Žymos archyvas: lyderiai

P. Gylys. Lyderių badas ir antipolitika Lietuvoje (4)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Siaurovizijos žmonės ar koks nors Rimvydas Valatka periodiškai piktinasi – Lietuvos partijos neišsiaugino tikrų politinių lyderių. Todėl turime tenkintis tuo, ką turime – Dalia Grybauskaite, Algirdu Butkevičiumi, Andriumi Kubiliumi ar Eligijumi Masiuliu. Galima pridėti – arba bejėgiškai stebėti politinės galvų transplantacijos (Valentinas Mazuronis) bei politinio klonavimo (Gabrielius Landsbergis) procedūras.

Atsakant į tokius pasipiktinimo priepuolius, tenka pastebėti bent du dalykus. Pirma, sutikti su tuo, kad mūsų šalis smarkiai kenčia dėl tikros lyderystės stygiaus. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III) (2)

Marius Kundrotas/respublika.lt

Latvių Algirdas ir Kęstutis – Imantas Paradniekas ir Raivis Dzintaras

Latvių tautininkystės šaknys driekiasi į tarpukario nepriklausomybę ir dvi tautinio atgimimo bangas: pirmąją – pagimdžiusią tarpukario Latviją ir antrąją – sukūrusią dabartinę valstybę.

1988 m. įsikūrė Latvijos tautinės nepriklausomybės sąjūdis (Latvijas Nacionālās Neatkarības Kustība – LNNK), Lietuvos laisvės lygos atitikmuo. Tai buvo organizacija, reikalavusi išstojimo iš Sovietų Sąjungos ir laisvos Latvijos valstybės atkūrimo. Gimus Tautos frontui (Tautas fronte), Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II) (26)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Nuo fašizmo iki liberalaus konservatizmo – Džianfrankas Finis

Italų politinis veikėjas Džianfrankas Finis (Gianfranco Fini) iš ryškiausių Europos tautininkų perėjo bene daugiausiai metamorfozių. Lyginant su anksčiau aptartais lyderiais, jis daugiausiai pasiekė. Ir daugiausiai prarado.

Dž. Finis kilo iš tikros politikų giminės, tiksliau – iš dviejų giminių. Jo senelis iš tėvo pusės buvo komunistas, vėliau tapęs fašistu, o galiausiai perėjęs į socialdemokratų gretas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I) (58)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Pažintis su svetimu dažnai padeda lengviau suprasti savą. Juo labiau, jei tautiškąją politinę pasaulėžiūrą laikome universalia – bent jau ne mažiau universalia, nei liberaliąją, socialistinę ar konservatyviąją. Kai kurie užsienio tautininkų bruožai sąlygoti vietinių kultūrinių ir politinių aplinkybių, tačiau kiti atrodo bendražmogiški.

Šįsyk – apie asmenybes. Juk jos kuria ir jos įkūnija idėjas. O pati asmenybių studija dažnai – įdomesnė už partinių programų ar struktūrų analizes. Apsiribokime dabartimi: apie ją daugelis žino mažiausiai. Dabartis šiuo atveju reiškia mūsų ir mūsų tėvų kartas. Skaityti toliau