Žymos archyvas: Mažoji Lietuva

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Po Rambyno regioninį parką jau galima keliauti interaktyviai (0)

N.Levkovskajos nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcija baigė įgyvendinti Lietuvos Kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Mažosios Lietuvos paveldo vertybių aktualizavimas ir sklaida sukuriant Rambyno regioninio parko istorijos ir kultūros paveldo objektų interaktyvų erdvės modulį“ .

Vaizdo, garso ir kitų efektų pagalba supažindinama su Rambyno apylinkėmis nuo seniausių mums žinomų laikų (skalvių genties) iki mūsų dienų. Interaktyvioje erdvėje sukurtame Rambyno regioninio parko apylinkių žemėlapyje pateikiami trys pagrindiniai Skaityti toliau

Dailininkui R. Borisovui Neringoje įteikta L. Rėzos premija (video) (0)

R. Borisovas | soc. tinklų nuotr.

Juodkrantėje, minint tautosakininko Liudviko Rėzos 241-ąsios gimimo metines, įteikta aštuntoji L. Rėzos kultūros ir meno premija, kuri skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

Premija šiemet teko dailininkui Romanui Borisovui.

Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

Bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija (0)

Dailininkas Romanas Borisovas |be.com nuotr.youtu

Sausio 7-ąją,  šeštadienį, Juodkrantėje bus minimos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės. Iškilmių metu bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta dailininkui Romanui Borisovui, kurio 39 metų profesionalaus menininko kūrybą lydi per 700 akvarelės technikos darbų.

Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Skaityti toliau

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau

Platelių dvaro svirne atidaroma paroda „Langai – namų akys“ (0)

langas-dzukijos-nacionaliniame-parke_o-drobelienes-nuotr

Lapkričio 29 d. 13.30 val. vyks parodos „Langai – namų akys“ atidarymas Platelių dvaro svirne. Parodoje bus pristatomos visų Lietuvos regionų langų, langinių ir verandų (gonkų) nuotraukos.

Paroda veiks nuo  lapkričio 29 d. iki gruodžio 25 d.
Ši foto paroda, skirta pamatyti vieną gražiausių architektūros bruožų – langų, langinių ir verandų (gonkų) – puošybą, kuri bene sparčiausiai nyksta visuose Lietuvos regionuose. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

Bitėnų kapinės | wikipedia.org nuotr.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą  lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Bus pristatyta M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (0)

Martynas Ir Marija Purvinai | voruta.lt nuotr.

Birželio 7 d. 18 val. Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klube“ (K. Sirvydo g. 6) vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, knygos redaktorė Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo ir „Vorutos“ laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.

M. Purvinas yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir Skaityti toliau

Garsiojo Rambyno alkakalnio papėdėje aptartos etninės kultūros sklaidos galimybės (nuotraukos) (0)

Garsiojo Rambyno alkakalnio papėdėje aptartos etninės kultūros sklaidos galimybės | V. Jocio nuotr.

Balandžio 22 d. Mažosios Lietuvos garsiojo Rambyno kalno papėdėje Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) surengtame seminare „Etninė kultūra bendruomenių gyvenime – tradicijos, šiandiena 2016“ buvo aptarti svarbūs etninės kultūros sklaidos klausimai. Tai jau trečiasis šio ciklo seminaras, ankstesni įvyko Šiauliuose (2016-02-25) ir Marijampolėje (2016-03-24).

Kaip jau įprasta seminarą sudarė 2 dalys: I–oje dalyje daugiau dėmesio buvo skirta su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono savitumais susijusiems klausimams, todėl ir Skaityti toliau

Rambyno regioniniame parke seminaras apie etninę kultūrą (programa) (0)

Lankytoju centras Bitenuose_vstt.lt

Balandžio mėn. 22 d. Rambyno regioninio parko direkcijoje, Lankytojų centre (Nemuno g. 4, Bitėnai, Šilutės raj.) vyks seminaras skirtas vietos bendruomenių ir bibliotekų metams.

