Žymos archyvas: masonai
„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)
„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.
Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau
T. Baranauskas. Sausio 13-osios „neužmirštuoliai“: chamizmas keičia pasiaukojimą? (145)
Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo gausiai dalinama kartais suglumusiems, o kartais – ir nieko bloga neįtariantiems minėjimo dalyviams, atsirado visokių spėliojimų, ką tokia naujų simbolių kūryba galėtų reikšti?
Šiemet pagaliau su pasiaiškinimu apsireiškė pats idėjos autorius Vaidas Saldžiūnas, kuris viską paaiškino „Veidaknygėje“ tinklaraštininko Ričardo Savukyno sienoje kilusioje diskusijoje: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: Skaityti toliau
Z. Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai?“ (video) (19)
Sausio 12 d., pirmadienį, 9 val. Seime Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila surengė spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai. 2015 – Lietuvos valstybės simbolių keitimo metai?“
Pernai lapkričio 13 d. Z. Vaišvila paviešino Lietuvos Generalinės prokuratūros lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo patyliukais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 1991 m. sausio 13-oios įvykių ir kitų TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką aktų 1990–1991 m., tai yra dėl valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo… Skaityti toliau
Bus paminėtos F.Bortkevičienės 140-osios gimimo metinės (1)
Spalio 17 d., 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus paminėta Felicijos Bortkevičienės, vienos iš pirmųjų moterų, dalyvavusių lygiomis teisėmis su vyrais visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime, 140-ąsias gimimo metines. Kalbės istorikas Jonas Rudokas.
Felicija Bortkevičienė-Povickaitė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskrityje.
Iki 13 m. mokėsi namuose, 1885–1889 m. mokėsi Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje, bet už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės buvos pašalinta. Skaityti toliau
Knyga apie moterį aplenkusią laiką (1)
Šiandien gruodžio 8 d. 11.30 val. Seimo parodų galerijoje bus sutikta Liudo Subačiaus knyga „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873 – 1945“. Monografiją išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Renginyje dalyvaus autorius – Kalbos premijos laureatas (2006), Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos nariai.
Monografija „Aplenkusi laiką“ apžvelgia žymios XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės politinės ir visuomeninės veikėjos, Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 m. dalyvės ir Steigiamojo Seimo (nuo 1921 m.) narės, kandidatės į ministrus, prezidentus, spaudos magnatės, labdaringų organizacijų įkūrėjos ir vadovės, moterų judėjimų lyderės, knygnešės Felicijos Bortkevičienės – Povickaitės gyvenimą.
Knygoje nagrinėjama moterų socialinio elgesio dinamika nuo XIX a. antrosios pusės iki Lietuvos Nepriklausomybės, analizuotos šio reiškinio priežastys. Skaityti toliau
