Žymos archyvas: Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Kai žodis tampa darbu (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi žinome posakį: mažiau kalbų, daugiau darbų. Šis posakis atsispindi tiek liaudiškojoje, tiek profesionaliojoje literatūroje, iš tiesų jis tiesiog įaugęs į mūsų tautos mąstyseną. Ir tai – dėsninga. Didžiuma mūsų tautos kilusi iš liaudies, valstiečių ir darbininkų, o gana žymi dalis ir dabar priklauso visuomenės sluoksniams, kuriuose fizinis darbas sudaro visos veiklos pagrindą.

Iš esmės kalbos priešpriešinamos ne bet kokiam darbui, o fiziniam. Daugeliui vis dar atrodo, jog iškasti duobę ar įkalti vinį yra darbas, o straipsnių, knygų ar disertacijų rašymas – tik tauškalai. Dažnai minėtas posakis Skaityti toliau

M. Kundrotas. Puola rusai? Žvilgtelkime į veidrodį (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Informacinių karų kontekste būtina išskirti du dalyku. Faktą ir manipuliavimą juo. Rusijos agresija yra objektyvus faktas. Jeigu iki Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiais prasidėjusių antpuolių tuo dar buvo galima abejoti, tai po jų bet koks blaiviai mąstantis žmogus tuo vargiai abejotų. Įžvalgesni tai suprato jau prasidėjus kolonijiniam karui Čečėnijoje. Kas kita – manipuliavimas šiuo faktu. Ilgą laiką Lietuvoje buvo tik dvi nuomonės – Tėvynės sąjungos ir prorusiška. Ilgainiui Tėvynės sąjungos būdą kovoti su bet kokia alternatyvia nuomone perėmė ir kitos sisteminės partijos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas patikrins mūsų politikus? (pirmadienio mintys) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kas čia pasidarė, kad mums neįtinka nė vienas politikas, kad kone visus valdžios vyrus (ir moteris) įtariame korupcija, kad net tie, kuriais aklai tikėjome ir pasitikėjome, pasirodo, ne šventieji, kad nuolat kandžiai pašiepiame tuos, kurie regi grėsmę iš Rytų ir skelbia apie artėjantį Trečiąjį pasaulinį karą? Šio ilgo klausimo-teiginio gale parašiau klaustuką, bet nemanau, kad į jį atsakysiu…

***

Paprastai žmogaus įsitikinimus lemia gyvenimiškoji patirtis, aplinka ir visuotinumo samprata, t.y., kaip jis suvokia valstybę, tėvynę, tautą ir pasaulį. Jei mane įskaudino kaimynas, reiškiantis kairiąsias nuotaikas, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dešinės ir kairės pasaulėvaizdžiai (33)

Pixabay.com nuotr.

Dešinė įprastai siejama su koncentracija į save. Taip susivokiančiam dešiniajam dėsningas atsiribojimas, netgi priešiškumas kitam, kitokiam, svetimam. Pagal kultūrinį ar socialinį kontekstą svetimas kitas gali būti kitatautis, kitarasis, kito socialinio sluoksnio atstovas, kitų lytinių pomėgių asmuo, pagaliau – tiesiog kitoks dvasinis, intelektualinis, psichologinis tipažas. Svetimas jis vien tuo, kad yra kitoks, moralinius vertinimus dažnai paliekant šone arba supaprastinant iki požiūrio: jei kitoks – jau savaime blogas.

Ypač didelę antipatiją tokiam dešiniajam kelia gyvūnų teisių ir gamtosaugos akcentai. Jei Skaityti toliau

M. Kundrotas. Donato drama: kurioje pusėje Lietuva? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš pat sutinkant naujuosius metus, gruodžio 28-ąją Šiaulių „Maksimoje“ įvyko žiaurus incidentas. Trisdešimtmetis Donatas užklupo vagis. Įspėjo parduotuvės darbuotojus. Vagys spruko, išvadinę jaunuolį ožiu ir skundiku. Po to pasigavo jį gatvėje ir smarkiai sumušė.

