Žymos archyvas: Lūšys
Anykščių regioniniame parke sekta lūšių pėdomis (0)
Gamtoje akinančiai balta ir ramu, tačiau kai kuriems gyvūnams šis šaltasis periodas yra labai aktyvus. Anykščių regioniniame parke stebėtos miškų gražuolės lūšys. Jos – vieninteliai mūsų krašte aptinkami katinių šeimos plėšrūnai.
Norint teisingai suskaičiuoti lūšis, turi būti susiformavusi tinkama sniego danga. Gyvūno pėdsakai – lyg gyvasis gamtos raštas, kurį bandoma perskaityti, bet ne visi moka. Skaityti toliau
Lietuvos miškuose bus skaičiuojami vilkai ir lūšys (0)
Kitą savaitę, vasario 7 d. ir 10 d., visoje šalyje bus skaičiuojama, kiek mūsų miškuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose – gyvena vilkų ir lūšių.
Kaip numato Vilko apsaugos planas, šios populiacijos dydis ir paplitimas šalyje turi būti vertinamas kasmet pagal šių gyvūnų apskaitos rezultatus. Paprastai apskaita atliekama registruojant jų pėdsakus sniege, todėl jai reikia tinkamų oro sąlygų. Skaičiuojama du kartus – antrą kartą po kelių dienų. Pernai vilkai pagal pėdsakus neskaičiuoti, nes nebuvo sniego. Skaityti toliau
Kviečiama dalyvauti vilkų ir lūšių apskaitoje (0)
Sausio 31 d. ir vasario 2 d. numatoma Vilkų ir lūšių apskaitą atlikti vienu metu visuose Lietuvos miškuose, esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms. Vilkų ir lūšių apskaita atliekama skaičiuojant jų pėdsakus sniege. Jei oro sąlygos būtų nepalankios, apskaitą numatoma nukelti į vasario 7 ir 9 d.
Apskaitos laikas nustatomas sausio – kovo mėnesiais, esant nuolatinei, naujai sniego dangai. Apskaita vykdoma du kartus. Skaityti toliau
Čepkelių rezervatui sukanka 40 metų (0)
Rugsėjo 25 d. minimas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato 40 metų jubiliejus. Rezervatas buvo įkurtas 1975 metais pietiniame Lietuvos pakraštyje. Čia saugomi didžiausias Lietuvoje Čepkelių pelkynas, mišku apaugusios žemyninės kopos, reti augalai, gyvūnai ir grybai.
Čepkelių pelkyno saugoma teritorija svarbi ne tik Lietuvos mastu, ji įtraukta į RAMSAR tarptautinę reikšmę turinčių Pelkinių vietovių sąrašą. Čepkelių rezervatas taip pat yra NATURA 2000 teritorija – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo dalis. Šis tinklas skirtas retų bei nykstančių rūšių ir buveinių apsaugai, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei. Skaityti toliau
Suskaičiuoti Lietuvos vilkai ir lūšys (0)
Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita.
Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai.
2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai. Skaityti toliau
Šalies miškuose skaičiuojami vilkai ir lūšys (0)
Šiandien, vasario 3 d., visoje šalyje vykdoma vilkų ir lūšių apskaita.
Vilkų apskaitą visuose šalies miškuose vykdo apie 1 000 valstybinių miškų urėdijų ir valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojų. Apskaitoje taip pat dalyvauja medžiotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Lietuvoje gyvenančių plėšriųjų žvėrių gausos ir apsaugos klausimams neabejingi gyventojai. Skaityti toliau
Į laisvę Žemaitijos miškuose išleistos lūšys (1)
Įgyvendinant Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programos tęstinumą 2014 m. liepos mėnesį Žemaitijos miškuose buvo išleistos trys lūšys. Minėti žvėreliai į laisvę išleisti siekiant atkurti nykstančią jų populiaciją.