Seminaro tikslas – bendradarbiaujant su universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkais ir etninės kultūros puoselėjimo praktikais įvairiose srityse perduoti sukauptą teorinę ir gyvąją patirtį vietinių bendruomenių nariams, aktyviai besidominčiais tradicinių ir kalendorinių švenčių šventimu. Padėti ir skatinti tradicinių amatų meistrams ir tautodailės kūrėjams savo dirbinių realizacijai naudoti įvairias klasikines ir naujas informacinės sklaidos ir pirkėjų paieškos formas. Skaityti toliau

Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos) (0)

Ladakalnis_keliaukitaip.lt

Kovo 22 d. aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apdovanojo Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso nugalėtojus. Konkursas parodė, pasak ministro, kad regionuose daroma labai daug gražių darbų, tik dar per mažai jie garsinami. Vietos bendruomenių iniciatyvos ir pastangos kartais svarbesnės nei ES parama, nes pasiekiama įspūdingų rezultatų.

Šį konkursą organizavo Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba (EKGT). Juo siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį. Skaityti toliau

M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video) (14)

Alfredas Bumblauskas kepa kiaulę | LRT stop kadras

Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos, bene uoliausiai buvo susipažįstama su „virtuve“, deja, „istoriją“ (o ypač konkrečias vietoves prie Nemuno) apibūdinant gana atsainiai. Čia apsiribosime pastabomis apie Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono apibūdinimą, nors labai kliuvo ir kitos renginio dalys. Ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas, kaip Skaityti toliau

K. Šiler: Apie pusės milijono Vokietijos gyventojų pavardės yra lietuvių kilmės (6)

Kristianė Šiler (Christiane Schiller) | bernardinai.lt nuotr.

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Kristianė Šiler (Christiane Schiller).

– Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?

– Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir Skaityti toliau

Pristatoma Pagėgių krašto kulinarinio paveldo knyga „Lietuvininkų valgiai“ (0)

Vasario 24 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus pristatoma pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knyga ir CD diskas Pagėgių krašto „Lietuvininkų valgiai“. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei senųjų pievininkų ir laukininkų kulinarinio paveldo receptai.

Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks Klaipėdos krašto dienai skirti renginiai (0)

DVD virselis mažoji lietuva

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) sausio 15-ąją vyks Klaipėdos krašto dienai skirti renginiai.

11 val. dokumentinio filmo „Mažoji Lietuva“ peržiūra (režisierius J. Lingys, prodiuseris A. Žvinakevičius). Trukmė – 1 val. Jame pristatomos atgyjančios senosios lietuvininkų tradicijos, atkuriami kostiumai, atliekamos Mažosios Lietuvos dainos, pasakojimai, senoji fotografija ir vietos muziejuose sukauptas etnografinis paveldas. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos) (2)

Lietuvos-etnografiniai-regionai-kaisiadorieciams-lt-nuotr

Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.

Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į dokumentinio filmo „Mažoji Lietuva“ pristatymą (0)

DVD virselisGruodžio 9 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks dokumentinio filmo „Mažoji Lietuva“ pristatymas ir peržiūra. Renginyje dalyvaus režisierius Justinas Lingys ir prodiuseris Algirdas Žvinakevičius. Filmo trukmė – ~1 val.

Dar visai neseniai Lietuva turėjo tik keturis oficialius etnografinius regionus, šiandien jų turime jau penkis. Prie Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos prisijungė ir Mažoji Lietuva. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“ (0)

rengėjų nuotr.

Lapkričio 30 d. 16.30 val. Klaipėdos miesto etnokultūros centras (Daržų g. 10, Klaipėda) ir Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į tradicinį mokslo populiarinimo seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtą Tilžės aktui. Seminare savo tyrinėjimų rezultatais  dalinsis Klaipėdos universiteto mokslininkai, muziejininkai ir kraštotyrininkai.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė papasakos apie būsimąją muziejaus ekspoziciją. Kaip žinia, atnaujintas ir muziejui pritaikytas Hugo Šojaus dvaro pastatų ansamblis traukia daug lankytojų ir yra šilutiškių pasididžiavimas, tačiau turtingos garsiojo kraštotyrininko ir mecenato kolekcijos dar neprieinamos, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė