Žymos archyvas: Margiris
Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu (nuotraukos) (1)
Varnių regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės surengė Pilėnų paminėjimo žygį. Žygeiviai vasario 18 dieną turėjo galimybę ne tik pamiklinti kojas ir įveikti 18,6 km. trasos ruožą Aukštagirės pėsčiųjų ir dviratininkų taku, vis dar ledo sukaustytomis pievomis ir miško paklode, bet taip pat sudalyvauti šeštą kartą vykstančioje Pilėnų paminėjimo šventėje ant Bilionių piliakalnio. Kur „jočiai“ jodė žemaitukus, kur skambėjo žemaičių ir lietuvių liaudies dainos, kur degė laužo ugnis.
Po sočios šiupinienės, kuria žygeiviai buvo pavaišinti Bilionių etnografinės sodybos kieme, Skaityti toliau
Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)
Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.
Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau
Muzikinė grupė „Anafelas“ sukūrė giesmę Pilėnams (audio) (2)
Vasario 25 d. sukako 689 metai nuo Pilėnų pasiaukojimo. 1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai atsisakė pasiduoti priešams ir žengę į ugnies liepsnas iškeliavo pas mūsų Dievus ir Protėvius. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.
Gudų muzikos grupė „Anafelas“ šiai sukakties proga sukūrė muzikinę kompoziciją „Margiris“, kurią jie paskyrė„vakarinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sienų gynėjų heroizmui ir pasiaukojimui“.
„Tuomet 1336 m. kryžiuočiai bandę dvasiškai ir fiziškai pavergti dabartinių lietuvių ir gudų protėvius, Lietuvos vakaruose apgulė Pilėnų pilį. Skaityti toliau
Varnių regioniniame parke bus paminėta Pilėnų didvyrių žūtis (0)
Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.
Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.
Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, Skaityti toliau
Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio) (17)
Vasario 24 d., sekmadienį, Vilniuje ir Šilalės rajone bus prisimintas Pilėnų žygdarbis.
15 val. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Pilėnų didvyrių minėjimą surengs Bilionių seniūnija, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Šventės dalyviai mėtys kovos kirvius, šoks, dainuos. Pasirodys žemaičių kariai su savais žemaitukų veislės žirgais.
17 val. Vilniuje ant Gedimino Kapo kalno Pilėnų minėjimą pratęs Vilnius. Čia margirio kovotojų atminimas bus pagerbtas karinėmis dainomis ir aukomis dievams. Skaityti toliau
V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)
(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)
Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo. Skaityti toliau
V.Mikailionis. Dar kartą apie Pilėnus (16)
Apie Vygando Marburgiečio kronikoje aprašytą kryžiuočius pribloškusį įvykį, kai lietuviai pilies gynėjai, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, išsižudė, bet nepasidavė priešo malonei, daug kartų rašyta. Tačiau nei metraštininkas, nei dabartiniai aiškintojai nepasako, kodėl atlikta tokia apeiginė savižudybė.
Pagal Vygandą „pagonys, matydami kariuomenę labai išsigando“, o pagal Šiutzą, kuris rėmėsi Vygando metraščio originalu, –„ypač dėl religijos, kuri jiems buvo visai svetima“. Nedaug ką nauja priduria ir visi kiti, išskyrus bendriausio pobūdžio pasvarstymus apie laisvę ar vergovės baimę. Skaityti toliau
J.Trinkūnas. Pilėnai su mumis (26)
Pilėnų istoriją nagrinėja daugiausia istorikai. Vienintelis Gintaras Beresnevičius pamėgino pasigilinti kaip religiotyrininkas. Lietuvos visuomenė intuityviai suvokė, jog Pilėnai – buvo pasišventę Lietuvos gynėjai. Todėl jiems skiriama garbė ir šlovė. Tačiau, norint suprasti Pilėnų istoriją, būtina mėginti išsiaiškinti gynėjų pasaulėžiūrą ir religiją.
Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Skaityti toliau
T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė (15)
Pilėnų gynimas
Prieš 675 metus, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.
1336 m. pradžioje kryžiuočiai sutelkė dideles jėgas. Į pagalbą atvyko Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV sūnus, Brandenburgo markgrafas Liudvikas, Namiuro (dabar – prancūziškosios Belgijos dalies, Valonijos, sostinė) Skaityti toliau
Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai (3)
Vasario 17 d. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė paskelbė patriotinių ir pilietinių knygų konkurso Patriotų premijų – po vieną vaikų ir suaugusiųjų kategorijose – laureatus ir įteikė apdovanojimus.
Konkurso suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojais tapo Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda”, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Vaikų kategorijos laureatu paskelbtas Zigmas Vitkus už enciklopediją „Lietuvos kasdiena” iš serijos „Pradinukų enciklopedija” (leidykla „Alma littera”, dailininkas Jonas Liugaila). Skaityti toliau
