Žymos archyvas: marsas
Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)
Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau
Marsaeigis „Opportunity“ jau 12 metų sėkmingai rieda Marso paviršiumi (0)
Sausio 24 dieną suėjo lygiai 12 metų, kai NASA marsaeigis „Opportunity“ rieda Marso paviršiumi.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad „Opportunity“ veiks tik 90 dienų, tačiau misija vis pratęsiama. Jis sėkmingai tiria Marso dirvožemį ir akmenis, daro panoramines fotografijas. Skaityti toliau
Vilniuje renkasi kosmoso technologijų įžymybės (0)
Rugsėjo 4 d. Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prasidėjo inovacijų forumas „Innovation Drift“, kuriame dalyvaus daugiau nei 1 tūkst. verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų.
Tarp Vilniaus inovacijų forumo pranešėjų bus – ir visame pasaulyje žinomi kosmoso technologijų ekspertai. Rugsėjo 5 d. kosmoso technologijoms skirtoje sesijoje dalyvaus ir pranešimą skaitys lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolis Josefas Bobko (Karol Joseph Bobko).
77 metų K. J. Bobko – erdvėlaivių inžinierius, buvęs JAV oro pajėgų pareigūnas, Skaityti toliau
Į Lietuvą atvyks verslininkas, ketinantis apgyvendinti žmones Marse (video) (1)
Rugsėjo 4 d. antrajame Ūkio ministerijos rengiamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ viešės kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas, danų verslininkas Basas Landsdorpas (Bas Lansdorp).
Ambicingo projekto „Mars One” tikslas – ne tik nuskraidinti žmones į Marsą, bet ir sudaryti jiems sąlygas gyventi Raudonojoje planetoje savarankiškai.
„Unikali projekto „Mars One” idėja – ne tik šokiruoja savo užmojais, bet ir įrodo, kad aukštųjų technologijų pasaulyje įmanoma viskas. Tikiu, kad Baso Lansdorpo įžvalgos Skaityti toliau
Atrinkti savanoriai, pasirengę visam laikui išskristi į Marsą (3)
Skrydį į Marsą ketinanti vykdyti privati organizacija „Mars One“ paskelbė atrinkusi šimtą savanorių, kurie 2025 metais pretenduoja skristi į Marsą be galimybės sugrįžti.
Dar pernai, „Mars One“ atrinkus kiek daugiau nei tūkstantį kandidatų, paaiškėjo, kad nei vienas savanoris lietuvis į Marsą neskris. Vėliau sąrašas buvo sutrumpintas perpus, o dabar jame liko 50 vyrų ir 50 moterų, kurių amžius yra nuo 19 iki 60 metų. Skaityti toliau
Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video) (0)
Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link. Skaityti toliau
Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra (0)
Žemėn 1911 m. nukritusiame ir Egipte rastame Nakhlos meteorite iš Marso mokslininkai pastebėjo keistą struktūrą, kuri labai panaši į ląstelę, skelbia Space.com.
Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų. Skaityti toliau
Nežemiškos gyvybės mokslininkai ieško ir Žemės kloduose (1)
Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
Abi šios vietovės – tiek sušalęs arktinis ežeras, tiek nuodingas atogrąžų urvas – gali padėti perprasti vieną labiausiai intriguojančių paslapčių: Skaityti toliau
N. Šulija. Kuo viskas pasibaigs (41)
Rusijai at(si)plėšus Krymą ir tebemėginant sukurstyti pilietinį karą Ukrainoje politikų, politologų, apžvalgininkų ir šiaip žmonių komentarų bei nuomonių pasipylė tiek, kad astrologo komentaras bei pastabos – tiesiog dar viena nuomonė, irgi turinti teisę būti.
Ciklų metodas
XX amžiaus antroje pusėje prancūzų astrologai pasiūlė naują šalių ir net šalių grupių gyvavimą nusakantį metodą. Įsivaizduokime, kad Zodiako ratas – tai laikrodis, o planetos – tai to laikrodžio rodyklės. Skirtingų šalių ir net šalių grupių (tarkime, islamiškų šalių arba demokratiškai valdomų šalių) gyvenimą Skaityti toliau
„Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video) (0)
Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį… Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų.
„Pastebėta, kad kas trečiam kosmonautui, kuris dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, skauda galvą, pykina. Tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Grįžus į Žemę, simptomai Skaityti toliau
Balandžio 4 d. beveik mėnesiui nutrūks Žemės radijo ryšys su Marsu (0)
Tokia situacija nutinka apytiksliai kas 26 mėnesius. Visi Marse esantys ar aplink jį skriejantys zondai (įskaitant marsaeigius „Cusiosity“, „Opportunity“, orbitinį zondą MRO) maždaug mėnesiui paliekami radijo tyloje. Deja, NASA specialistams nelieka nieko kito, kaip laukti. Šiemet Žemė tylės nuo balandžio 4 d. iki gegužės 1 d. Kodėl?