Lūšis – vienintelis katininių šeimos atstovas gyvenantis Lietuvos miškuose. Dabartinė populiaciją sudaro apie 30-40 žvėrelių. Lūšys yra jautrios trikdymui, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi ar poilsiaujama jų gyvenamosiose vietose. Nemažą, bet sunkiai įvertinamą žalą daro brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas. Lūšis Lietuvoje nemedžiojama nuo 1979 m., 2000 m. Skaityti toliau
Aptvaruose nebebus galima laikyti nei lūšių, nei vilkų, nei meškų (0)
Liepos 1 d. įsigalios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kurios buvo priimtos 2011 m., pataisos. Jas patvirtino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pataisytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės praplečia ir patikslina naminių gyvūnų, kuriems laikyti nereikia leidimų, sąrašą. Jis papildytas keliomis papūgų ir įprastomis fazanų rūšimis. Taip pat praplėstas ir patikslintas taisyklių 2 priede pateiktas draudžiamų laikyti nelaisvėje (išskyrus zoologijos sodus) Skaityti toliau
Žemaitijos miškuose į laisvę išleistos lūšys ir didieji apuokai (1)
Spalio 9 d. Žemaitijos miškuose išleistos dvi lūšys ir du didieji apuokai. Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trijų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 16 lūšių ir 29 didžiųjų apuokų.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino Gamtos paveldo fondo darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Skaityti toliau
Lūšys grįžta į Lietuvos miškus (5)
Birželio 12 d. Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys – trys patinai ir patelė. Šie gyvūnai papildys pernai šioje girioje išleistas ir čia gyvenančias dvi pateles. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Išleisti lūšių patinai yra gimę Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, o patelė – Lietuvos zoologijos sode. Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnai buvo laikomi „Žvėrinčiuje“ Skaityti toliau
Kilpon pakliuvusią lūšį gelbėjo penki vyrai (1)
Šeštadienį Šalčininkų rajone, Rūdninkų girioje, į brakonierių kilpą pakliuvusią lūšies patelę gelbėjo penki vyrai.
Vienas iš jų – žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius. Toliau pateikiamas jo paties pasakojimas.
Šeštadienį oras jau dvelkė tikru pavasariu, giedrojo paukščiai, traukė žąsų pulkai ir šlaituose prie Vilniaus mėlynavo žibutės. O iš Gyvūnų globėjų asociacijos sulaukiau pranešimo apie Rūdninkų girioje kilpoje pakliuvusią lūšį. Laukti nebuvo kada – teko skubėti į pagalbą. Skaityti toliau
Krekenavos regioniniame parke buvo vykdomas lūšių monitoringas (1)
Šių metų sausio–vasario mėn. Žaliojoje girioje Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. specialistai Julius Auglys ir Robertas Grušauskas vykdė lūšių apskaitas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą.
Parko direkcijai priskirta „Natura 2000“ teritorija – Žalioji giria apima 33 870 ha plotą ir yra viena iš 8-ių teritorijų, skirtų lūšies apsaugai bei stebėsenai mūsų šalyje. Lūšių monitoringo tyrimai šiose vietovėse vykdomi nuo 2007-ųjų, kas 3 metus. Apskaitos atliekamos žiemą, esant šviežiai sniego dangai. Tyrėjai apeina pastovius kvadrato formos uždarus (ne mažesnius kaip 3×3 km) maršrutus ir fiksuoja Skaityti toliau
Paleistos lūšys padės gausinti nykstančią jų populiaciją (video) (0)
Praėjusią savaitę (gegužės 17 d.) Radviliškio miškų urėdijoje, vykdant Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, buvo paleistos dvi lūšių poros. Į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai atkeliavo iš Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiaus“.
Ši ES remiama programa skirta gausinti nykstančią lūšių populiaciją. Jų Lietuvos miškuose gali būti likę apie šimtą. Kaip pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, Skaityti toliau
Lūšys sugrįžta į mūsų gimtinės miškus (0)
Lietuvoje nykstant į Raudonąją knygą įrašytų lūšių, jos pradėtos veisti nelaisvėje, voljere. Pernai porelė jau paleista į laisvę Žemaitijos miškuose, o šiemet ketinama išleisti dar dvi poras, praneša LTV „Panorama“.
Lūšys, neseniai įkurdintos didesniame aptvare, jau pratinamos gyventi savarankiškai – netrukus jos irgi bus paleistos į laisvę. Į Telšių miškų urėdijos teritorijoje esančius voljerus jaunikliai lūšiukai atkeliavo iš veisėjų. Voljerai įrengti atokiau miške, kad lūšys nematytų žmonių, o įprastų gyventi ir maisto prasimanytų pačios. Skaityti toliau