Nusikaltėlių subkultūroje skundimas – didžiausia nuodėmė. Jų doros samprata – išvirkščia, gėris ir blogis sukeičiami vietomis. Nusikaltėlis anot jų – ne tas, kuris iš tiesų nusikalsta, o tas, kuris tai viešina, tam trukdo ar siekia užtraukti sankcijas. Jis mus įstuksėjo? Ožys. Pagaidinkime jį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (24)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video) (13)

Z. Langaičio nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tauta ir ideologija (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė ideologija ir jos atstovai – nacionalistai, lietuviškai – tautininkai dažnai susiduria su minties, būties ir veiklos dilemomis. Juo labiau gilinamės į žmogų ir jo pasaulį, juo daugiau klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

Nacionalizmas kaip ideologija labiau, nei bet kuri kita ideologija, iškelia tautą. O tam tikru lygmeniu ir vienintelis ją iškelia. Bet tautinė ideologija loginiu ir moraliniu požiūriu yra dvilypė – joje glūdi tautiškumas ir ideologiškumas. Natūralu, jei lietuviui liberalui vokietis liberalas – artimesnis už lietuvį socialistą. O štai tautininkas atsiduria kryžkelėje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vatnikai susemti? Bet ar tie? (32)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nenumaldomai artėjant Seimo rinkimams vėl aktualizuojasi Kremliaus agentų ir šalininkų klausimas. Tiksliau sakant tai du klausimai. Pirmas – ar Lietuvos saugumo tarnybos tiksliai nustatė grėsmes, antras – kas gi toliau?

Nejau Rusija su savo didžiule propagandine ir įtakos patirtimi, didžiuliais finansiniais ir administraciniais ištekliais tesugebėjo išspausti saujelę isteriškų bepročių – kelertų, mazitovų, lekstučių ir bartašiūnaičių? Nėra jokios abejonės, kokius interesus šie asmenys aptarnauja. Mažiau svarbus klausimas – ar iš kvailumo, ar vienam kitam jų sumokama. Tiesa, jog šie asmenys Skaityti toliau

Tautininkai ir jaunalietuviai Seimo rinkimuose kelia bendrą sąrašą (40)

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos | Tautininkai.lt koliažas

Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.

„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? (5)

 Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? | Alkas.lt nuotr.

Jungtinė Karalystė tarė savo žodį. Ji išstoja iš Europos Sąjungos. Nebe už kalnų 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimai. Nors ligšiol visais būdais siekta marginalizuoti euroskeptiškąjį Nacionalinį frontą, vis dažnėjantys imigrantų išpuoliai jo pergalę daro vis labiau tikėtina. Į sceną žengia Marina Le Pen.

Vienas pirmųjų veiksmų, kuriuos ji žada padaryti – surengti Jungtinės Karalystės Breksito pavyzdžio referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kas ją jau praminė madam Freksit. Jei Le Pen pergalę galima būtų vertinti kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Europos mastu, tai Freksitas šią Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą (26)

Alkas.lt koliažas

Šio straipsnio iliustracijos galėtų būti dvi. Sveikatos apsaugos darbuotoja, išėjusi į pensiją, besimaitinanti atliekomis iš šiukšlių konteinerių. Ir homoseksualistas, gaunantis pinigus iš valstybės už savo gyvenimo būdo propagavimą.

Tuo metu, kai žmogus, visą gyvenimą atitarnavęs visuomenei, po eilinės sąskaitos už komunalines paslaugas priverstas valgyti šiukšles, liberalizmo agitatoriai, vedami Rimvydo Valatkos, tik tyčiojasi, neva – šios valstybės vadovai tesirūpina bambekliais, tinginiais ir pensininkais. R. Valatka formaliai priklauso Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai? (43)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.

Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mylėjęs Tiesą ir savo artimą (18)

Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime 2013-12-15 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Signataras Kazimieras Uoka 

Susipažinome apie 2001-uosius. Kazimieras tuo metu jau buvo žinomas, stambaus kalibro politikas, Nepriklausomybės akto signataras, dviejų Seimų narys, buvęs Valstybės kontrolierius. Aš – geltonsnapis, politikos pradinukas, dar tik žengiantis pirmuosius viešojo gyvenimo žingsnius.