NASA Marso programose dirbantiems mokslininkams ir inžinieriams šis laikotarpis – atokvėpiui skirtas metas. Mat dėl Saulės sistemos planetų išsidėstymo (Marsas beveik mėnesiui pasislėps už Saulės) Skaityti toliau
Marsaeigis „Curiosity“ jau trečią kartą negali tęsti darbų (0)
Mokslininkams teko jau rečią kartą pastarajį mėnesį išjungti 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavusį ir beveik toną sveriantį marsaeigį „Curiosity“.
Kovo pradžioje Marso laboratorija nustojo tinkamai veikusi dėl gedimo pagrindinio kompiuterio atminties sistemoje. Vėliau marsaeigis jau buvo priverstinai užmigdytas (angl. safe mode) dėl Saulėje įvykusio stipraus pliūpsnio, nukreipto į raudonąją planetą.
Pastarąjį kartą jo moksliniai tyrimai Marse nutrūko dėl naujos problemos kompiuterinėje sistemoje. Skaityti toliau
Sugedo NASA marsaeigio „Curiosity“ kompiuteris (0)
NASA informuoja, kad praėjusią savaitę dėl staigaus sistemų gedimo NASA inžinieriai nutraukė visus mobiliosios tyrimų laboratorijos „Curiosity“ Marse darbus. Marsaeigis ilsėsis, kol pavyks pašalinti gedimus.
O sugedo „Smalsučiui“ kompiuteris. Žemėje dirbanti marsaeigio aptarnavimo komanda dėl pagrindinio kompiuterio atminties problemų perjungė jį prie rezervinio kompiuterio, todėl dabar „Curiosity“ Marse yra minimalaus aktyvumo būsenos ir veikia ribotu vadinamuoju „saugiu režimu“ (angl. – safe mode). Skaityti toliau
Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas (0)
Bėgant metams, mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, jog kadaise, prieš milijardus metų dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo, programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.
„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui Skaityti toliau
Ar įmanoma įsilaužti į marsaeigį „Curiosity“? (0)
NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje praleido jau beveik dvi savaites. Nors po nusileidimo jis nenuvažiavo nė centimetro (tęsia orientavimosi aplinkoje ir „aparatūros“ suderinimo bei patikrinimo darbus), Žemėje pasigirdo kalbų apie galimas grėsmes šiai 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės tyrimų stočiai. Kas įdomu ir netikėta – grėsmes ne marsietiškas, o žemiškąsias: internete pasklido gandas, neva į „Curiosity“ gali kėsintis programišių grupuotė „Anonymous“. Tačiau ar įmanoma „nulaužti“ marsaeigį? Skaityti toliau
Šį rytą įvyko istorinis marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas ant Marso paviršiaus (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (8)
Visiems, kam įdomus vienas iš reikšmingiausių šių metų Saulės sistemos tyrimų projektų, vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku stebėjo tiesioginę, keturių valandų trukmės transliaciją, kurią buvo galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+”. Tiesioginės transliacijos metu kalbėjo ir apie kosminės stoties nusileidimą pasakojo mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai. Sėkmingas nusileidimas įvyko – 8.31 val. ryto Lietuvos laiku. Skaityti toliau
Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)
Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas
Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau
Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)
Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.
Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau
Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)
Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.
Prasidės „baltosios“ naktys
Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau
Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)
Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.
Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau
„Žvaigždėtosios naktys 2012“ sukvietė astronomijos mėgėjus ir profesionalus (nuotraukos, video) (0)
Nuo pat gegužės 11 dienos pavakario į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.
Kaip ir kasmet, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.
„Žvaigždėtosios naktys“ – reta proga pasiklausyti įdomių paskaitų ir gyvai stebėti naktinio dangaus grožybes. Gaila, kad šiemet dangus apsiklojo storais debesų apdarais ir pabėrė gaivaus, pavasariško Skaityti toliau
Šalia Marso dangaus skliaute esančioje galaktikoje sužibo supernova (0)
Kovo 16 dieną Liūto žvaigždyne esančioje galaktikoje M95 sužibo nauja supernova. Pirmieji ją teleskopu darytose nuotraukose pastebėjo ir pranešė italų astronomai Paolo Fagotti ir Bastia Umbra.
Pastarosiomis dienomis astronomai praneša, kad supernova, kuriai duotas SN2012aw kodinis pavadinimas, ima sparčiai šviesėti. Viso pasaulio astronomai mėgėjai kasnakt fotografuoja galaktiką M95 ir stebi sužibusios supernovos elgseną. Galaktika M95 turi kompanionę galaktiką M96. Šis tandemas yra vienas iš gražiausių danguje matomų objektų per teleskopą. Skaityti toliau