m. spalio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) organizuojamas teminis vakaras, skirtas K. Donelaičio jubiliejiniams metams. Pokalbio tema – Mažosios Lietuvos paveldas nuo K. Donelaičio iki mūsų dienų. Renginys vyks Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos išvakarėse.

Vakaro metu kultūros paveldo tyrėjai Marija ir Martynas Purvinai pasidalins mintimis, kaip keitėsi Mažosios Lietuvos kraštas ir jo žmonės, kas išliko iki mūsų dienų, kaip mokslininkai tiria ir fiksuoja senovės palikimą. Skaityti toliau

Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams (1)

Posėdžio dalyviai Panevėžyje | rengėjų nuotr.

2014 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje vyko bendras Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Pasitarti buvo apie ką, nes 2015-ieji EKGT inicijuoti ir LR Seimo paskelbti Etnografinių regionų metais.

Visus atvykusiuosius į Panevėžį – 2014 metų Lietuvos kultūros sostinę ir Aukštaitijos sostinę – pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.

Posėdyje buvo pristatytas Etnografinių regionų metams skirtų renginių, leidinių, kitų veiklų planas. Ypač akcentuotas penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Sūduvos, Žemaitijos – heraldikos sukūrimas ir heraldinių Skaityti toliau

„Dingęs kraštas“ – fotografo žvilgsnis į Mažąją Lietuvą (0)

Salavos pilis. Virgilijaus Jankausko nuotr.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau gali pamatyti unikalius nykstančios Mažosios Lietuvos didybės vaizdus – Klaipėdos „Akropolyje“ atidaryta fotografo Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“, kurioje rodomos nuotraukos iš Karaliaučiaus srities.

„Anuomet ten gyveno lietuviai save vadinę lietuvininkais. Ten gyveno ir Donelaitis…

Noras susipažinti su tuo Kraštu virto jo paieška. Ką teko pamatyti ir užfiksuoti, sukėlė nepatirtą jausmą, kuris sakė, kad čia kažkada būta didingo krašto, Skaityti toliau

Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)

Ekspedicija „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“ | Alkas.lt, ekspedicijos dalyvių nuotr.

2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio  Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos (0)

Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis | M. Purvino nuotr.

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą.

Ta riba buvo pasirinkta tinkamai – Deimenos žemupys skyrė du gamtinius regionus: dešiniakrantėje upės pusėje prasidėjo senovinės Nemuno deltos pelkynai, o kairiakrantėje kilo Sembos pusiasalio aukštumos. Į kraštą įsibrovęs Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas nuo XIII a. Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Bendruomenes suvienijo vaistažolės (1)

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gyvulius. Kai kurie žoliavimą pavertė verslu, o penkios Pagėgių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos turtai, senolių patirtis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.

Nepabūgo pradėti

Dar visai neseniai mokslininkai ragino rinkti ir auginti vaistinguosius augalus, nes didžiąją dalį Lietuvos rinkos užima atvežtinės vaistažolės iš Kinijos, Lenkijos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

Mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis (2)

Kęstutis Milkeraitis | lzinios.lt nuotr.

Gegužės 3 d. ei­da­mas 70-us me­tus, po il­gos ir su­nkios li­gos mi­rė tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Kęs­tu­tis Mil­ke­rai­tis.

K.Mil­ke­rai­tis gi­mė 1945 m. sausio 2 d. Delnickuose, Marijampolės apskityje, ag­ro­no­mo, vi­suo­me­nės vei­kė­jo, Klai­pė­dos kraš­to su­ki­lė­lio Ri­char­do Mil­ke­rai­čio ir ūki­nin­kai­tės Emi­li­jos Rut­kaus­kai­tės šei­mo­je vy­riau­siuo­ju iš ke­tu­rių vai­kų.

1963 me­tais bai­gė Klai­pė­dos IV vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o 1974 me­tais tei­sę Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Dir­bo tar­dy­to­ju pro­ku­ra­tū­ro­je, spe­cia­lis­tu me­džiok­lės ūky­je, Vals­ty­bi­nė­je ko­mi­si­jo­je Ry­tų Lie­tu­vos prob­le­moms nag­ri­nė­ti, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Tar­dy­mo de­par­ta­men­to Skaityti toliau

Kino premjeroje ypatingas žvilgsnis į K. Donelaitį ir Mažąją Lietuvą (0)

Audeja | A.Jablonskio nuotr.

Balandžio 30 d. 19 val. kino tetre „Romuva“ vyks ypatinga dokumentinio-vaidybinio filmo „Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ premjera ir susitikimas su kūrybine komanda. Juosta skirta jubiliejiniams lietuviškojo Homero metams paminėti. Donaleitis – senasis Kristijono Donelaičio vardas prūsų kalba kino ekrane nuskambės pirmą kartą.

Anot scenarijaus autoriaus ir režisieriaus Ramūno Abukevičiaus, K. Donelaičio epas „Metai“, daugiasluoksnis kūrinys puikiai tinkantis ekranizacijai. Jame atsiskleidžia XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gyventojų charakteriai, santykiai Skaityti toliau