Sujungė jo kuriamas Lietuvos piliečių judėjimas. Tikslas numeris 1 buvo užkirsti kelią žemės pardavimui užsieniečiams, bet po kiek laiko gimė kur kas fundamentalesnė ir platesnė programa, su užmoju pakeisti visą Lietuvos politinę sistemą. Kazimieras svajojo sutelkti visas sveikąsias tautines jėgas, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas (3)

D. Radzevičiaus nuotr.

Ne vienas socialiai konservatyvus žmogus Lietuvoje šiandien džiaugiasi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Seimo priimtu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu vetavo to paties Seimo priimtą Darbo kodeksą. Pasigirdo netgi šnekų apie kažin kokią sumanią strategiją, diplomatiją, vetuojant viena, kad galėtum vetuoti kita: atseit – nusodinsime ir liberalus, ir konservatorius.

Vis dėlto šis atvejis panašesnis į visai ką kita. Algirdo Brazausko mokinė, tai atvirai pripažinusi ir tuo besididžiuojanti D. Grybauskaitė, nors perėmusi dešiniųjų politiką užsienio reikaluose, vidaus politikoje prisiminė esanti kairioji. Ir nuosekli kairioji. Už tą Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mariaus Kundroto  mintis rašinyje „Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis?“. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo – yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis? (86)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Diskutuojant apie alkoholio prieinamumo ribojimą galima prisiminti įvairius pavyzdžius – „sausą įstatymą“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jurijaus Andropovo eksperimentus Sovietų Sąjungoje, vėliau nuosaikiau kartotus Michailo Gorbačiovo, skandinaviškus „sistem bolagetus“.

Šiuolaikinėje Lietuvoje alkoholio prieinamumo ribojimo politikos simboliu ilgą laiką buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Antanas Matulas. Jo iniciatyva priimtas įstatymas, draudžiantis prekiauti alkoholiu išsinešimui nuo 22-os valandos. Iš pažiūros tikslas – kilnus: atpratinti Lietuvos visuomenę nuo girtavimo. Deja, tas pats A. Matulas pritarė provincijų gydymo įstaigų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa (96)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!

Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kvailybė ir alternatyva (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.

Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas? (7)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš pagrindinių tautininkystės principų – kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Puikus lakmuso popierėlis, rodantis šio principo nuoseklumą, gali būti Izraelis. Žydų tauta dar prieš mūsų erą apsigyveno Kanaano žemėje ir sukūrė čia savo valstybę. Ji skaldėsi, buvo užkariauta ir vėl atsikūrė, po to vėl užkariauta, o žydai iš jos išvyti.

Romėnai, siekdami ištrinti Izraelio vardą, šį kraštą pavadino Palestina – pagal filistinų tautą, kuri kilo iš Egėjo salų, daugelį metų kariavo su Izraeliu, o Romos laikais jau buvo seniai išnykusi. Dar anksčiau išnyko tautos, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas yra žmogus? (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Antikos filosofijos istorija liudija įdomų dialogą tarp dviejų mąstytojų – idealisto Sokrato ir ciniko Diogeno. Sokratas pateikęs žmogaus apibrėžimą: tai – gyvūnas, vaikštantis dviem kojomis. Diogenas atnešęs į turgų gaidį ir taręs: štai Sokrato žmogus. Sokratas patikslinęs: …ir be plunksnų. Tuomet Diogenas atnešė nupeštą gaidį.

Vėliau daugelis filosofų pildė ir tikslino Sokrato įžvalgas bei kūrė savas. Žmogus apibrėžtas kaip visuomeninis gyvūnas, politinis gyvūnas, religinis gyvūnas ir galiausiai – moralinis gyvūnas. Daugelis vis dėlto sutarė, jog žmogų iš gyvūnijos pasaulio ypač išskiria Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia? (68)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Septintus metus žygiuojame Nepriklausomybės marše. Kai kurie ir ilgiau. Juose drąsiai skelbiame šūkį: Lietuva – lietuviams! Nuo tol, kai šis Vinco Kudirkos laikų šūkis grįžo į viešą vartoseną, žiniasklaidos, politikų ir politologų retorika mirga tekstais, tarp kurių daug smerkiančių, gerokai mažiau – pritariančių ir mažiausiai – aiškinančių.

