Žymos archyvas: Mažai težinomi valgomieji grybai
Mažai težinomi valgomieji grybai: lelijinė stirnabudė, kvapioji stirnabudė ir pilkoji tauriabudė (nuotraukos) (0)
Tai, galima sakyti, vėlyvo rudens grybai, nors kartais randami net vasaros pabaigoje ir rugsėjį.
Lelijinė stirnabudė (Lepista nuda) yra turbūt pats gražiausias rudens grybas: „lelijava“ (ametistinė) ir kepurėlė, ir kotelis. Vaikystėje, grybaudamas su mama, lelijinės stirnabudės niekada nebuvau radęs (gal šiaurės Lietuvoje ji ir neauga?), todėl, pirmą kartą radęs Vilniaus apylinkių miške, užklausiau sutiktą senelį: „Koks čia grybas?“. Atsakė, kad „siniavka“, – mat jo vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje, Sibire, tad įsiminė tenykštį pavadinimą.
Bet ne visada kepurėlė tokia graži: neretai ji rusvai violetinė ar net tiesiog rusva. Skaityti toliau
Mažai težinomi valgomieji grybai. Pavasarinė balteklė, Paprastasis taurėaukšlis, Skritulinis bobausis (nuotraukos) (2)
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) nėra plačiai žinoma, bet grybautojai entuziastai šį grybą pažįsta ir labai vertina. Pirmiausia, jis pradeda dygti pakankamai anksti, ir tai nesmulkus grybukas: kepurėlė stamboka, kartais net 10–12 cm skersmens, mėsinga. Auga paprastai žolėtose atvirose vietose, pamiškėje, bet galima rasti ir, tarkim, prie lazdynų ar kitų medžių, miško aikštelėse, jei ten pakanka saulės. Atpažinti šį patrauklios išvaizdos grybą nesunku: kepurėlė balta arba gelsva, trama balta, lakšteliai balti arba baltai gelsvi, kreminiai. Kvapas miltų. Retai auga pavieniui, dažniau randama grupelėmis, net po keliolika.
Paprastasis taurėaukšlis (kitaip – paprastoji alvytė) (Helvella acetabulum) irgi pavasarinis Skaityti toliau