Nepriklausomybės maršų pradžioje suformuluoti trys pagrindiniai principai, išplaukiantys dar iš „Varpo“ keltų idealų. Pirmas – Lietuvos valstybės pagrindą sudaro lietuvių tauta, aplink kurią telkiasi visos kitos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos (24)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – Skaityti toliau

M. Kundrotas. Putinas – iškrypėlis. Teiskite ir mane (115)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Perkūnas iš giedro pavasario dangaus. Kaunietis Arūnas Gaudžiūnas nuteistas už tai, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo šalininkus pavadino iškrypėliais. Skundą pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gretutinės organizacijos – Europos žmogaus teisių fondo teisininkas. Ką nors stebina? Jau įpratome, kad kritikuoti homoseksualizmą, imigraciją ir kitus visuomenėje prieštaringai vertinamus reiškinius draudžiama. Bet palaukite – Putinas? Po to, kai pati Rusijos valstybė įvardyta teroristine mūsų prezidentės?

Lietuvos teismai dirba Rusijai? Hipotezė ar akivaizdus faktas? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Audrius Rudys ir Jonušas Radvila: istorija kartojasi? (57)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 19 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras dr. Audrius Rudys pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Šioje deklaracijoje įvardyti siekiai – dorovinis atgimimas, veiksminga šeimos politika, tautos ir valstybės suverenumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija, savivaldos ir bendruomenių stiprinimas. Deklaracijos iniciatorė – „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kartu ją pasirašė Respublikonų ir Žemaitijos partijos ir gausus būrys visuomeninių organizacijų.

Išsyk po to internete ir kitur pasipylė gausūs ir pikti pareiškimai: ką – tautininkai su paksistais? Gėda. Moralinis žlugimas. Išdavystė. Bet perskaitykime deklaracijos tekstą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuviai tikrai per daug konservatyvūs? (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiasu nuotr.

Šį tekstą įkvėpė Aliaksejaus Dzermanto straipsnis „Kodėl baltai nyksta?“ Pasak šio autoriaus pagrindinė baltų problema – jų konservatyvumas. Nuo baltų atsiskyrę slavai – priešingai – laikomi gana modernia tautų grupe, greitai ir sumaniai reaguojančia į istorijos iššūkius. Pavyzdžiais pasitelkiama ankstyvesnis krikščionybės įsivedimas, rašto kultūra, ankstyvesnis perėjimas nuo gentinės visuomenės prie valstybės.

Dėl kiekvieno šių pavyzdžių galima diskutuoti. Japonija iki šių dienų liko pagoniška, bet tai – pavyzdinė visuomenė, kurioje pagarba protėvių papročiams dera su sparčiu naujovių taikymu tiek technologinėje, tiek Skaityti toliau

Patriotinis jaunimas Vasario 16-osios eitynėse neliko abejingas imigrantų krizei (nuotraukos, video) (21)

„Justina B. Photography“ nuotr.

Vasario 16-ąją, kaip ir kasmet, Kaune nuo Ramybės parko pajudėjo patriotinio jaunimo eisena. Šiemet iškeltas šūkis „Lietuva yra mūsų“, kuris reiškia, kad ne visi pritaria Europos Sąjungos (ES) vykdomai migrantų politikai, rašo kasvyksta.lt.

Kasmet šias šventines eitynes rengiančios Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vicepirmininkas Julius Panka žurnalistams sakė, kad šių metų eisenos šūkis nėra atsitiktinis, nes ES atsidūrė ant iširimo ribos.

„Tai mes tiesiog norime pabrėžti, kad Lietuva yra mūsų tautos namai, žemės lopinėlis, kurį Skaityti toliau